Palendrių broliai | Apžvalga

Įžvalgos

  • Palendrių broliai

  • Temos: Religija
    Data: 2012-10-17
    Autorius: Rasa BAŠKIENĖ

    PALENDRIŲ AUŠROS VARTŲ ŠVČ. MERGELĖS MARIJOS VIEŠA ORATORIJA

    Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos vardo senoji Palendrių bažnyčia vis dar neturi savo šiandienos misijos... o gal misija jau įvykdyta - prikviesti broliai benediktinai (Rasos Baškienės nuotrauka)

    Keliaujant pro Kelmę į Palendrius akį patraukia bažnyčia, vieniša stūksanti laukuose. Tokias bažnyčias, visai nebūdingas lietuviškam peizažui, gali pamatyti nebent senųjų italų meistrų drobėse ar išblukusiuose vesternuose. Modernaus baroko stiliaus, populiaraus tarpukario Lietuvoje, statinys (arch. Vladas Bitė) kunigo Kazimiero Ambrozaičio, bažnyčios fundatoriaus, valia buvo pavadintas Palendrių Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos vieša oratorija (koplyčia, nedidelės katalikų bendruomenės maldos vieta). Oratorija, atvėrusi duris tikintiesiems 1938 m., veikė dešimt metų, o po karo, ištuštėjus aplinkiniams kaimams ir mirus kun. K. Ambrozaičiui, buvo paversta kolūkio grūdų sandėliu. Atkūrus Nepriklausomybę, vietos valdžia susirūpino nykstančia šventove ir kreipėsi pagalbos į Kultūros paveldo departamentą, tačiau realių tvarkymo darbų čia ėmėsi atsikėlę į Palendrius benediktinai.

    Įvairiai žmonės kalbėdavo apie Palendrių bažnyčią: ir kad vieta buvusi nevykusiai parinkta, ir kad keistuolis kunigas, Amerikoje susikrovęs turtus spekuliacijomis žemės sklypais, iš aukštųjų hierarchų nebuvo gavęs leidimo bažnyčios statybai… Dvidešimtojo amžiaus vidurio įvykiai, pakeitę Europos ir Lietuvos lemtį, palietė ir Palendrių bei aplinkinių vietovių gyventojų likimus. Kaimai ištuštėjo, bažnyčia pradėjo nykti ir irti… Keistąjį kunigą, sumaniusį pasistatyti sau „paminklą už viso gyvenimo darbus“, gal būtų tepriminusi tik antkapinė plokštė prie  šventovės įėjimo, jei ne broliai benediktinai iš Solemo (Solesmes) abatijos Prancūzijoje. Jie sumanė statyti vienuolyną Palendriuose.

    PALENDRIŲ VIENUOLYNAS

    1989 metais Vilniaus arkikatedroje bazilikoje prasidėjo grigališkojo choralo sąjūdis, taip užsimezgė ryšiai tarp Paryžiaus grigališkojo (Le choeur gregorien de Paris) ir Vilniaus arkikatedros jaunimo bei „Cantores chorales capellae S. Casimiri“ chorų. Lietuvos atstovai ne kartą lankėsi ir tobulinosi Solemo Šv. Petro ( St. Pierre) benediktinų vienuolyne, kuris laikomas bene didžiausiu pasauliniu choralo interpretavimo ir mokslinių jo tyrimų autoritetu. 1990 m. Vilniaus choristai, atvykę į Solemą, pakvietė benediktinus steigti vienuolyną ir Lietuvoje, kur Senojoje Trakų abatijoje benediktinų vienuolynas (Senųjų Trakų vienuolyno fundatoriais buvo Lenkijos Tynieco vienuolynas ir Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas, atidavęs jiems savo tėviškę – Senųjų Trakų pilį) veikė net keturis šimtmečius – nuo XV a. pradžios iki 1845 m. 1992 m. abatas tėvas Philippe Dupontas, pradėjęs mąstyti apie vienuolyną Lietuvoje, pirmą sykį joje apsilankė 1993 m,. o sprendimą steigti vienuolyną priėmė apie 1997 m. Leidimą vienuolynui steigti suteikė kardinolas Vincentas Sladkevičius. Benediktinai gyvena nuošaliose vietose, tad, dairantis tinkamos vietos vienuolynui, buvo apžiūrėtos bent kelios vietovės. Keliaudami pro Palendrius benediktinai susižavėjo apleista bažnyčia ir panoro statyti vienuolyną greta jos. Buvo uždengtas bažnyčios stogas ir šalia išnuomotas 67 ha sklypas vienuolyno ansamblio statybai. 1998 metais pastatyti svečių namai „Aušros žvaigždė“, 4 metus tarnavę kaip laikinas vienuolynas broliams, vėliau tapo piligrimų prieglobsčiu. Nuo pat pradžių buvo aišku, kad K. Ambrozaičio statyta bažnyčia nėra tinkama vienuolynui, tad 2000-ųjų metų birželį buvo pašventintas kertinis naujos vienuolyno bažnyčios akmuo, o 2001 m. baigtas statyti vienuolyno kompleksas pagal architektų iš Lijono Jeano Philipe Ricardo, Thierry Rollando, Christiano Valentinuzzi ir šiauliečio Dariaus Jokubausko projektą. 2002 metų birželio 7 dieną vienuolyno bažnyčia buvo iškilmingai  pašventinta.

    Palendrių vienuolyno ansamblis (Rasos Baškienės nuotrauka)

    Vienuolyną benediktinai apsodino parku, sodu, iškasė tvenkinį, netgi numatė vietą kapinaitėms. Šiuo metu jame gyvena 13 vienuolių, jiems vadovauja tėvas prioras, o pats vienuolynas priklauso Solemo abatijai Prancūzijoje. Broliai benediktinai gyvena vadovaudamiesi šv. Benedikto Nursiečio (480–550), vieno garsiausio viduramžių šventųjų, parašyta regula – gyvenimo taisyklių ir principų, skirtų vienuoliams, rinkiniu

    „Buvau keleivis, ir mane priglaudėte“ (Mt 25, 31-46). Šiais Jėzaus žodžiais vadovaujasi broliai benediktinai, priimdami svečius, panorusius apsilankyti vienuolyne. Kiekvieną atvykėlį priimamajame labai šiltai pasitinka brolis durininkas, papasakoja apie vienuolyną, pasiūlo vienuolių gamintų saldžiųjų „palendriukų“. Vienuolyne laikas eina liturginių valandų ritmu, kurį nustatė šv. Benediktas savo parašytoje reguloje: „Pranašas kalbėjo: Septyniskart per dieną tave šlovinu. Šį šventą septynetą atliksime tuomet, jei savo tarnystės pareigas atliksime aušrinės, pirmosios, trečiosios, šeštosios, devintosios, vakarinės ir dienos baigiamosiomis (completa) valandomis, taip pat kelsimės jį pašlovinti naktį.“ Vienuolyno svečiai irgi raginami prisijungti prie maldų, bažnyčioje jiems pasiūlomos knygelės, skirtos kiekvienos liturginės valandos maldoms. Nepratusiam iš pradžių gali pasirodyti klaidu, nes vienuoliai gieda lotyniškai, tačiau visa liturgija pateikta dviem kalbomis, tad gana nesunku susigaudyti.

    Vienuoliai benediktinai melsdamiesi gieda grigališkuoju choralu, kurį giedoti gali tik labai tarpusavyje sutariantys žmonės. Grigališkasis giedojimas, atsiradęs dar V–VI amžiais, buvo apmirštas renesanso laikotarpiu. Atgaivino jį 1830 metais Solemo vienuolyno benediktinai vienuoliai, išstudijavę senuosius grigalinio giedojimo rankraščius. Solemo abatija, kuriai priklauso vienuolynas, į Palendrius atsiuntė puikius teologus ir giedotojus. Klausantis jų atliekamų giesmių apima nepaprastas skaistumo ir paprastumo įspūdis, regis, šios giesmės nukelia į ankstyvuosius krikščionybės amžius…

    Brolių benediktinų kelias - tai maldos ir visiško atsidavimo Dievui bei dvasinės tarnystės žmonėms kelias (Palendrių vienuolyno archyvas/Eugenijaus Barzdžiaus nuotrauka)

    Ieškantys ramybės ją tikrai atras Palendrių vienuolyne. Broliai, gyvenantys uždarą gyvenimą, visada yra pasirengę išklausyti ir patarti. Šių eilučių autorę labai sušildė pokalbis su tėvu Žėraru, kuris drąsino pasitikėti Dievo meile ir nieko nebijoti. Visi atvykę iš kitų šalių broliai puikiai kalba lietuviškai ir bendraudamas su jais nesijauti svetimas. Jie netgi turi teisę balsuoti rinkimuose! Apie tai papasakojo brolis Žėraras, pabrėždamas, jog šia teise broliai naudojasi labai atsakingai. Atvykėliams dažnai būna sunku suprasti brolių gyvenimo būdą. Svečiai užduoda naivių klausimų, kaip padarė ir šių eilučių autorė, primygtinai raginusi tėvą Mykolą nuvykti į Romą. „Ne, aš ten niekuomet nenuvyksiu,“– mandagiai šypsodamasis atsakė t. Mykolas. – „Aš tik kartais aplankau savo tėvus, gyvenančius Prancūzijoje, nes jie labai serga… Bet mes turime televizorių…“

    Tik tuomet suvoki, ko atsisako (o gal gauna?) šie žmonės, jau antrą tūkstantį metų gyvenantys šv. Benedikto regulos dvasia…

    ŠV. BENEDIKTO REGULA

    Šv. Benediktas Nursietis, gyvenęs 480–550 metais, garsėjo savo begaliniu pamaldumu ir net stebuklais, kuriuos yra aprašęs popiežius Grigalius Didysis (540–604), vienas ištikimiausių jo pasekėjų. Garsaus Monte Kasino vienuolyno įkūrėjas savo reguloje akcentuoja maldos reikšmę vienuolio gyvenime, tad broliai ir seserys benediktinai jau pusantro tūkstančio metų gyvena labai uždarai (nors yra benediktinų vienuolynų, kurie užsiima veikla už vienuolyno ribų), ieškodami „vieno reikiamo dalyko“ (Lk 10,42). Vienuolynas, pasak šv. Benedikto, turi tapti mokykla, kur mokomasi tarnauti Viešpačiui: „Atidžiai klausykis, mano sūnau, mokytojo paliepimų, palenk savo širdies ausį, noriai priimk gerojo tėvo pamokymą ir sėkmingai įvykdyk, kad per klusnumo pastangas grįžtum prie to, nuo kurio per neklusnumo darbus buvai nutolęs.“

    Brolių dienotvarkė (Rasos Baškienės nuotrauka)

    Ankstyvaisiais viduramžiais, draskomais įvairiausių prieštaravimų, kuomet dar tik kūrėsi vienuoliškojo gyvenimo formos, šv. Benedikto parašyta regula tapo pagrindu visoms vienuolijoms: „Mes parašėme šią regulą, idant parodytume, kad jos laikydamiesi vienuolynuose padarėme šiek tiek pažangos, įgijome elgesio dorybių arba davėme pradžią vienuoliškam gyvenimui…“ Vienuoliai mokomi klusnumo ir nusižeminimo, jų gyvenimas eina reguloje nustatytų liturginių  valandų ritmu, laikas lygiomis dalimis skiriamas maldai, darbui ir skaitymui. Didžiausios dorybės – klusnumas, nusižeminimas ir tyla. Tik vidinėje ir išorinėje tyloje gali išgirsti Viešpatį, raginantį „pabusti iš miego“ ir klausytis, „kam skatina jo dieviškas balsas“. Vienuoliui artėjant prie Dievo „plečiasi jo širdis ir jis bėga Dievo įsakymų keliu su neišsakomu meilės švelnumu“.

    Regula nustato, koks turi būti abatas, kaip rengiami vienuolių pasitarimai, aprašoma apranga, bausmės neklusniesiems (ir kūno bausmės bei atskyrimas arba net ir išmetimas), daug dėmesio skiriama  tylėjimui („liežuvio galioje mirtis ir gyvenimas“), nusižeminimui („kas save aukština, bus pažemintas, ir kas save žemina, bus išaukštintas“). Smerkiami tinginiai, apsileidėliai, aprašoma, kaip valgyti ir netgi kiek vyno gerti ( atsižvelgiant į vietovės ypatumus), čia pat primenant, kad „vynas verčia atkristi net išminčius“. Abatui visuomet paliekama galimybė pakeisti regulos nuorodas, atsižvelgiant į bendruomenę ir vietovės ypatumus. Pagrindinė vieta reguloje skiriama Dievo garbinimui dieną ir naktį, žiemą ir vasarą, jo šlovinimui sekmadieniais, iškilmių ir šventųjų dienomis.

    Vaikštant Palendriuose žvilgsnis dažnai nuklysta link vienišos apleistos bažnytėlės: o kas bus su ja? Ar ji dar kada atgims, ar toliau liks nykti ir griūti? O gal ji jau atliko savo misiją, kaip  sakė sesuo Violeta iš Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos kongregacijos: „Jei ne ši bažnyčia, gal ir benediktinų čia nebūtų buvę…“ Bet palikime šiuos klausimus Aukščiausiojo valiai, nes tik jis težino atsakymus į juos…

  • ATGAL
    Apklausos: kieno ausys kyšo?
    PIRMYN
    Antiislamiškas filmas: kam tai naudinga?
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.