Apžvalgos tema

  • Parlamento rinkimai Gruzijoje: nesikeičianti "svajonė"

  • Data: 2016-12-07
    Autorius: Edita Mieldažė

    Šių metų spalio 8 d. Gruzijoje įvyko parlamento rinkimai. Rinktis Gruzijos žmonės galėjo daugiau nei iš 45 partijų ir judėjimų, tačiau prieš rinkimus daugiau nei pusė rinkėjų buvo neapsisprendę, už ką balsuos. Tai leidžia manyti, kad Gruzijos politinė sistema turi problemų, o praraja tarp valdančio elito ir visuomenės auga. Visgi Gruzija per pastaruosius ketverius metus, valdant milijardieriaus Bidzinos Ivanišvilio remiamai „Gruzijos svajonės“ partijai, ėmėsi ekonominių ir struktūrinių reformų, pasirašė asociacijos sutartį su Europos Sąjunga ir dar labiau priartėjo prie ES. Gruziją smarkiai pakeitė ir Michailo Saakašvilio valdymo dešimtmetis, pažabojęs žemiausio lygio kyšininkavimą, iš naujo perkūręs policiją ir šalies himną. Po Rožių revoliucijos (2003 m.) Tbilisis nenutrūkstamai suko vakarietiška kryptimi, o Gruzijos politikai mokėsi veikti pagal demokratines taisykles. Tačiau spalio mėnesį vykę parlamento rinkimai, kaip, beje, ir buvę prieš tai, parodė, jog asmenybės labiau nei politinės programos yra vis dar svarbiausias kriterijus rinkėjams apsispręsti, ką rinkti. Taigi šis straipsnis – apie rinkimų Gruzijoje rezultatus, visuomenės nuotaikas ir iššūkius Gruzijos demokratinei kultūrai.

    Rinkimai

    Parlamento rinkimai Gruzijoje yra labai panašūs į vykstančius Lietuvoje. 150 parlamentarų renkami mišriu būdu vienmandatėse (73 nariai) ir daugiamandatėse (77 nariai) apygardose, per pirmą turą neišrinkti parlamentarai kovoja antrame rinkimų ture. Partijoms patekti į parlamentą taikomas 5 proc. barjeras. Taigi po pirmojo rinkimų turo, vykusio spalio 8 d., milijardieriaus B. Ivanišvilio iš užkulisių vadovaujama partija „Gruzijos svajonė“ surinko 48,68 proc. balsų, buvusio Gruzijos prezidento M. Saakašvilio sutelktas politinis junginys „Vieningasis nacionalinis judėjimas“ (UNM) liko antras, gavęs 27,11 proc. balsų. 5 proc. barjerą sugebėjo perkopti naujai kandidatuojantis prorusiškas „Patriotų aljansas“, gavęs šešias vietas parlamente. Antrajame rinkimų rate, vykusiame spalio 30 d., „Gruzijos svajonė“ laimėjo 48 iš 50 vienmandačių apylinkių, UNM negavo nei vieno mandato vienmandatėse, du mandatus iškovojo nepriklausomi kandidatai – Salomė Zurabišvilis ir Simonas Nozadzė. Summa summarum, „Gruzijos svajonė“, valdančioji partija nuo 2012 m. parlamento rinkimų, naujajame 2016 m. parlamente turės 115 mandatų iš 150. Ji galės formuoti naują vyriausybę ir imtis konstitucinių bei kitokių reformų, nes turės pakankamai balsų, kad iniciatyvos virstų sprendimais.

    Kaltinimai balsų klastojimu

    Rinkimus laimėjusi „Gruzijos svajonė“, lyginant su praeitų rinkimų rezultatais, gavo net 67 mandatais daugiau, o „Vieningasis nacionalinis judėjimas“ neteko 19 mandatų.  Kitos opozicinės partijos, išskyrus „Patriotų aljansą“, liko už borto. Veikiamos šio ir kitų faktorių, nepatekusios į parlamentą partijos garsiai prabilo apie „Gruzijos svajonės“ klastotus rinkimų balsus. „Demokratinės Gruzijos“ partijos vadovė Nino Burdžanadzė teigė turinti įrodymų dėl rinkimų klastojimo „Gruzijos svajonės“ naudai, ypač daugkartinį balsavimą. UNM, gavusi gerokai mažiau balsų rinkimuose, apkaltino „Gruzijos svajonę“ „pavogus rinkimus“ ir surengė protesto mitingą prie Centrinės rinkimų komisijos. „Mes ginsime savo balsus“, – teigė vienas iš UNM kandidatų į parlamentą. Leiboristų partijos lyderis Šalva Natelašvilis pabrėžė, kad B. Ivanišvilis yra „asmeniškai atsakingas už precedento neturintį balsų klastojimą ir oponentų slopinimą“. Tuo tarpu beveik prieš metus premjeru paskirtas „Gruzijos svajonės“ partijos narys Georgijus Kvirikašvilis, pasibaigus balsavimui, buvo įsitikinęs, kad „tai buvo išties laisvi ir teisingi rinkimai, kurie stipriai įtvirtino Gruzijos demokratiją“. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) specialus rinkimų Gruzijoje koordinatorius Ignacio Sanchezas Amoras pastebėjo, kad „Gruzijos rinkėjai stipriai konkurencinguose ir gerai praėjusiuose rinkimuose buvo tinkamai informuoti apie kandidatų pasirinkimą pliuralistinėje, tačiau poliarizuotoje žiniasklaidos aplinkoje. Nelaukti atskiri smurto atvejai, kuriuos stebėjome, turėjo poveikį, bet, džiugu, kad tai neužtemdė teigiamos rinkimų pusės“. ESBO išreiškė kritiką balsų skaičiavimo tvarkai, kuri „dėl procedūrinių problemų sukėlė įtampą“. Taigi, kodėl Gruzijoje rinkimai kelia tokią didžiulę įtampą, o neretai ir smurto proveržį?

    Neramumai prieš rinkimus

    Lietuvos žiūrovai per Lietuvos naujienų laidas galėjo pamatyti, kaip skirtingų partijų Gruzijoje atstovai priešrinkiminėje diskusijų laidoje susimušė. Vienas politikas pažadėjo kitam sudaužyti galvą, metė tušinuką, ir politikai pradėjo muštis. Debatų laida Gruzijoje buvo nutraukta, o Lietuvos žiūrovai matytą sceną veikiausiai nurašė karštakošiškam gruzinų būdui. Tačiau matytas vaizdas – tik „uogytės“, lyginant su tuo, kas vyko Gruzijoje prieš rinkimus. Prieš pat kampaniją buvo pasikėsinta į opozicijoje (UNM) esantį parlamento narį Givį Targamadzę. Jo automobiliui susprogus Tbilisio centre, buvo sužeisti keli praeiviai, pats deputatas įtartinai nenukentėjo. Šis įvykis buvo proga UNM apkaltinti valdžią „kurstant neapykantą“ ir mesti šešėlį „Gruzijos svajonei“. Kitas incidentas rugsėjį įvyko Gorio mieste, kai du vyrai buvo sužeisti nežinomiems užpuolikams paleidus šūvius per rinkimų kampanijos mitingą, kurį surengė nepriklausomas kandidatas, buvęs gynybos ministras Iraklis Alasania. Šis įvykis buvo pretekstas opozicijos atstovams surengti 25 tūkst. „Jungtinio nacionalinio judėjimo“ šalininkų, nepatenkintų „Gruzijos svajonės“ vykdoma politika, mitingą. Tačiau opozicija – irgi ne šventa karvė. Prieš pat rinkimus Gruzijos visuomenei paviešinti buvusio prezidento, o dabar Odesos gubernatoriaus M. Saakašvilio garso įrašai, kuriuose jis instruktuoja UNM lyderius, kaip sukelti priešrinkiminius neramumus Gruzijoje. Beje, panašus įrašas jau buvo pasirodęs 2015 m. Tuomet M. Saakašvilis nurodė UNM lyderiui Gigai Bokeriui ir buvusiam jo televizijos „Rustavi2” direktoriui Nikai Gvaramijai, jei reiks, naudoti smurtą tam, kad išsaugotų teises į televiziją. Taigi po M. Saakašvilio įrašo apie neramumus nutekinimo, Gruzijos premjeras G. Kvirikašvilis apkaltino UNM „radikalizuojant situaciją“ ir pareiškė, kad būtent UNM turi prisiimti atsakomybę už parlamentaro G. Targamazdės mašinos sprogdinimą. Kaip pastebėjo Tarptautinių santykių Prahoje analitikė Melanie Mierzejewski-Voznyak, „Gruzijos politinės partijos vis dar demonstruoja nebrandumą varžydamosi tarpusavyje, o smurtas ir įbauginimas plačiai regimas per rinkimus“.

    Gruzija be lyderių

    Karnegio centro vyriausiasis bendradarbis Thomas de Waalis pabrėžia, kad Gruzijoje įvykę parlamento rinkimai yra „pirmieji rinkimai Gruzijos istorijoje, kuriuose nebuvo ryškaus charizmatinio, antraštėse dominuojančio lyderio“. Nei vienas iš dviejų Gruzijos politikos titanų – buvęs prezidentas M. Saakašvilis bei buvęs premjeras ir milijardierius B. Ivanišvilis rinkimuose nedalyvavo, tačiau mielai žiniasklaidoje šmėžavo. Tiesa, M. Saakašvilis nedalyvavo rinkimuose ne dėl savo valios – Gruzijos prokurorai yra jam išdavę arešto orderį dėl piktnaudžiavimo valdžia, todėl grįžti į Gruziją M. Saakašvilis negali, nes bus teisėsaugos sulaikytas. Visgi temperamentingasis M. Saakašvilis prieš rinkimus nevengė iš Odesos kritikuoti esančių valdžioje ir žadėjo savo rinkėjams, jei tik jo partija (UNM) laimės, formuoti naują kabinetą ir grįžti į gimtąją šalį. Reikia paminėti, kad UNM antruoju sąrašo numeriu įtraukė M. Saakašvilio žmoną, Olandijoje gimusią Sandrą Roelofs. Ji rinkėjams turėjo priminti, kad M. Saakašvilis kaip politikas dar gyvas, o jos dalyvavimas yra tarsi garantas, kad M. Saakašvilis kada nors grįš į Gruzijos politinę areną.

    Tuo tarpu milijardierius B. Ivanišvilis, de facto vadovaujantis „Gruzijos svajonei“, jau yra ragavęs politiko duonos. Apžvalgininkai mano, jog jam nelabai patiko būti dėmesio centre, todėl premjero kėdę perleido savo bendražygiams. Dabartinis premjeras G. Kvirikašvilis yra geras vadybininkas politikoje, tačiau vis dar B. Ivanišvilio šešėlyje. Rinkėjų simpatijas pelnęs ir gerą reputaciją turintis G. Kvirikašvilis, jei vadovaus vyriausybei ir toliau, prognozuoja, kad iki 2026 m. Gruzijos ekonomika kasmet augs nuo 7 iki 8 proc., t.y. daugiau nei dvigubai, nei dabar, o užsienio investicijos augs bei gerins susitraukusį šalies turizmo sektorių. Prieš rinkimus G. Kvirikašvilis teigė: „Tikiu, kad pergalė ir oficialūs rezultatai mūsų pusėje, mes pažadame vystymąsi“. Kad G. Kvirikašvilis nemeluoja, rodo jo aktyvūs ekonomikos skatinimo veiksmai. Šių metų rugsėjį Gruzija pasirašė laisvos prekybos susitarimą su Kinija. Taip pat Gruzija pradeda Anaklios uosto, esančio prie Juodosios jūros, statybą. Jo vertė – 2.5 mlrd. dolerių. Anot premjero, šis uostas turės tapti „viena iš didžiausių prekybos vietų“ istoriniame šilko kelyje, jungiančiame Europą su Kinija.

    Gruzijos rinkėjas

    Nors Gruzijos politikai viltingai kalba apie šalies ateitį, statistinis Gruzijos rinkėjas yra santūresnis. Kaip pastebėjo tarptautinių santykių analitikė M. Mierzejewski-Voznyak, „statistinis Gruzijos balsuotojas neturi daug patirties su politinėmis partijomis. Komunistų režimas sukūrė prastą partijų instituto įvaizdį, palikdamas padarinių dabartinėms Gruzijos partijoms“. Buvęs Strateginių ir tarptautinių studijų centro Gruzijoje prezidentas Aleksanderis Rondelis teigia, kad „paprastas gruzinas nenori priklausyti jokiai partijai. Jis yra Napoleonas, svarstantis, „kodėl man reiktų partijos“. Jis (paprastas gruzinas, – aut. past.) dažniausiai nori iškart priklausyti laimėjusiai partijai“. Realybėje tik maža dalis gruzinų jungiasi prie partijų dėl ideologinių priežasčių. Dažniausiai besijungiantys prie partijų jaučia simpatiją tam tikram lyderiui. M. Mierzejewski-Voznyak įsitikinusi, jog dažnai Gruzijos partijoms trūksta jaunų, išsilavinusių žmonių, o naudos siekimas partijose vis dar labai aukštas rodiklis, lyginant su partijomis Vakarų demokratijose. M. Mierzejewski-Voznyak mano, jog „reiktų padidinti Gruzijos politikų intelekto lygį, kad jie galėtų tarpusavyje daugiau diskutuoti, o ne muštis ar kitaip demonstruoti savo jėgą“.

    Visuomenės nuomonė

    2016 m. birželio 8 d.–liepos 6 d. Nacionalinis demokratinis institutas Gruzijoje vykdė visuomenės nuomonės, susijusios su artėjančiais parlamento rinkimais, tyrimą. Jame atlikti 4113 pilni interviu su  Gruzijos žmonėmis, gyvenančiais sostinės, miestų ir kaimų vietovėse bei mažumų bendruomenėse. Šioje apklausoje 67 proc. gruzinų pareiškė balsuosiantys būsimuose rinkimuose, tačiau net 57 proc. jų nebuvo apsisprendę, už ką. Tik 17 proc. respondentų rinkosi „Gruzijos svajonės“ partiją, o 13 proc. – „Vieningąjį nacionalinį judėjimą“. Likusieji po 3–5 proc. išreiškė palaikymą mažoms partijoms.

    Tame pačiame tyrime buvo klausiama respondentų, apsisprendusių balsuoti, kuri iš išvardintų problemų jiems atrodo svarbiausia balsuojant rinkimuose. Net 41 proc. apklaustųjų nurodė, jog tai partijos vykdoma ekonomikos politika, 15 proc. – partijos požiūris į nacionalinio saugumo problemas, 12 proc. – partijos požiūris į sveikatos apsaugos problemas. Galiausiai, tiriant gruzinų nuomonę dėl to, kas svarbu, priimant sprendimą balsuoti už vieną ar kitą partiją, net 78 proc. respondentų nurodė pasitikėjimą tam tikrais partijos nariais, 73 proc. – partijos praeitį, 70 proc. – rinkiminius pažadus. Šios apklausos rezultatai iliustravo, kad Gruzijos žmonės regi problemas, kurias turėtų spręsti išrinktos partijos, tačiau visame šiame reikale daug pažadų, praeities šleifo ir siekio daugiau balsuoti už lyderį nei partiją.

    Kas ta „Gruzijos svajonė“

    „Gruzijos svajonė“ į valdžią atėjo 2012 m., vedina milijardieriaus B. Ivanišvilio. Per 2012–2016 m. „Gruzijos svajonė“ priėmė įstatymus, saugančius mažumų teises ir pristatė ekonomines priemones, garantuojančias investitorių teises šalyje. Taip pat šalis reformavo teisinę sistemą, teisėjams suteikdama mandatą iki gyvos galvos, įrengdama kameras teismo salėse ir paskirdama pilietinės ir akademinės visuomenės narius tarnauti Aukščiausiai teismo tarybai. Vidaus politikoje „Gruzijos svajonė“ bandė atsikratyti M. Saakašvilio vykdytos neoliberalios ekonominės politikos šleifo ir pristatyti visuomenei socialiai demokratinį politinį modelį. Vidaus politikoje „Gruzijos svajonė“ dideliais žingsniais žengė pirmyn, išplėsdama socialinę politiką, ypač sveikatos apsaugos, investavimo į žemės ūkį ir darbo teisių sferose. Beje, M. Saakašvilio valdymo laikotarpiu buvo smarkiai sumažintas nedarbas, priėmus kontroversišką, dirbančiajam nepalankų Darbo kodeksą. Todėl „Gruzijos svajonės“ tikslas buvo pakeisti šį kodeksą į palankesnį darbuotojui. Tą bandė padaryti iš B. Ivanišvilio perėmęs premjero kėdę Iraklis Garibašvilis. Tačiau ilgai poste šis politikas neužsibuvo, mat 2015 m. pabaigoje Gruzijos valiuta laris nukrito 35–36 proc. Taip atsitiko dėl to, kad laris pririštas prie JAV dolerio, o Jungtinėms Valstijoms pradėjus savo ekonomikos skatinimą ir į rinką įliejus papildomų dolerių, doleris smarkiai atpigo. Dėl šių priežasčių padidėjo pinigų srautai į tokias besivystančias šalis kaip Gruzija. Tbilisis turėjo tikslą stiprinti larį dolerio atžvilgiu, tačiau, pasibaigus ekonominės stimuliacijos programai JAV, to ėmėsi Europos centrinis bankas, pradėdamas supirkinėti šalių narių obligacijas. Tuomet euras krito dolerio atžvilgiu, tokiu būdu krito ir laris euro atžvilgiu. Dėl to smarkiai sumažėjo užsienyje gyvenančių gruzinų perlaidų į Gruziją. Prie bendro Gruzijos ekonomikos nuosmukio prisidėjo ir ES sankcijos Rusijai, kurios sumažino Rusijos perkamą galią gruziniškoms prekėms. Dėl to sumažėjo gruziniškų prekių eksportas į Rusiją. Dėl visų šių priežasčių sumažėjo investicijos šalyje, išaugo kainos ir nedarbas. I. Garibašvilį poste pakeitęs G. Kvirikašvilis pristatė keturių žingsnių reformų programą, į kurią įėjo naujos mokestinės lengvatos, infrastruktūros gerinimas, valdžios sektoriaus reformos ir švietimo sistemos peržiūra. Visgi 2016 m. kovą Nacionalinio demokratinio instituto darytoje apklausoje išryškėjo, jog net 66  proc. gruzinų ekonominę padėtį šalyje vertina kaip blogą arba labai blogą, kaltindami tuo esamą valdžią (81 proc.), buvusią M. Saakašvilio valdžią (59 proc.) ir globalią ekonomiką (53 proc.). Šiame tyrime respondentai išskyrė tris pagrindines šalies problemas: nedarbą (57 proc.), kainų augimą (35 proc.) ir skurdą (30 proc.).

    Ateities perspektyvos

    Rinkimus laimėjusioji „Gruzijos svajonė“, už Gruzijos integraciją ES ir NATO pasisakanti partija, yra atsisakiusi besąlygiško M. Saakašvilio proamerikietiškumo. Ji pabrėžia progruzinišką ir daugiau pragmatinę šalies užsienio politiką. Nors „Gruzijos svajonė“ yra plačių europietiškų pažiūrų, ji taip pat remia draugiškus santykius su Rusija. Ponas B. Ivanišvilis pasisako už Gruzijos teritorijų atstatymą, tačiau šios problemos svarstymas, anot jo, neturėtų griauti draugiškų santykių su Rusija, o su Abchazija ir Pietų Osetija santykiai turėtų vystytis taikiame būvyje. Siekdama paskatinti ekonomiką augti, Gruzija ieško naujų rinkų ir bendradarbiavimo partnerių (pavyzdžiui, su Kinija ir Iranu). Nemažiau dividendų Gruzijai gali suteikti liepos mėnesį įsigaliojęs Asociacijos susitarimas su Europos Sąjunga. Valdžia tikisi daugiau pajamų iš gilesnės integracijos, skatindama kapitalo ir darbo jėgos perkėlimą į našesnes rinkas, harmonizuodama verslo bazę, mažindama techninius barjerus prekybai, gindama intelektinę nuosavybę bei vystydama šalies žmogišką kapitalą. Visgi, pagal Globalaus konkurencingumo indeksą, 2015–2016 m. Gruzija buvo 66-ta. Pasak Pasaulio banko, rinkos dydis, verslo modernumas ir inovacijos yra pagrindinės kliūtys, stabdančios Gruzijos konkurencingumą. Apibendrinant, galima teigti, kad Gruzija daug padarė, kad depolitizuotų įstatymus įgyvendinančias institucijas ir spręstų vidaus problemas. Taigi, kaip teigė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, „Gruzija turi tęsti tai, ką daro, t. y.  įgyvendinti konstitucines, rinkimų, ekonomines ir teismų reformas“. ■

    www.wikimedia.org, Ggia nuotrauka

  • ATGAL
    Skurdžioji Moldova puola į glėbį Rusijai
    PIRMYN
    Europos sąjungos šiltnamis Kremliui ir ,,ledaunyčia" Vašingtonui
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.