Parlamento rinkimai: suvaidinta Rusijoje | Apžvalga

Įžvalgos

  • Parlamento rinkimai: suvaidinta Rusijoje

  • Data: 2012-01-12
    Autorius: Vaida Stundytė

    Opozicijos aktyvistai protestuoja Maskvos centre (2011 m. gruodžio 10 d.). Plakate pavaizduotas senai atrodantis Rusijos premjeras Vladimiras Putinas ir parašyta: "2050 - Ne!" Dešimtys tūkstančių protestuotojų į gatves išėjo Maskvoje ir kituose didžiuosiuose Rusijos miestuose, atvirai reikšdami priešiškumą Vladimiro Putino 12-os metų buvimui valdžioje. (AFP/YUR JADOBNOV/ Scanpix nuotrauka

    „Rinkimai Rusijoje: sveiki, atvykę į cirką“. Straipsnis tokiu pavadinimu viename skaitomiausių tarptautinių reikalų apžvalgos žurnalų The Economist  pasirodė rudenį, dar gerokai prieš Rusijos parlamento rinkimus. Rinkėjai žino, kad Vieningosios Rusijos partija, šalį valdanti daugiau nei dešimtmetį, deda visas pastangas, kad ir toliau išliktų valdžioje. Niekam nėra paslaptis, kad rinkimų rezultatai Rusijoje yra nulemti iš anksto. Tai tarsi referendumas dėl Vladimiro Putino populiarumo. Kaip teigiama The Economist, nors Rusijoje, kamuojamoje demografinių, ekonominių ir regioninių problemų, rinkimai turėtų būtų rimtas reikalas, tačiau vietoj rimtų debatų dėl Rusijos ateities dažniau matyti „politinė pelkė, pilna pamėgdžiotojų, klounų, nacionalistų, provokatorių ir kitų nutrūktgalvių“. 

    Gruodžio 4 d. vykę parlamento rinkimai ir po jų ėję įvykiai dar kartą įrodė, kad iš Rusijos politinio gyvenimo nedingo nei cirkas, nei jo klounai. Dalyvauti rinkimuose šiais metais leista tik septynioms partijoms, o populiariausioms opozicinėms partijoms buvo uždrausta užsiregistruoti į rinkimus ir vykdyti kampaniją. Tiek rinkimų kampanija, tiek rinkimai neapsiėjo be pažeidimų. Vieningoji Rusija, siekdama užsitikrinti rinkėjų paramą, kaip visuomet pasistengė: užsienio žiniasklaidos duomenimis, valstybinių įmonių direktoriai ragino darbuotojus balsuoti už Vieningąją Rusiją, grasindami jiems mažinti atlyginimus ar net atleisti iš darbo; studentai teigė per Rusijoje populiarų socialinį tinklalapį „vKontakte“ sulaukę anoniminių žinučių, grasinančių bausmėmis kalėjime, išmetimu iš universiteto ar ėmimu į karinę tarnybą,  jei balsas nebus atiduotas už V. Putino partiją; iš dvasininkų buvo reikalaujama skatinti savo parapijiečius rinkimuose išreikšti savo simpatijas Vieningajai Rusijai. Rinkimų diena prasidėjo staigmenomis: kibernetinių atakų aukomis tapo radijo stoties „Ekho Moskvy“ ir nepriklausomos rinkimų stebėjimo grupės „Golos“ tinklalapiai.

    Galima sakyti, kad Vieningosios Rusijos pastangos vis dėlto pasiteisino. Tik ne dėl to, kad būtų pavykę paveikti rinkėjus, o dėl to, kad rezultatas buvo „pagražintas“ partijos naudai. Kaip kažkada teigė Stalinas, „svarbiau ne balsavimas, o balsų skaičiavimas“, ir panašu, kad Rusijos valdžia šio principo vis dar laikosi. Pavyzdžiui, Maskvoje apklausa po rinkimų parodė, kad Vieningoji Rusija tegaus 30 proc. rinkėjų balsų, tačiau po ilgo laukimo pasirodė, kad rezultatas yra visgi 46,5 proc. Kai kuriuose regionuose pasitaikė kuriozinių rinkimų rezultatų klastojimo atvejų, kada suskaičiavus balsus paaiškėjo, kad balsuoti atėjo net 140 proc. rinkėjų. Vakarų žiniasklaida pripažįsta, kad, rinkimų rezultatams Rusijoje dažnai esant klastojamiems, šįkart valdžia juos „koregavo“ kaip niekada įžūliai ir ciniškai. 

    Oficialioji versija

    Oficialiais duomenimis, rinkimų rezultatai pasiskirstė taip: Vieningoji Rusija surinko 49,32 proc. balsų (238 vietos Dūmoje), Komunistų partija – 19,19 proc. (92 vietos), Teisingoji Rusija gavo 13,24 proc. balsų (64 vietos), liberaldemokratai – 11,67 proc. (56 vietos). Likusioms trims partijoms (Yabloko, Rusijos patriotai ir Teisingas reikalas) Dūmoje ir toliau nebus atstovaujama. Reikia pažymėti, kad balsai už Komunistų partiją išaugo ne dėl to, jog žmonės šiai partijai ėmė rodyti didelį palankumą, bet, kaip teigė patys rusai, tik dėl to, jog ši partija yra vienintelė patikima atsvara Vieningajai Rusijai.

    Nepaisant to, kad šiuose rinkimuose gavo daug mažiau balsų nei praeituose, vykusiuose 2007 m. (tada surinko 64,3 proc. balsų ir užsitikrino 315 iš 450 vietų Dūmoje), Vieningoji Rusija naujos sudėties parlamente vėl turės daugumą. Nors Rusijos gyventojų palankumas partijai sumažėjo, tačiau V. Putinas teigė esąs patenkintas rezultatu: „Tai optimalus rezultatas, kuris atspindi tikrą šalies situaciją. Remdamiesi šiuo rezultatu galime garantuoti stabilų mūsų šalies vystymąsi“. Premjeras taip pat patikino manąs, kad rinkimai buvo laisvi ir sąžiningi. 

    Protestai

    Visgi dalis Rusijos gyventojų yra kitos nuomonės. Ir tai jie išreiškė susirinkę į protestus Maskvoje, Sankt Peterburge, Novosibirske ir kituose miestuose. Teigiama, kad šie protestai yra didžiausi protestai tiek prieš V. Putiną per pastaruosius 12 jo buvimo valdžioje metų, tiek apskritai didžiausi protestai nuo SSRS griuvimo. Nepatenkinti Rusijos gyventojai reikalauja, kad rinkimų rezultatai būtų paskelbti negaliojančiais, būtų surengti nauji rinkimai, atsistatydintų rinkimų komisijos pirmininkas Vladimiras Churovas ir būtų pradėtas tyrimas dėl rinkimų rezultatų klastojimo.

    Šie protestai – aiškus ženklas, kad žmonių parama ir pasitikėjimas Vieningosios Rusijos partija ir jos lyderiais V. Putinu ir D. Medvedevu vis labiau nyksta. Putino sistemoje matyti aiškūs dezintegracijos požymiai ir spėliojama, kiek dar užtruks, kol ji pagaliau iširs. Spėjama, kad kitų metų kovo mėnesį vyksiančiuose prezidento rinkimuose laimės V. Putinas, nes jis kol kas neturi rimto konkurento. Vis dėlto manoma, kad po dabartinių įvykių jo kelias į prezidento postą bus sudėtingesnis. Vienas iš opozicinės liberalų partijos, kuriai buvo uždrausta dalyvauti rinkimuose, lyderių Vladimiras Ryžkovas teigė manantis, kad „kovo rinkimai atneš dar didesnę politinę krizę, nusivylimą, bus dar daugiau purvo ir protesto balsų“. 

    Reakcija

    V. Putino spaudos atstovas Dmitrijus Peskovas gruodžio 10 d. pareiškime patikino, kad valdžia gerbia protestuotojų poziciją, girdi, kas yra sakoma, ir toliau jų klausysis. Pareiškime sakoma, jog Rusijos piliečiai turi teisę išreikšti tiek savo paramą, tiek priešingą nuomonę ir ši teisė toliau bus užtikrinama, kol bus veikiama teisėtai ir taikiai. Tą patį patvirtino ir pats premjeras.

    Deja, valdžios pareiškimai šiek tiek skiriasi nuo jos veiksmų. V. Putinas, pripratęs viską kontroliuoti, nenori paleisti situacijos iš rankų. Iš pradžių protestus rengti buvo leista Revoliucijos aikštėje, vėliau vieta pakeista į Bolotnaja aikštę, esančią Maskvos upės saloje, iš kurios yra lengviau kontroliuoti prieigos taškus. Protestams valdyti Maskvoje pasitelkta 50 tūkst. policininkų ir riaušių malšinimo karių. Anot BBC žurnalisto Daniel Sandford, tokios pajėgos primena daugiau policinę valstybę, o ne demokratiją.

    Dar gruodžio 4 d. po rinkimų prasidėjus protestams buvo suimta šimtai žmonių, tarp jų ir keletas protesto lyderių. Vienas iš jų – prieš korupciją kovojantis Aleksejus Navalny, Vieningąją Rusiją pavadinęs sukčių ir vagių partija, savo bloge rašė: „Atėjo laikas nusimesti grandines. Mes nesame galvijai ar vergai. Mes turime balsą ir turime stiprybės jį apginti.“ Policija sakė, kad protestai buvo išvaikyti dėl to, jog demonstracijos buvo neteisėtos, o protestuotojai nesilaikė tvarkos.

    Prezidentas D. Medvedevas gruodžio 11 d. pareiškė, kad piliečių išraiškos ir susirinkimo laisvės yra įtvirtintos Konstitucijoje, todėl jis nematąs problemos, kadangi viskas daroma nepažeidžiant  teisės. Nors prezidentas ir nesutiko su protestuotojų šūkiais ir pareiškimais, teigė pavedęs ištirti visus pranešimus apie pažeidimus rinkimuose.

    Rinkimai Rusijoje, kaip visada, sulaukė užsienio valstybių reakcijos. Susirūpinimą situacija Rusijoje po rinkimų išreiškė JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton, Europos Parlamento vadovas Jerzy Buzekas, ES užsienio politikos vadovė Catherine Ashton. ■

     Parengta pagal užsienio žiniasklaidos pranešimus

  • ATGAL
    Eurazijos sąjunga: kas sės valgyti seno torto?
    PIRMYN
    Baltarusijos Nepriklausomybė - už dujų vamzdį...
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.