Partijos – seimo rinkimų finišo tiesiojoje | Apžvalga

Įžvalgos

  • Partijos – seimo rinkimų finišo tiesiojoje

  • Data: 2016-09-08
    Autorius: Martynas Pilkis

    Priešrinkiminei vasarai einant į pabaigą, partijos rikiuojasi kovai dėl galimybės stoti prie Lietuvos valdžios vairo ateinantiems ketveriems metams. „Apžvalgos“ kalbintas ISM dėstytojas dr. Vincentas Vobolevičius prognozuoja, kad mūsų laukia nyki rinkimų kampanija, kurios metu kiekviena partija bandys kalbėti tik apie savo turimas arba menamas stipriąsias puses, nesiveldama į konfrontaciją, debatus su konkurentėmis. Kita vertus, politologo teigimu, „nėra vienos partijos, kuri vasarą būtų šovusi į priekį: greičiau buvo kelios partijos, kurios vasaros metu pradėjo tam tikrus žingsnius atgal“. Galima drąsiai teigti, kad intrigos prieš rudenį – daug.

    Iki Seimo rinkimų likus keliasdešimčiai dienų, Lietuvos gyventojų apklausose ryškėja septynios partijos, turinčios stiprias galimybes patekti į parlamentą daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Pristatome, kokias pozicijas jos užima prasidedant rinkimų kampanijos baigiamajam etapui ir kokiomis strategijomis siekia suvilioti rinkėjų balsus.

    Socialdemokratų stabilumo maldelė

    Apklausose skirtumai tarp pirmaujančių socialdemokratų (LSDP), konservatorių-krikščionių demokratų (TS-LKD) ir „valstiečių“ (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos – LVŽS) siekia tik kelis procentus. Tai reiškia, kad iki pat rinkimų bus sunku tiksliai prognozuoti pirmos vietos laimėtoją.

    Vis tik tyrimuose, nors ir ne itin žymiai, pirmauja socialdemokratai: nepaisant visų „zadanijų“, dažnai žiniasklaidos kritikuojamo premjero A. Butkevičiaus ir jo kabineto, vidinio partijos susiskaldymo dėl naujojo Darbo kodekso ir kitų klausimų (prisiminkime šauktinius). Kur tokios sėkmės paslaptis?

    Kaip pažymi V. Vobolevičius, „tipinis socdemų rinkėjas yra nedidelio m­iestelio gyventojas, kuriame yra populiarus so­cial­demokratas meras; žmogus, kuris ne­­būtinai tapatinasi su partijos ideologija.“ LSDP partinė mašina gerai veikia, išlaikydama „savų bičų“ partijos įvaizdį: apie neskaidrų dalies socialdemokratų elgesį rinkėjai gerai žino, tačiau tai visiškai pateisina.

    Socialdemokratų stiprus vaidmuo rajonų valdžioje, politologo vertinimu, sudaro buvimo „arčiau žmogaus“ įvaizdį, kuris priešinamas „schemų, lozungų, ekspertinių rekomendacijų sūkuryje paskendusiai centrinei Vilniaus valdžiai“. LSDP žino, jog rajonų rinkėjams teorijos apie proveržį, kuris padės sostinei, tačiau nė kiek nepalies šalies užkampių, mažai reikalingos – svarbiau užtikrinti, kad centrinė valdžia apsaugos žmogų nuo sukrėtimų, nereikalingų reformų.

    Socialdemokratų stabilumo pažadai kol kas veikia. Partija prieš rinkimus vengs aštresnių temų, kaip kad Darbo kodeksas, įskėlęs kibirkščių LSDP viduje, arba Konstitucijos pataisos dėl šeimos. Bus taikoma į tradicinį elektoratą, nesitikima didelių pergalių didmiesčiuose.

    TS-LKD: tyla prieš…

    Po ketverių metų darbo opozicijoje konservatoriai-krikščionys demokratai nemąsto apie nieką kitą kaip tik apie pergalę. Priimti rizikingi sprendimai dėl naujo vienmandatininkų išdėstymo, partijos pirmininkas G. Landsbergis atsisakė Europos Parlamento nario mandato (skirtingai nuo V. Mazuronio ir V. Tamoševskio). Be to, kaip pastebėjo V. Vobolevičius, skirtingi partijos sparnai iki rinkimų yra paliaubose, ir viešumoje nebesimato vidinių kovų, dar neseniai trukdžiusių TS-LKD.

    Vis tik šių paliaubų, o ir partijos krypties ateityje klausimas smarkiai priklausys nuo rinkimų rezultatų. „Partija šiuo metu primena susirinkimą, kurio pagrindinis lozungas yra jaunystė ir naujos idėjos, įpakuotos į technokratijos popierių,“ – teigia politologas, pridurdamas, kad partijai trūksta veido bei aiškios krypties, – o tai yra „receptas silpnam pasirodymui rinkimuose“.

    Apeliuodama į rinkėjų interesus ir saugodamasi partiją skaldančių klausimų, TS-LKD savo kampaniją koncentruoja ties ekonominėmis bei energetinėmis temomis. Anot V. Vobolevičiaus, racionalu kalbėti temomis, kuriomis partija yra stipri, kita vertus, neaišku, kiek šios temos atrodys aktualios rinkėjams (ypač Astravo AE klausimas). Be to, ekonominė partijos programa panaši į siūlomą liberalų, o liberaliam rinkėjui gali būti patraukliau rinktis visą liberalizmo paketą, kurio TS-LKD negali pasiūlyti.

    Stipri partijos tradicinių rinkėjų bazė ir darbas opozicijoje (veikia rinkiminė švytuoklė) konservatoriams-krikščionims demokratams užtikrina nemažą skaičių balsų šį rudenį, tačiau ryški pergalė gali likti tik priešrinkiminėse vizijose.

    „Valstiečių“ turbulencijos

    LVŽS taps šių rinkimų juoduoju arkliuku. Ar išsipildys partijos pirmininko R. Karbauskio ketinimai nulemti koalicijos sudėtį? Politologas V. Vobolevičius pažymi, jog „valstiečiai“ turi labai daug trumpalaikės sėkmės veiksnių: surinkti populiarūs politikai, kol kas nesuterštas partijos pavadinimas, įdirbis su rinkėjais važinėjant po Lietuvą.

    Tačiau ši vasara partijai buvo nelengva. Pašnekovas teigia, jog „vertinant Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, išryškėjo įtampa tarp Skvernelio aplinkos žmonių, kurie dažnai yra panašūs į Vakarų Europos žaliųjų judėjimą, ir tarp tradicinių partijos narių – Baškienės, Urbšio ir kt. – bei jų rinkėjų.“ Greitai į politikos olimpą pakilusiai partijai tokios trintys gali grėsti greitu porinkiminiu išbyrėjimu (arba bent dalies išrinktų parlamentarų nubyrėjimu į kitas frakcijas), todėl potencialūs rinkėjai, ypač krikščioniškų pažiūrų, gerai pagalvos prieš rinkdamiesi LVŽS.

    Komentuodamas partijos trintis, V. Vobolevičius mano, jog šeimos ir gyvybės apsaugos klausimais „valstiečiai“ išliks artimi krikščionims demokratams. Juolab kad ši partija jau dabar aktyviai renka lietuvių parašus europinei iniciatyvai „Mum, dad and kids“, kuri remia iš prigimtinių pagrindų – santuokos ir giminystės ryšio – kylančią šeimą. Tačiau Darbo kodeksas bus „lakmuso popierėlis, kuris parodys, kiek „valstiečiams“ rūpi paprastas žmogus“: LVŽS yra vienintelė partija, kuri gali aiškiai nepritarti siūlomam Darbo kodekso projektui ir gali tai padaryti svarbiu rinkiminiu klausimu, tačiau nėra aiškus turtingų partijos narių požiūris į tai.

    Liberalai laižosi žaizdas

    Po E. Masiulio korupcijos skandalo pasigirdusios nuomonės, jog liberalai rinkimuose neperžengs 5 proc. barjero, pasirodė perdėtos. „Liberalų sąjūdis preciziškai, chirurgiškai atkabino buvusį pirmininką nuo partijos“, – teigia V. Vobolevičius, pridėdamas, kad vasaros agitacija gal ir nebuvo labai sėkminga, tačiau liberalų reitingai rodo atsigavimo ženklus.

    Anot pašnekovo, Liberalų sąjūdžio politikai, likdami nuoseklūs savo pažiūrose, rinkiminių rekordų nesumuš, tačiau šitaip pritrauks pakankamai liberalių pažiūrų žmonių balsų: „Visoms partijoms būna korupcijos skandalų, tačiau rinkimuose tai neturėtų būti pretekstas, kodėl liberalūs rinkėjai turėtų pasirinkti TS-LKD ar kitą partiją“.

    Nors iš žinomų sportininkų (V. Alek­nos, Ž. Savicko) prisijungimo prie liberalų spėta ir pasišaipyti, tai gana saugi taktika – tiek politinėms partijoms, tiek prekybos tinklams. Papildomų balsų ypač siekiama iš už didmiesčių ribų, kur parama liberalams gali būti sumažėjusi pasitraukus A. Guogai.

    Raitelis be galvos – „darbiečiai“

    Sudėtinga vasara Darbo partijoje. Charizmatiškojo V. Uspaskicho vertu įpėdiniu taip ir netapęs Valentinas Mazuronis paskelbė, kad atsisako ankstesnių pažadų vesti partiją į Seimą, pasirinkdamas gerai apmokamą europarlamentaro kėdę. Kitas Uspaskicho favoritas Vytautas Gapšys pasitraukė iš Seimo po to, kai buvo pareikšti įtarimai paėmus kyšį iš koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio.

    „Darbiečiams“ trūksta ne tik populiaresnio lyderio (sąrašą ves Kęstutis Daukšys). Anksčiau rinkėjų lūkesčius itin taikliai užkabindavusi partija kol kas reklamose šaudo kreivai, gelbėdama Lietuvą nuo nesamo pabėgėlių antplūdžio. Be to, buvimas valdančiojoje koalicijoje sumažino „darbiečių“ populiarumą tarp protesto balsuotojų. Reitingai žada, jog 5 proc. barjeras iš inercijos bus įveiktas, tačiau kol kas nėra aplinkybių skambesnei pergalei.

    „Tvarkiečių“ netvarka

    Partija Tvarka ir teisingumas slysta žemyn. „Lyderis (R. Paksas) su pamušta koja ir panašu, kad neturi pajėgumų kada nors vėl kandidatuoti į prezidentus, kiti žmonės išsivaikščioję, sėkmės veiksnių nėra“, – teigia V. Vobolevičius. Negana to, vieną ryškesnių partijos asmenybių – Petrą Gražulį – šiuo metu rimtai tikrina teisėsauga, o partiją į Seimą vesiantis Remigijus Žemaitaitis visuomenėje žinomas menkai.

    Politologą stebina tai, jog „tvarkiečiai“ apklausose sistemingai peržengia liniją, kurios rinkimų metų turėtų pakakti, kad partija patektų į Seimą. „Galbūt aš būčiau linkęs sutikti su tuo, kad yra žmonių, kurie Paksą laiko auka ir dėl to kažkiek palaiko partiją. Bet tai yra viena dedamoji renkantis, už ką balsuoti,“ – sako ISM dėstytojas.

    Tikėtina, kad lyderystės krizę išgyvenanti, valdančiojoje koalicijoje ne itin sėkmingai dalyvavusi partija rudens priešrinkiminėse kovose išbarstys dalį kuklaus gerbėjų rato ir 5 proc. barjero perkopti „tvarkiečiams“ nepavyks.

    Lenkų getas – su visam?

    Praeiti rinkimai pirmą kartą istorijoje atvėrė Seimo duris Lietuvos lenkų rinkimų akcijai. Valdemaras Tamoševskis sėkmingai pasinaudojo tuometinėmis vidaus ir užsienio politikos aplinkybėmis ir meistriškai taikė piliečių kiršinimo taktikas. Lietuvoje rusakalbių ir lenkakalbių balsai buvo konsoliduoti ir atskelti nuo kitų partijų.

    Apklausos kol kas rodo, kad šiemet LLRA vėl peržengs 5 proc. barjerą, taip įsitvirtindama kaip geto partija. Laimei, klostosi aplinkybės, kurios dar gali su­silp­ninti LLRA priešrinkimines pozicijas. Pirma, V. Tamoševskis nusprendė nepalikti Europos Parlamento, todėl LLRA sąrašą bus patikėta vesti kitam politikui. Tai didžiulė rizika, nes V. Tamoševskio keliolika metų trukusi lyderystė buvo vienas esminių sėkmės veiksnių LLRA įsigalint kai kuriuose Lietuvos pakraščiuose. Antra, pernai Lenkijoje valdžią perėmusi „Įstatymo ir teisingumo“ (PiS) partija nėra taip atšiauriai nusiteikusi Lietuvos atžvilgiu, kaip 2007–2015 m. valdžiusi Piliečių platforma (PO). Pagerinus tarptautinius santykius su Lenkija, LLRA būtų apsunkintas kelias plėtoti naratyvą apie tariamai engiamus Lietuvos lenkus.

    Vis tik orientuojantis į 2020 m. Seimo rinkimus akivaizdu, kad Lietuvos valstybė turi galvoti apie geresnius būdus, kaip integruoti Lietuvos piliečius etninius lenkus bei rusus, – tai patikimiausias kelias spręsti geto problemą.

  • ATGAL
    Paskutinis erelio skrydis?
    PIRMYN
    Jaunimo abejingumas, arba kas ateis prie balsadėžių?
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.