Įžvalgos

  • PARYŽIAUS KLIMATO KAITOS KONFERENCIJA

  • Data: 2016-02-27
    Autorius: Kristina Kručkienė,

    Pasaulio lyderiai 2015 m. lapkričio 30-ąją – gruodžio 11-ąją Prancūzijos sostinėje Paryžiuje susirinko, kad tarpusavyje susitartų dėl veiksmingų priemonių, padėsiančių mažinti pasaulio klimato kaitą. Šalys įsipareigojo mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją ir siekti, kad temperatūros kilimas būtų mažesnis nei 2 laipsniai Celsijaus. Paryžiaus klimato kaitos konferencijoje dalyvavusios 196 valstybės ne tik aptarė bendrą veiksmų planą, bet ir pasiekė susitarimą, kurį pasirašė gruodžio 12 dieną. Šis susitarimas įsigalios 2020 m., pakeisdamas galiojantį Kioto protokolą, tačiau svarbiau yra ne tai, o susitarimo siunčiamas signalas investuotojams, pramonės ir energetikos sektoriams bei vyriausybėms apie iškastinio kuro eros pabaigą.

    Nesėkmingas Kopenhagos susitikimas

    Žvelgiant į klimato kaitos padėtį pasaulyje, galima teigti, jog tarptautinė bendruomenė per ilgai delsė priimti tinkamus sprendimus. 2009 m. JAV, Kinija, Pietų Afrika, Indija ir Brazilija Kopenhagoje bandė tarpusavyje apsitarti dėl klimato kaitos padėties, tačiau penkių valstybių susitarimas nebuvo teisiškai įpareigojantis ir šalims nebuvo privalu laikytis Kioto protokolo. Žinoma, Kopenhagos susitarimo dalyvės pabrėžė paramą Kioto protokolui ir pritarė, kad ,,klimato kaita yra viena didžiausių dabartinių laikų iššūkių“. Šios penkios šalys taip pat išreiškė stiprią politinę valią neatidėliotinai kovoti su klimato kaita pabrėžiant ,,bendrą, bet diferencijuotą atsakomybę ir galimybes“. Nuo Kopenhagos susitikimo per šešerius metus smarkiai pasikeitė dviejų įtakingiausių valstybių – JAV ir Kinijos – požiūris į CO2 emisiją, mat dėl technologinio progreso ekologiškų technologijų pritaikymas nebėra tokia didelė prabanga. Kaip teigė klimato kaita besirūpinantis aktyvistas seras Jonathonas Porrittas, ,,prieš šešerius metus buvo daug nepagrįsto optimizmo, nors visi turėjo aiškų supratimą, kad nebus lengva įtikinti lyderius susitarti dėl šiltnamio efektą skatinančių dujų emisijos ribojimo. Galbūt kvaila tikėtis, bet šį kartą aš turiu nuojautą, kad susitarti pavyks“.

    Dėl ko susitarta Paryžiuje

    JAV prezidentas Barakas Obama viltingai atsiliepė apie Paryžiaus susitarimą, teigdamas, jog „Paryžiaus sutartis sukuria tvirtą pagrindą, kurio reikia pasauliui, kad būtų išspręsta klimato krizė. Susitelkėme, kad sudarytume stiprią sutartį, kurios reikia pasauliui. Mes išnaudojome šią galimybę.“ Nuo 2020 m. įsigaliosiantis Paryžiaus susitarimas užbaigia dešimtmečius trukusius ginčus tarp turtingų ir skurdžių šalių. Jis įpareigoja išsivysčiusias šalis imtis sparčių ir efektyvių priemonių pereinant prie mažo anglies dioksido technologijų naudojimo. Besivystančios šalys pagal savo galimybes įsipareigoja aktyviai prisidėti prie atmosferos taršos mažinimo. Savo ruožtu, Tautų klimato komisijos vadovė Christiana Figueres konferencijos metu išreiškė siekį griežtinti mechanizmą, kuris įpareigotų visas dalyves kas penkerius metus peržiūrėti emisijos įsipareigojimus ir atsižvelgti į žaliųjų technologijų plėtrą. Tad buvo nuspręsta, jog Paryžiaus klimato kaitos konferencijos susitarimai bus nuolat peržiūrimi. Pirmasis toks peržiūrėjimas įvyks 2018 m., antras – 2023 m. ir taip kas penkerius metus. Šalys turės pateikti vis ambicingesnius planus, kurių bendras poveikis bus peržiūrimas atsižvelgiant į pasaulinę situaciją ir vertinamas remiantis naujausiomis mokslo žiniomis. Tebevykstant Paryžiaus klimato kaitos konferencijai, Europos Komisijos pirmininkas Jean-Claude Junckeris pabrėžė, jog ES nori plataus užmojo ir teisiškai privalomo susitarimo: ,,Kovo mėnesį pirmieji pateikėme kovos su klimato kaita įsipareigojimus ir kol kas tai pats didžiausias indėlis. Mūsų tikslas – užtikrinti, kad pasaulio temperatūra nepakiltų daugiau kaip 2 °C iki šio amžiaus pabaigos, – tebėra pasiekiamas. Esame iki šiol neregėto pasaulinio judėjimo liudininkai“.

    Taigi pats svarbiausias Paryžiaus susitarimas ir yra mažinti Žemės temperatūrą. Dėl to susitarusios dalyvės pritarė žalos ir nuostolių mechanizmo atsiradimui, kuris bus sukurtas siekiant padėti šalims, nukentėjusioms nuo klimato atšilimo ar patyrusioms nuostolių. Susitarimas apima ir prisitaikymą ruošiantis numatomiems klimato kaitos poveikiams.

    Tikslas  – „1,5 laipsnių Celsijaus“ riba

    Paryžiaus klimato kaitos konferencijos dalyvės užsibrėžė tikslą, jog planetos temperatūra kiltų „gerokai mažiau nei 2 laipsniais“ ir kad šiltėjimas neviršytų 1,5 laipsnio. Jungtinių Tautų klimato kaitos mokslininkų grupė įsitikinusi, kad siekiant šių tikslų šiltnamio dujų išmetimas iki amžiaus vidurio turėtų būti sumažintas 40–70 procentų. Per artimiausius metus bus siekiama taip sumažinti planetos temperatūrą, kad ji būtų ne daugiau kaip 2 laipsniais didesnė, vėliau vidutinė Žemės temperatūra turės būti tik 1,5 laipsnio Celsijaus didesnė už tų laikų, kai planetoje nebuvo pramonės. Valstybės, dalyvavusios Paryžiaus klimato kaitos konferencijoje, įsipareigojo sumažinti savo šalyje išmetamo anglies dioksido kiekius. Tai svarbu, nes tokios pramonės gigantės kaip Kinija anksčiau ne tik nemažino, bet netgi didino išmetamo anglies dioksido kiekius. Su didžiausiu nerimu žvelgiama į Rusiją, Saudo Arabiją ir Venesuelą – valstybes, kurių ekonomika labai priklausoma nuo iškastinio kuro išgavimo ir jo naudojimo mastų.

    „Visiškas nulis“ teršalų

    Konferencijoje dalyvavusios šalys pasižadėjo, kaip įmanoma greičiau, pasiekti vadinamąją „visiško nulio“ teršalų ribą. Tai reiškia, jog tarp 2050-ųjų ir 2100-ųjų žmonija turi visiškai nebeteršti Žemės. Tačiau Jungtinių Tautų analitikai teigia, kad „visiškas nulis“ teršalų turi būti pasiektas dar iki 2070-ųjų, nes, priešingu atveju, žmonės gali neišvengti pavojingo atšilimo. „Tas vienintelis skaičius ir naujas tikslas užtikrinti nulinį emisijų balansą iki šio šimtmečio antros pusės sukels siaubą akmens anglių bendrovių valdybose ir naftą eksportuojančių šalių rūmuose“, – akcentavo žaliųjų organizacijos „Greenpeace International“ vadovas Kumi Naidoo. 187 šalys jau pateikė savo planus, kaip sumažinti ir apriboti teršalų kiekius po 2020 metų. Tačiau tai nebus pakankamas indėlis, kad būtų pasiekta „2 laipsnių Celsijaus“ riba. Priešingai, kai kurie mokslininkai įsitikinę, kad 2030 m. šiluma didės daugiau kaip 3 laipsniais pagal Celsijų.

    Pagalba besivystančioms šalims

    Konferencijoje Žaliajam klimato fondui įsipareigota skirti lėšų, kurios bus panaudotos padėti besivystančioms. Turtingosios valstybės jau sutarė skirti 100 milijardų dolerių kovai su klimato kaitos pasekmėmis. Taip pat tikimasi, kad šis susitarimas galios ir po 2020-ųjų. Tačiau daugelis valstybių vadovų nenori tokių ilgalaikių ir pakankamai griežtų įsipareigojimų. Paryžiaus klimato kaitos konferencijoje priimant sprendimus aktyviai dalyvavo ir besivystančios pasaulio šalys. Jų darnios, klimatui atsparios ekonomikos vystymas – svarbiausias uždavinys siekiant suvaldyti klimato kaitą visame pasaulyje, nes būtent besivystančių šalių išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos sudaro 60 proc. pasaulio emisijų. Susitarime taip pat numatyta pagalba besivystančioms šalims – ketinama kurti specialų fondą. Besivystančių šalių atstovai taip pat siekia sukurti stichinių nelaimių fondą, kuris užtikrintų klimato kaitos sukeltų stichinių reiškinių padarinių kompensavimą. Kai kurios turtingosios valstybės tam griežtai priešinasi ir nenori mokėti už vadinamąjį „klimato neteisingumą“.

    Būtinas visų šalių indėlis

    Europos Komisijos narys Ariasas Cañete pasidžiaugė, kad dauguma konferencijos dalyvių pristatė savo kovos su klimato kaita įsipareigojimus: „Turime progą. Paryžius yra istorinė galimybė, kuria negalime nepasinaudoti. Daugiau kaip 170 šalių, kurių išmetami teršalai sudaro daugiau kaip 95 proc. viso pasaulyje išmetamų teršalų kiekio, dar prieš konferenciją pristatė kovos su klimato kaita įsipareigojimus. Tai iš tiesų keičia padėtį. Be to, tai akivaizdžiai rodo bendrą vyriausybių norą ir politinį ryžtą veikti greitai ir siekti, kad Paryžiuje būtų atverstas naujas puslapis klimato politikos srityje“. Visgi Komisijos narys įsitikinęs, kad dar džiūgauti anksti, mat susitarimo patikimumas priklausys nuo šių pagrindinių elementų: ,,ilgalaikių tikslų, reguliarių peržiūrų ilgainiui siekiant didinti siekius ir griežtų skaidrumo ir atskaitomybės taisyklių“. Valstybės, kurioms tenka didžiausia atsakomybė ir kurios turi daugiausia galimybių, privalo prisiimti didžiausius įsipareigojimus, tačiau svarbu, kad susitarime dalyvautų ir savo indėlį įneštų visos šalys. Kiekvienos šalies indėlis turi būti daug platesnio užmojo ir apimties negu dabartinis jos įsipareigojimas. Jis turi būti suderinamas ir su tikslu siekti kuo mažesnio bendro išmetamųjų teršalų kiekio, ir su siekiu ilgainiui mažinti taršos intensyvumą. Turi būti atsižvelgiama į kintančius nacionalinius vaidmenis pasaulio ekonomikoje, geopolitines realijas ir valstybių galimybes prisidėti prie jo įgyvendinimo. ES įsitikinusi, kad naujasis protokolas padės gerokai sustiprinti ir išplėsti bendras tarptautines kovos su klimato kaita pastangas. Pastaruosius 12 mėnesių buvo juntamas stiprėjantis visuotinis visuomeninis ir politinis spaudimas imtis intensyvesnių klimato srities veiksmų. Svarbiausia, kad Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos parengtoje penktojoje vertinimo ataskaitoje patvirtinta, kad vis dar įmanoma išlaikyti mažesnę nei 2 °C temperatūros pakilimo ribą, tačiau pabrėžta, kad būtina nedelsiant imtis visuotinių plataus užmojo veiksmų. Visoms pasaulio valstybėms ir jų gyventojams svarbu išvengti klimato pokyčių. Tikimasi, kad susitarimas padės ne tik sumažinti klimato kaitos poveikį, bet ir duos konkrečios naudos ekonomikai bei aplinkai, padidės energetinis saugumas, kadangi bus mažiau naudojama iškastinio kuro ir mažiau jo importuojama. Energijos vartojimo efektyvumas turėtų būti didesnis nei šiuo metu, o tai padėtų sumažinti išlaidas, sukurti naujų darbo vietų ir padidinti konkurencingumą. Sumažėtų oro tarša ir jos poveikis žmonių sveikatai. Tikimasi, kad naujai augantys inžinerijos, gamybos, transporto įrangos, statybos ir verslo paslaugų sektoriai atvers naujų darbo galimybių.

    Susitarimas svarbus ir Lietuvai

    Paryžiuje priimtas pasaulinis klimato kaitos susitarimas tampa svarbus ir Lietuvai. Didesnis finansavimas, mokesčių politikos pokyčiai, investavimas į atsinaujinančią energetiką, privataus sektoriaus lėšų pritraukimas, transporto sektoriaus atnaujinimas, šiltnamio efekto ir taršos mažinimas – tai iššūkiai, kurie laukia Lietuvos, vykdant 21-osios Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konferencijos nutarimus. Lietuva yra pasirengusi prisijungti prie ES tikslo iki 2030 metų 40 procentų sumažinti į orą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas teigė, kad didelių problemų Lietuvai įgyvendinti Paryžiaus susitarimą nekils, mat ,,Lietuvai šis susitarimas yra tikrai geras, nors mes kaip ES dalis vykdėme ir vykdysime bendrą politiką čia. Tų tikslų prasme, mes tikrai juos galime pasiekti nesunkiai, nes anksčiau Lietuva turėjo daugiau teršiančios pramonės nei dabar“. Pasak ministro, Paryžiaus klimato susitarimas neprieštarauja strateginiams valstybės žingsniams energetinės nepriklausomybės link. Po Paryžiaus klimato konferencijos Lietuva neturi teisiškai reglamentuotų finansinių įsipareigojimų, tačiau ir toliau sieks savo finansavimu prisidėti prie besivystančių šalių atsinaujinančios energetikos. Mūsų šalis jau turi praktikos šioje srityje, pavyzdžiui, 2014 m. ir 2015 m. inicijuotas konkursas dvišaliam Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektui (apie 145 tūkst. eurų kiekvienais metais) besivystančioje šalyje įgyvendinti, siekiant atrinkti įmonę, kuri perduotų Lietuvoje pagamintą atsinaujinančių energijos išteklių technologiją. Įgyvendindama Paryžiuje pasiektą Jungtinių Tautų susitarimą, Lietuva turės didinti atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimą, siekti inovacijų transporto sektoriuje.

    Apibendrinant, galima teigti, kad Jungtinių Tautų sutartis yra gyvybiškai svarbi siekiant suvaldyti temperatūros kilimą ir išvengti pragaištingiausių klimato pokyčių padarinių. Mokslininkai įspėja, kad, skubiai nesiėmus veiksmų, šalis gali niokoti vis didesnės sausros, potvyniai ir audros, o dėl kylančio jūros lygio bus užlietos žemos salos ir pajūrio teritorijos, kuriose gyvena šimtai milijonų žmonių. Tad šiandien svarbu, kokius įsipareigojimus prisiims kiekviena pasaulio valstybė ir kiek ji norės investuoti į saugesnę savo ateitį!

  • ATGAL
    „BUVOME, ESAME IR BŪSIME!“ KRAŠTO APSAUGOS SAVANORIŲ PAJĖGOMS – 25-ERI
    PIRMYN
    DANIJOS IŠŠŪKIS MIGRANTAMS
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.