Pasaulio ekonomikos tendencijos 2018-iems metams | Apžvalga

Oikos

  • Pasaulio ekonomikos tendencijos 2018-iems metams

  • Data: 2017-12-22
    Autorius: Edita Mieldažė

    Daugelyje pasaulio valstybių 2017 metais ekonomika augo. Tam įtakos turėjo auganti tarptautinė prekyba, atsigaunančios investicijos bei pagerėję gyventojų ir įmonių lūkesčiai. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) prognozėje 2018 metams daro prielaidą, jog ateinančiais metais pasaulio ekonominis augimas sieks 3,7 proc., o tai 0,1 proc. daugiau nei 2017 m. Tikėtina, kad 2018 m. JAV ekonomika, rodžiusi silpnesnį augimą 2017 m., turėtų pranokti ES ekonomikos prieaugį  (2,1 proc.) ir sudaryti 2,5 proc. nuo BVP. Tiesa, Europos Komisijos prognozė JAV ateinantiems metams kiek prastesnė nei privačių finansinių analitikų, ir jos ekonomikos augimas turėtų siekti 2,3 proc. Tuo tarpu Kinijos ekonomikos augimas ateinančiais metais, prognozuojama, turėtų sulėtėti ir iš 6,8 proc. 2017 m. susitraukti iki 6,5 proc. ar net 6,3 proc. 2018 m. Europos Sąjungos (įskaitant Didžiąją Britaniją bei euro zoną) BVP lyginant su 2017 m. ateinančiais metais turėtų nežymiai kristi nuo 2,3 proc. iki 2,1 proc. Visgi, kaip pastebi TVF, pasaulinis ekonomikos atsigavimas nėra baigtinis: „Nors bendri rodikliai yra geresni, augimas išlieka lėtas daugelyje šalių. Išsivysčiusių valstybių perspektyva pagerėjo, ypač euro zonos, tačiau daugelyje valstybių infliacija yra silpna, ir ši problema turėtų būti sprendžiama, nes BVP vienam gyventojui augimo rodiklis rodo susitraukimo tendencijas dėl priklausomybės tarp mažėjančio produktyvumo ir senėjančios populiacijos.“ TVF taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad daugelio besivystančių Afrikos, Artimųjų Rytų ir Lotynų Amerikos valstybių ekonomikos yra stagnuojančios ir, be visa to, dar patiria augančio protekcionizmo baimę. Todėl TVF įsitikinęs, kad 2018 m. perspektyvoje svarbu stipresnis pasitikėjimas rinkos sąlygomis, skatinančiomis paklausą, ir bendradarbiavimas su finansiniu sektoriumi.

    Europos Sąjungos ekonomika

    Europos ekonominių reikalų komisaras Pierre‘as Moscovici, vertindamas ES ekonominę perspektyvą, pastebėjo, jog politinis neužtikrintumas po Olandijos, Prancūzijos ir Vokietijos rinkimų ES akivaizdžiai sumažėjo, tačiau populistinės tendencijos ES ekonomikos klimatą veikia neigiamai: „Populizmas yra priešiškas dalykas Europoje ir vis dar turi neigiamos įtakos investicijoms.“ Pasak Ekonominių ir finansinių reikalų direktorato vadovo Marco Buti, visos šalys narės siekia gerinti savo darbo rinkas, siekdamos tobulinti verslo ciklus ir atstatyti krizės metu fiksuotą konkurencingumo disbalansą. Visgi M. Buti įsitikinęs, kad „ES ekonomikos atsigavimas nėra pakankamas ir tam tikri ekonominės plėtros elementai yra netipiniai ir susiję su krizės baime“. Jis turi omenyje susitraukusio viešo ir privataus sektoriaus įtaką paklausai, darbui ir produktyvumui bei per mažas viešojo sektoriaus investicijas BVP dalyje. Anot M. Buti, dar viena akivaizdi krizės baimės veikiama problema yra žemos infliacijos ir lėto atlyginimo augimo santykis. Ši tendencija lėtina ES produktyvumo augimą ir lemia neveiklumą darbo rinkoje. M. Buti įsitikinęs, kad „didesnis atlyginimų augimas yra ekonominės plėtros tvarumo ženklas“.

    Euro zonos tendencijos

    Per paskutinius dešimt metų euro zonos BVP augimas pasiekė savo piką ir 2017 m. siekė 2,2 proc. 2018 metams Europos Komisija prognozuoja, kad euro zonos BVP augimas nežymiai kris ir sudarys 2,1 proc., o 2019 m. sieks 1,9 proc. Tiesa, 2019 m. prognozė grįsta įsitikinimu, kad prekybiniai ryšiai tarp ES ir Didžiosios Britanijos išliks status quo padėtyje. Manoma, kad 2018 m. BVP augimas vis dar nepasieks prieš krizę buvusio 2,7 proc. augimo. Didžiausias BVP prieaugis ateinančiais metais numatomas Maltoje (4,9 proc.), Slovėnijoje (4 proc.), Airijoje (3,9 proc.), Slovakijoje (3,8 proc.) ir Liuksemburge bei Latvijoje (po 3,5 proc.). Mažiausias BVP augimas euro zonoje numatomas išsivysčiusiose ES valstybėse: Italijoje (1,3 proc.), Belgijoje (1,8 proc.) ir Prancūzijoje (1,7 proc.). Net didelių problemų krizės metu turėjusi Graikija 2018 m. pagerins savo BVP rezultatus, pasiekdama galimą 2,5 proc. augimą, o tai 0,9 proc. daugiau nei 2017 m. Stipriausios ES ekonomikos Vokietijos augimas ateinančiais metais bus toks pats kaip ir euro zonos vidurkis ir sieks 2,1 proc.

    Iš trijų Baltijos šalių 2017 metus geriausiai pabaigs Estija (4,4 proc. BVP augimas). Latvijos BVP kiek nusileis (4,2 proc.), o Lietuvos BVP augimas sieks 3,8 proc. Europos Komisija prognozuoja, kad 2018 m. BVP augimo aukštumas Baltijos šalyse demonstruos Latvija (3,5 proc.), Estija nusileis trimis dešimtosiomis ir jos BVP augimas sudarys 3,2 proc. Lietuvos BVP augimas 2018 m. bus aukštesnis nei euro zonos vidurkis, tačiau mažesnis nei kaimyninių Baltijos šalių ir sieks 2,9 proc. augimą, o tai 0,9 proc. mažiau nei 2017 m. BVP augimas.

    Kaip pastebima Europos Komisijos ateinančių metų prognozėje, privatus vartojimas buvo pagrindinis euro zonos atsigavimo variklis nuo pat 2013 m., sudarydamas beveik pusę BVP augimo euro zonoje. Tiesa, krizės metu privataus vartojimo rodiklis buvo minusinis, tik 2014 m. jis pradėjo atsigauti ir savo piką pasiekė 2016 m., sudarydamas 2 proc. Visgi 2017 m. privataus vartojimo rodiklis nežymiai krito iki 1,8 proc., o 2018 m. turėtų dar viena dešimtąja sumažėti (iki 1,7 proc.). Ši tendencija susijusi su per lėtu atlyginimų augimu euro zonoje ir ekonominės krizės nulemtomis baimėmis.

    Kitas svarbus kriterijus – euro zonos infliacija. Ji ateinančiais metais viena dešimtąja sumažės ir sieks 1,4 proc. Palyginimui, ES ekonominio piko laikotarpiu (pavyzdžiui, 2007 m.) infliacija euro zonoje siekė 2,1 proc. Europos Komisija teigia, kad nežymiai, tačiau pastebimą infliacijos mažėjimo tendenciją didžia dalimi lems neaugančios naftos ir neapdirbtų maistų produktų (pvz., grūdų, vaisių, daržovių) kainos bei stiprėjantis nominalus euro kursas, kuris, tikėtina, sumažins infliaciją importuojamiems produktams. Visgi 2018 m. pabaigoje naftos ir neapdirbtų maistų produktų kainos turėtų pradėti rodyti atsigavimą, todėl 2019 m. euro zonoje bus fiksuojama didesnė infliacija. Reikia pridurti, kad 2017 m. pastebimai augo nekilnojamo turto ir atostogų paketų kainos, kai kuriose euro zonos valstybėse net iki 10 proc. Taip atsitiko dėl žemos palūkanų normos ir domino pagrindu veikiančio pabrangimo aptarnavimo sektoriuje. 2018 m. išliks panaši tendencija tiek nekilnojamo turto, tiek aptarnavimo sferose, nors atlyginimai ir naftos kainos nespės taip spėriai kilti viršun.

    2017 m. sparčiausiai kainos augo trijose Baltijose šalyse: Lietuvoje (3,8 proc.), Estijoje (3,7 proc.) ir Latvijoje (2,9 proc.). Mažiausiai – Airijoje (0,3 proc.) ir Suomijoje (0,8 proc.). 2018 m. kainų augimo tendencija išliks panaši: Estijoje (3 proc.), Lietuvoje (2,9 proc.) ir Latvijoje (2,8 proc.). Ateinančiais metais mažiausiai infliacija turėtų kilti Airijoje ir Graikijoje (po 0,8 proc.).

    Prognozuojama, kad nedarbo lygis euro zonoje 2018 m. sieks 8,5 proc., t.y. 0,6 proc. mažiau nei 2017 m. Didžiausias nedarbo lygis 2018 m. bus fiksuojamas Graikijoje (20,4 proc.), Ispanijoje (15,6 proc.), Italijoje (10,9 proc.) ir Kipre (10 proc.). Mažiausias nedarbas – Vokietijoje (3,5 proc.), Maltoje ir Olandijoje (po 4 proc.). Iš trijų Baltijos valstybių 2018 m. nedarbas turėtų būti mažiausias Lietuvoje ir siekti 6,8 proc. Latvijoje nedarbo lygis turėtų būti aukščiausias (7,9 proc.), o Estijoje – 7,6 proc. Taigi nedarbo lygis 2018 m. turėtų būti mažiausias nuo 2009 m. Europos Komisija ekonominėje ataskaitoje pabrėžia, kad euro zonoje vis dar per mažas darbo valandų skaičius, tenkantis darbuotojui, ir per didelis nepastovaus darbo lygis. Nedarbas glaudžiai susijęs ir su atskiros šalies narės fiskalinėmis iniciatyvomis bei gebėjimu priimti kvalifikuotą darbo jėgą.

    Kitos ES šalys

    Aštuonių ES šalių narių, nepriklausančių euro zonai, 2017 m. ekonominiai rodikliai yra kiek geresni nei euro zonos šalių.  BVP augimas šiose valstybėse šiais metais svyravo nuo 2,3 proc. (Danijoje) iki 5,7 proc. (Rumunijoje). Aukštesnius nei  vidurkis (2,4 proc.) BVP augimo standartus demonstravo visos ne euro zonos valstybės, išskyrus Daniją: Kroatijoje ir Švedijoje (po 3,2 proc.), Vengrijoje (3,7 proc.), Bulgarijoje (3,9 proc.), Lenkijoje (4,2 proc.), Čekijoje (4,3 proc.) ir daugiausiai Rumunijoje (5,7 proc.). 2018 m. didžiausias BVP augimas tarp ne euro zonos valstybių prognozuojamas Rumunijoje (4,4, proc.), nors šios šalies BVP, lyginant su 2017 m., kris (1,3 proc.). Didžia dalimi Rumunijos BVP augimą lėmė ir ateinančiais metais lems išaugęs privatus vartojimas, sumažinti mokesčiai, ryškus viešo bei privataus sektoriaus atlyginimų pakėlimas ir žema infliacija. 2017 m. tarp ne euro zonos šalių infliacijos rodiklis buvo didesnis nei vidurkis (1,6 proc.) trijose valstybėse: Švedijoje (1,8 proc.), Vengrijoje (2,3 proc.) ir Čekijoje (2,4 proc.). 2018 m. kainos turėtų paaugti Bulgarijoje (1,5 proc.), Danijoje (1,4 proc.), Vengrijoje (2,6 proc.), Lenkijoje (2,1 proc.), nežymiai Kroatijoje (1,5 proc.) ir daugiausia Rumunijoje (2,9 proc.). Nedarbo lygis tiek 2017 m., tiek 2018 m. aštuoniose ne euro zonos valstybėse bus mažesnis nei euro zonos vidurkis, išskyrus Kroatiją, kurioje nedarbo lygis 2017 m. perkopė 11,1 proc., o 2018 m. , prognozuojama, sumažės iki 9,2 proc. 2018 m. pats mažiausias nedarbas bus fiksuojamas Čekijoje (2,9 proc.). Didžiojoje Britanijoje, kuri vis dar oficialiai yra Europos Sąjungoje, ekonominis augimas nuo 2017 m. pradžios sulėtėjęs. Tai didžia dalimi nulemta to, kad britų atlyginimų nominali vertė yra žemiau nei vartotojų kainų kilimas, kurį smarkiai paveikė 2016 m. kritęs svaras sterlingas. Todėl Europos Komisija prognozuoja, kad 2018 m. Didžiosios Britanijos BVP kils tik 1,3 proc., o infliacija stiebsis iki 2,3 proc. (palyginimui, Lietuvos infliacija 2,9 proc.).

    Taigi apibendrinant ES ekonomikos prognozę 2018 m., galima tikėtis, kad teigiami ES ekonomikos atsigavimo ženklai turėtų skatinti Europos Centrinį banką (ECB) palaipsniui mažinti ES ekonomikos skatinimo programą. Tai galėtų reikšti, kad ECB ateinančiais metais mažins obligacijų pirkimo mastą – greičiausiai iki 40 mlrd. eurų per mėnesį, o po šio šalių narių vyriausybių obligacijų supirkimo turėtų padidėti palūkanų norma už banke laikomus indėlius (nuo -0,4 proc. iki -0,25 proc.). Savo ruožtu, tikėtina, kad nei karto nuo 2011 m. nedidinta bazinė palūkanų norma turėtų padidėti 2019 m. pradžioje. Jeigu tai įvyks, 2018 m. euras dar labiau sustiprės JAV dolerio atžvilgiu.

    Pasaulinės tendencijos

    Pasaulinė ekonomika, neskaitant ES, turėtų rodyti augimo tendencijas (apie 4 proc.). Besivystančios rinkos, tikėtina, augs, ypač dėl atsigaunančios prekybos, palankių finansavimo sąlygų ir tvirtesnės ekonomikos palaikymo išsivysčiusiose ekonomikose. Pavyzdžiui, JAV turėtų palaipsniui atsigauti investicijos ir prekyba, todėl tikėtina, kad 2018 m. JAV bendrasis vidaus produktas pakils iki 2,3 proc ar net 2,4 proc. Ekonomikos analitikai pastebi, kad itin žemas JAV nedarbo lygis (4,3 proc.) gali sudaryti kliūčių spartinant darbo užmokesčio augimą, tuo labiau, kad sąlyginai žema infliacija (2,1 proc.) kelia abejonių JAV Centriniam bankui, norinčiam didinti bazinę palūkanų normą. Šios normos pokyčiai veikia trumpalaikes ir ilgalaikes palūkanų normas, užsienio valiutų santykius, pinigų kiekį ir paskolų rinką. Šie pokyčiai taip pat turi įtakos nedarbo lygiui, prekių ir paslaugų kainoms – ir tai yra viena pagrindinių monetarinės politikos priemonių, kurią bando išnaudoti JAV, skatindama savo ekonomiką. Tikėtina, kad 2018 m. JAV Centrinis bankas padidins bazinę palūkanų normą tris kartus, o tai turėtų paskatinti šalyje didesnį vartojimą ir atlyginimų augimą.

    Tuo tarpu Kinijos ekonomikos augimas 2018 m., prognozuojama, turėtų susitraukti iki 6,3 proc. (2017 m. fiksuotas 6,8 proc. augimas). Priežastis, kodėl gali trauktis Kinijos ekonomikos augimas, ne viena. Pirmiausia, tai susiję su mažėjančia darbuotojų pasiūla ir krentančiu investicijų atsipirkimu. Tačiau didesne Kinijos ekonomikos bėda yra spekuliacinės investicijos, kurios, pasak Kinijos kongrese dirbančio Ekonomikos ir finansų komiteto pavaduotojo Huang Qifan, „yra  didžiausias rodiklis pasaulyje“. H. Qifan pastebėjo, jog kreditai Kinijoje auga greičiau nei šalies BVP, todėl vartotojų skola labai smarkiai didėja: „Didelė pinigų pasiūla kreditams pakėlė Kinijoje kainų lygį, ypač būstui, kuris per dešimt metų pabrango aštuonis kartus“. H. Qifan kaip išeitį, kol nesprogo Kinijos nekilnojamo turto burbulas,  siūlo įvesti nekilnojamo turto mokestį. ■

  • ATGAL
    Kuo toliau į Rytus, tuo prastesnis maistas?
    PIRMYN
    Vilniaus energetikos forumas ir energetikos kasdienybės
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.