Pasaulis susirūpinęs branduolinės energetikos saugumu | Apžvalga

Įžvalgos

  • Pasaulis susirūpinęs branduolinės energetikos saugumu

  • Temos: Energetika
    Data: 2011-04-08
    Autorius: Česlovas IŠKAUSKAS

    Nesibaigianti įtampa dėl avarijos Fukušimos atominėje jėgainėje privertė pasaulį dar kartą peržiūrėti branduolinės energetikos strategiją. Vargu ar bus atsisakyta jos plėtros, tačiau ne juokais susirūpinta tokių elektrinių saugumu. Juo labiau kad Europa turi iš ko pasimokyti: prieš 25-rius metus kilęs juodas Černobylio tragedijos šleifas nusitęsė per visą žemyną…

    Antrasis naujojo amžiaus dešimtmetis bus pažymėtas naujų lyg grybai po radiacinio lietaus dygstančių atominių elektrinių, taip pat ir aplink Lietuvą. Branduolinis trikampis Visaginas – Astravas – Nemanas antrojoje šio dešimtmečio pusėje gali grėsti ne tiek elektros energijos pertekliumi, kiek pavojumi mus supančiai aplinkai ir pačiam žmogui. Dar pridurkime, kad kaimynai lenkai šalies šiaurėje, netoli sienos su Kaliningrado sritimi, statys iškart dvi pirmąsias Lenkijoje branduolines jėgaines (po 3000 megavatų kiekviena, ir jos kainuos apie 35 mlrd. dol.). Varšuva iki 2013 m. ketina pasirinkti tikslią jų vietą, bet jau žinoma, kad Žarnoveco AE, pradėta statyti dar sovietiniais laikais, pasirinkta iš 28 variantų ir išdygs už maždaug už 150 km nuo Kaliningrado srities sienos.

    Tad nebe reikalo kovo 25 d. ES lyderiai Lietuvos siūlymu priėmė sprendimą surengti patikrinimus, vadinamuosius „streso testus“ Bendrijos šalyse statomose AE. Prezidentė Dalia Grybauskaitė po šio posėdžio pareiškė, kad Briuselis pritarė Vilniaus iniciatyvai, jog „ES reikalaus testuoti šias elektrines tiek kaimyninėse šalyse, tiek visame pasaulyje“. Tie branduoliniai reaktoriai, kurie nepraeis saugumo patikrinimo, bus uždaryti ir neeksploatuojami. Vokietijos kanclerė Angela Merkel pridūrė, kad „AE saugumas turi būti aukščiausio lygio“, ir pritarė Lietuvos susirūpinimui.

    Šiuo metu Bendrijos šalyse veikia 146 reaktoriai. Visi jie bus patikrinti. Europos Taryba įpareigojo Europos Komisiją, kad ši parengtų strategiją, kaip ES branduolinio saugumo reikalavimai bus taikomi ne Bendrijos šalyse. Griežčiausiai į avariją Fukušimos AE reagavo Vokietija. Ji trims mėnesiams pristabdė 17-kos jėgainių darbą, septynias seniausias uždarė, o naujų elektrinių statybą nutraukė. Šveicarija nutarė sustabdyti branduolinių reaktorių modernizavimo darbus, o federalinė branduolinės energetikos inspekcija dar kartą ištirs tikslias avarijos Japonijoje priežastis ir tuomet imsis reaktorių šaldymo sistemos atnaujinimo projektų. JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton pareiškė, kad įvykiai Japonijoje ir Ameriką, kurios 20 proc. visos elektros gaunama iš branduolinių stočių, verčia galvoti apie išlaidas ir riziką.

    Rusija kol kas nesiėmė konkrečių priemonių savo AE saugumui užtikrinti. Prezidentas D. Medvedevas savo internetiniame dienoraštyje tik bendrais žodžiais pareiškė, kad branduolinę energetiką apskritai laiko saugia, bet Rusija pasirengusi prisiimti atsakomybę už statomas AE tiek šalyje, tiek užsienyje. „Yra žinoma, – rašo jis, – kad šiandien šis elektros energijos gavimo būdas ekonominiu požiūriu yra pats naudingiausias ir, beje, saugiausias, jeigu paisysime tam tikrų taisyklių projektuojant, statant ir eksploatuojant elektrines.“ Prezidentas pridūrė, kad Rusijoje ir šiaip galioja papildomi reikalavimai ir apribojimai, statant šias jėgaines seisminėse zonose, ir pasiūlė juos įvesti kitose šalyse.

    Bet Lietuva dar negavusi visų garantijų, kad planuojamos statyti AE tiek Baltarusijoje, tiek Kaliningrado srityje – visai šalia mūsų šalies sienų ir didžiausių gyventojų susitelkimo centrų – bus maksimaliai saugios ir aplinkai, ir žmogui. Vilnius reikalauja trečiųjų šalių inspekcijos, todėl jis kreipėsi pagalbos į ES.

    Nemažai rašyta apie vos už 50 km nuo Vilniaus planuojamą statyti Gardino srities Astravo jėgainę, kurią padės finansuoti Rusija. Bet Rusijos ketinimai tokį pat liūdnai pagarsėjusį Černobylio tipo reaktorių RBMK-1500 statyti ir netoli Nemano (Ragainės), kuris tėra vos už 30 km nuo Tauragės bei 90 km nuo Klaipėdos, taip pat kelia didžiulį susirūpinimą. Kaip rašo JAV globalių žvalgybinių tyrimų centro „Stratfor“ tinklalapis, dabar svarbu jau net ne elektros energijos rinkos dalybos šiame regione ir net ne Lietuvos, Baltarusijos ir Rusijos tarpvalstybinių santykių krizė, o paprasčiausias jame esančių valstybių branduolinis saugumas, kitaip sakant, būsimų kartų išlikimo klausimas. O ar tai ne svarbiausia, ypač po katastrofos Černobylyje ir Fukušimoje, retoriškai klausia Lenkijos laikraštis „Rzeczpospolita“, kuris pateisina Lietuvos susirūpinimą regioninio saugumo ateitimi.

    Taigi, kilusios diskusijos dėl Visagino AE projektavimo ir statybos nėra ginčas, ar ji Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims apskritai reikalinga. Nesustabdyta radioaktyvioji sklaida iš Fukušimos jėgainės mus verčia ne tik koreguoti tokių objektų atidavimo eksploatuoti terminus, bet ir užmauti tvirtesnį saugumo apynasrį tokioms elektrinėms aplink Lietuvą. Juk tai daroma mūsų pačių ir ateinančių kartų labui.

  • ATGAL
    Cunamis, pasiekęs Reichstagą
    PIRMYN
    A. Sekmokas: saugumo klausimai patys svarbiausi
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.