Paveldėtame miške – visuomenei atviras parkas | Apžvalga

Regionai

  • Paveldėtame miške – visuomenei atviras parkas

  • Temos: Visuomenė
    Regionai: Rytų
    Data: 2012-08-01
    Autorius: Vaida STUNDYTĖ

    Parko kūrėjas Žilvinas Leleiva šalia informacinio stendo, skelbiančio, kad visuomenei laisvai prieinama rekreacinė zona kuriama pasitelkus Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos paramą. (M. Žilionytės nuotr.)

    Utenos rajone, Saldutiškio seniūnijoje, tarp Aukštaitijos kalvelių ir miškų prisiglaudęs senas Šarkių kaimas, kadaise pavadinimą gavęs nuo Saldutiškio dvaro tarnautojų – šarkių, atsakingų už medžioklę su paukščiais. Dabar kaimas, kuriame likę vos 6 sodybos, pamažu, tikimasi, ims populiarėti ir ilgainiui taps traukos centru ne tik seniūnijos, bet ir rajono gyventojams, nes čia, savo tėviškėje, gražią idėją įgyvendina ūkininkas, beje, dalyvaujantis ir politiniame valstybės gyvenime, Žilvinas Leleiva – jis kuria rekreacinį parką.

    Ž. Leleivos teigimu, mintis kurti parką kilo tada, kai perėmė tėvų sodybą su

    Parke jau statomos vietos meistro Algimanto Paulionio drožtos skulptūros „Medžioklės su paukščiais“ tema, atskleidžiančia Šarkių kaimo pavadinimo kilmę. (M. Žilionytės nuotr.)

    beveik 12,5 ha žemės, iš kurios kiek daugiau nei 2 ha – miško. Norėjosi sodybą išlaikyti, o ne parduoti, todėl reikėjo ieškoti variantų, kad ji išliktų. Čia apsispręsti labiausiai padėjo Europos Sąjungos kaimo plėtros programos, o tinkamiausia pasirodė programa „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“. Ž. Leleiva sako domėjęsis ir kitomis galimybėmis, turėjo minčių užsiimti kaimo turizmu, tačiau, prasidėjus krizei, jas reikėjo pamiršti, nes tai būtų buvę per sudėtinga įgyvendinti. „Visgi šio parko kūrimas galėtų būti savotiška kaimo turizmo pradžia“, – tikisi parko kūrėjas.

    Parke jau statomos vietos meistro Algimanto Paulionio drožtos skulptūros „Medžioklės su paukščiais“ tema, atskleidžiančia Šarkių kaimo pavadinimo kilmę. (M. Žilionytės nuotr.)

    Minėta programa finansuoja 90 proc. rekreacinio parko įrengimo, t. y. kaip ir visuose Europos Sąjungos projektuose, reikia investuoti savo lėšas, kurių dalis vėliau yra grąžinama. Rekreacinių parkų projektų teikėjams keliama sąlyga įrengti ir užtikrinti atvirą infrastruktūrą, kur žmonės galėtų poilsiauti, pramogauti. Taigi parko kūrėjas yra įsipareigojęs 5 metus po parko įrengimo leisti jame nemokamai lankytis žmonėms, jo neparduoti, išlaikyti ir prižiūrėti. Praėjus šiam terminui, parko ateitis priklauso nuo savininko fantazijos.

    Projektą Žilvinas Leleiva padalijo į tris etapus. Pirmasis  – miško valymas – jau baigtas. Dabar pamažu ryškėja parko kontūrai: įrengiami mediniai atrakcionai, statoma terasa su suoliukais ir scena, kur galėtų rinktis Saldutiškio bendruomenė,

    Šiandien – dar tik pamatas, bet Žilvino planuose – tai terasa su suoliukais ir scena, kur galės vykti koncertai ar kiti renginiai. (M. Žilionytės nuotr.)

    vykti vasaros koncertai, kiti renginiai. Taip pat statomos skulptūros, kurių autorius – vietos meistras Algimantas Paulionis. Netolimoje ateityje Ž. Leleiva parką tikisi paįvairinti ir kitų drožėjų darbais. Parko kūrėjo planuose – ir trys poilsio salelės su laužavietėmis, stalais ir suoliukais. Tai būtų puiki vieta iškylauti. Kasamas tvenkinys, kur bus galima pasimaudyti, o ateityje, įžuvinus, ir pažvejoti.

    Šalia jau esančių dviejų vandens telkinių prisiglaus ir naujai kasamas parko ežerėlis. (M. Žilionytės nuotr.)

    Parko sėkmė daug priklauso nuo viešinimo, ką projekto autorius taip pat yra įpareigotas daryti. Kol kas informaciją apie sodybą matome informaciniame stende, vėliau Ž. Leleiva planuoja sukurti interneto tinklalapį, viešintis per Utenos turizmo informacijos centrą. Stendas jau sėkmingai atlieka savo užduotį: važiuojantys pro šalį dažnai prie jo sustoja, pasiskaito, užeina ir pasižvalgyti į būsimą parką.

    Šalia kelio, vedančio į Leleivų sodybą, stovintis medinis kryžius mena skaudų ir drauge herojišką pokario laikmetį Šarkiuose. Sodyboje mus pasitikęs Žilvino tėvas Mindaugas Leleiva pasakojo, kad abu jo vyresni broliai – Balys ir Antanas – buvo Lietuvos partizanai. Vienas žuvo kovoje, kitas – daug

    Ž. Leleiva nesibaimina, kad šalia namų, kuriuose gyvena jo tėvas, taip pat daug laiko leidžia pats Žilvinas, lankysis svetimi žmonės. Jo įsitikinimu, sutvarkytas miškas, kuriame žmonėms galima tvarkingai, kultūringai pailsėti, yra naudingesnis nei toks, į kurį kojos neįmanoma įkelti. O triukšmadarius, jei prireiks, galima bus tramdyti nustatant parko lankytojų taisykles.

  • ATGAL
    Radviliškyje varžėsi kojinių mezgimo aistruoliai
    PIRMYN
    Elektrėnų ledo rūmai - valstybei svarbus ekonominis projektas
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.