Apžvalgos tema

  • Pavojingi politikų ryšiai 3. Aštrus siužetas iš Seimo koridorių

  • Data: 2017-06-01
    Autorius: Kęstutis Danielius Rimkevičius

    Kadais yra įstrigusi į atmintį tokia istorija – apie jaunuolį, kuris bijojo fotografuotis. Ypač, jei fotografuojamasi buvo kaip nors „žaismingai“, merginų kompanijoje (nesvarbu, kad tai tik studijų draugės vakarėlyje ar kokios pusseserės) ar perdėm laisvoje, buitinėje aplinkoje. Baimės šaltinis – planai kada nors tapti politiku, o gal net šalies prezidentu. Taigi bet kokie dokumentuoti kryptelėjimai nuo rimto statuso jam atrodė galintys kada nors pakišti koją politinei karjerai. Berods, ta istorija buvo apie amerikietį jaunuolį. Kaži, ar mūsiškiai turi tokių fobijų? Būtų įdomus tyrimas ar socialinis eksperimentas – nuėjus į kokią politikų kalvę (galbūt TSPMI ar jaunųjų politikų organizacijas) ir apklausus būsimus politikus. Galėtų tai būti visai kito, žaismingo straipsnio tema. Visgi šį kartą – ne apie būsimus, o apie esamus politikus. Apie kai kuriuos iš jų, nepabijojusius vaikščioti, kaip sakoma, rugiuose prie bedugnės. Kai kam toks žaidimas Seimo laukuose jau baigtas. Kai kas dar mėgina rasti kelią atgalios. Tik ar tie keliai neužžėlę jų pačių pasėtomis piktžolėmis?

    GRETOS DŽIPAS NEIŠVAŽIUOJAMOSE POLITIKOS PELKĖSE

    Mes, lietuviai, turime tokią savybę – visus visureigius pravardžiuoti „džipais“. Nesvarbu, kokio gamintojo, – jei didesnio pravažumo automobilis, tai bus „džipas“. Čia kaip ir su „pampersais“. Jei į Suvalkų „Biedronką“ važiuojama pirkti sauskelnių, tai ne šiaip kokių, o „pampersų“. Taigi tokie tautos pasirinkimai. Visgi spaudoje turime būti tikslūs ir atsakingi. Tad aptardami dabar jau buvusios Seimo narės, valstietės-žaliosios Gretos Kildišienės pasivažinėjimus politikos bekelėm, paminėkime, jog skandalui pradžią davė visai ne „džipas“, o „Agrokoncernui“ nuosavybės teise priklausantis automobilis „Range Rover“.

    Išsamiai skandalo detalių skaitytojams turbūt nė neverta priminti – visa Lietuva ūžė apie G. Kildišienės motinos iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkui Ramūnui Karbauskiui priklausančio „Agrokoncerno“ lizinguotą visureigį, kuriuo važinėjo pati Greta – tuometinė seniūno R. Karbauskio pavaduotoja Valstiečių ir žaliųjų frakcijoje Seime. Tokia schema, kai Seimo nariui kitas asmuo už tikrai nemažas sumas išpirkinėja prabangų automobilį iš kitam Seimo nariui priklausančios įmonės, tiesiog prašyte prašėsi žiniasklaidos ir oponuojančių kolegų politikų dėmesio. Nors tuometinis Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininkas Romas Valentukevičius čia didelės problemos neįžvelgė, visgi žiniasklaidos ir visuomenės spaudimas ėmė klibinti Seimo narės kėdę.

    Tas klibėjimas ėmė stiprėti, žinia­sklaidai keliant papildomų klausimų – apie klaidas Vyriausiajai rinkimų komisijai (taigi, ir rinkėjams) pateiktoje biografijoje ar prabangius, galimai iš draudžiamų importuoti gyvūnų kailių pasiūtus kailinius… Skandalo vėtros vis pakeliamos biografijos detalės dėliojosi į galimos apkaltos mozaiką, tačiau tokio įvykių posūkio Seimo narė nė nelaukė: pati padėjo mandatą ant stalo ir paliko Seimą.

    Gretos džipas pasirodė nesąs toks galingas, kad įveiktų politikos pelkynus, į kuriuos jauna politikė nuvairavo. Tiesa, sprendimas atsistatydinti visuomenės, atrodo, buvo priimtas teigiamai ir kalbos apie visureigius ir kailinius išblėso tikrai greičiau nei šiųmetiniai žiemos šalčiai pavasarį. Skubiai paskelbti nauji rinkimai Anykščių-Panevėžio apygardoje pagimdė naujų intrigų – kas ir su kokiu džipu, o gal traktoriumi šįkart atvažiuos į Seimą?

    Kita vertus, toks skubus G. Kildišienės atsistatydinimas dėl, atrodytų, ne tokių sunkių kaltinimų verčia suklusti – ar nebuvo paaukotas pėstininkas, išlaikant santykinę ramybę svarbesnėms figūroms?.. Idant skandalas nebūtų eskaluojamas ir nebūtų ieškoma papildomų apkaltos argumentų. Telieka užduoti tarp pačių politikų itin populiarų retorinį klausimą: kas galėtų paneigti?..

    Visgi G. Kildišienės atvejis tebuvo pirmoji naujojo politinio sezono kregždė. Pavasariui nors ir labai nedrąsiai k­libinant žiemišką įšalą, politinis klimatas Seime tiesiog užkaito. Ir ne tik dėl politinių ginčų bei diskusijų, o galimai ir dėl seksualinio priekabiavimo. Bent jau vienas Seimo narys tokių kaltinimų išgirdo.

    SKRENDA KAIP PŪKAS

    Jei Seimas turėtų kokį nors darbuotoją, rašantį romanus apie Seimo narių gyvenimus, tai vieną tokį romaną pavadinimu „Pūko skrydis iš Seimo“ turbūt jau galima būtų pradėt rašyti. Gal šiuo metu, kai rašomas šis straipsnis, dar per drąsu siūlyti tokius pavadinimus (juk pavadinimas gali keistis, keičiantis siužetinei linijai), tačiau gegužės 2 d. Seime apkalta buvusiam „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos atstovui Kęstučiui Pūkui jau inicijuota. Atrodo, kad moterų liudijimai apie darbo pokalbius su K. Pūku įtikino specialiosios komisijos narius, jog ne viskas gerai, kas po rinkimų gerai prasideda. Moralės normos Seimo nariams galioja lygiai, kaip ir visiems mirtingiesiems. Be to, kartelė parlamentarams iškelta dar aukščiai – juk jie išrinktieji tautos atstovai, gavę žmonių pasitikėjimą ir matomi kaip pavyzdžiai, visuomenės švyturiai.

    Išrinktasis Seimo narys, panašu, nesuvokė, per kokį didinamąjį stiklą jo poelgiai – tiek geri, tiek ir prasti – yra visuomenės stebimi. Gal K. Pūkui ir neatrodo, kad priekabiavo, gal ir privačia tvarka bylinėtis ne kiekviena priekabiavimo auka ryžtasi… Tačiau politinės atsakomybės saugikliai suveikia daug greičiau nei teisminiai. Paskui mėginimai dangstytis sąmokslo teorijomis, kalbėti apie Seimo viešbutyje kuriamą montažinę, kurią reikėjo parodyti pretenduojančiai į padėjėjas moteriai, skamba ir juokingai, ir graudžiai – kai skaičiusiems komisijos dokumentuose užrašytus moterų liudijimus apie K. Pūko užuominas ir komentarus tiesiog neapsiverčia liežuvis to pacituoti…

    SU KUO BASTĖSI M. BASTYS?

    Trečiasis ant Seimo slenksčio trypčiojantis ir galimos apkaltos skersvėjuos šąlantis parlamentaras – socialdemokratas Mindaugas Bastys. Jo politinei karjerai grėsmę sukėlė ir jau dabar privertė atsistatydinti iš Seimo vicepirmininko pareigų Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymoje aprašyti ryšiai su Rusijos atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ atstovu laikomu Jevgenijumi Kostinu, su buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika, Rusijos valstybinio kanalo RTR žurnalistu Ernestu Mackevičiumi, taip pat buvusiu Kauno mafijos autoritetu įvardijamu Saturnu Dubininku ir neteisėta veikla įtariamu verslininku Vadimu Pachomovu. Kokie tie ryšiai buvo ir kiek jie pavojingi visos valstybės mastu, jau aiškinasi tiek specialioji apkaltos komisija, tiek Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Tiesa, pastarasis M. Basčio pavojingų ryšių klausimą jau baigė nagrinėti ir savo išvadas perdavė svarstyti apkaltos komisijai.

    Taigi, tyrimą atlikęs Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas nustatė, kad Seimo narys M. Bastys, palaikydamas nuolatinius ryšius su „Rosatom“ ir kitais Rusijos atstovais, veikė prieš Lietuvos valstybės interesus ir jo ryšiai kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, kad tarpininkauta Rusijos struktūrų pareigūnams, Kremliui artimiems žurnalistams ar net nusikalstamo pasaulio atstovams, siekiant daryti įtaką politiniams procesams ir aukščiausiesiems valstybės pareigūnams Lietuvoje, kurie galėjo pakeisti Lietuvos geopolitinę kryptį ir padaryti žalos Lietuvos valstybei.

    Apkaltos komisija, turėjusi pateikti savo sprendimą iki gegužės 15 d., paprašė pratęsti terminą iki birželio pirmo­sios. Tad vasara tiek M. Basčio, tiek viso Seimo laukia tikrai karšta… Tiesa, tas „karštis“ – o gal šaltas prakaitas – turėtų pilti ir dar vieną parlamentarą – liberalą Gintarą Steponavičių. Seimas jau leido panaikinti jo teisinę neliečiamybę. Tad naujojo, vasaros-rudens sezono epizodo iš Seimo koridorių siužetinė liniją jau ima ryškėti…

    AR KEIČIASI PAKANTUMO RIBOS?

    Šis Seimas iš tiesų kelią nuostabą – vos įpusėjo pirmieji naujojo Seimo darbo metai, o jau trims (panašu, skaičius ne galutinis) parlamentarams ima vertis užsidarydamos tautos atstovybės durys. Kyla klausimas – kaip tokia tinkama dirva apkaltoms atsirado. Ar tai viskas dėl Seimą užplūdusio valstietiško uolumo – kur tik atėjus, griebtis arti ir akėti? Vargu bau – juk pati pirmoji iš Seimo vežimo iškrito būtent valstietė-žalioji G. Kildišienė. Nereikėjo nė apkaltos – užteko žiniasklaidos parodyto dėmesio.Tiesa, dabartiniame kontekste, kai kiti du tautos pasitikėjimą prarandantys parlamentarai kibte įsikibę šiltos kėdės ir begalinio noro įrodyti, kad galbūt juoda nėra taip juoda, bet truputį, šiek tiek pilka, na gal dar ruda, o jeigu ir dar… gal visai ir balta… Tai šioje kompanijoje Greta atrodo turbūt garbingiausiai – praradusi pasitikėjimą, tiesiog atsistatydino.

    Žinoma, senų politikos vilkų taip lengvai neįtikins atsistatydinti nei spauda, nei kolegos parlamentarai. Apkaltos komisijos ir Konstitucinis teismas svarstys ir teiks išvadas, Seimas balsuos. Koks bus rezultatas – matysim.

    Visgi visame šiame dabartinio Seimo įkaitime galime įžvelgti ir teigiamybių. Vien tai, kad atvėsti ir ketverius metus ramiai liūliuoti Seimui neleidžia visuomenė. Žiniasklaida, socialiniai tinklai tik paryškina, išreiškia tuos visuomeninius pokyčius, kurie ir lemia nepakantumą politikų elgesio kodekso pažeidimams, moralinio veido dėmėms. Tai tik prielaida, bet gal nesanti be pagrindo. Kažkas mūsų visuomenėje tikrai keičiasi į gerą. Galbūt tai tik wishful thinking, bet tikrai norėtųsi manyti, jog iš sovietmečio paveldėtas pakantumas neteisybei, dviveidiškumui, emociniam smurtui, smulkesniam ar stambesniam kombinavimui ima menkti, o skaidrumo ir atsakomybės poreikis auga.

    KAM TO REIKIA?

    Žinoma, galima išgirti tokių komentarų: esą koks čia Seimas, jei tik džipų, kailinukų ir priekabiautojų klausimus sprendžia, o nesiima rimtų darbų… Visgi džiugu yra tai, kad politiko elgesys, jo priesaikos laikymasis, galiausiai nuo jo priklausantys valstybės interesai, valstybės saugumas šiandien yra svarbu. Kad jaučiama atsakomybė už tai, kaip ir ką veikia mūsų Seimo nariai, ar garbingai atstovauja tautai, savo rinkėjams.

    Svarbius sprendimus Seimas priima kas dieną, tačiau ne mažiau svarbu, kad šie sprendimai būtų priimami tokių parlamentarų, kurie nebus saistomi abejotinos vertės ryšių bei interesų, kurių galvos nebus užimtos tuo, kas nedera su politiko veiklos kodeksu, jo priesaika. Kandidatuojantys į Seimą privalo žinoti, kad tai ne kokia ketverių metų kadencijos prieglauda ar sanatorija. Čia ne vieta kurortiniams romanams. Čia ir ne asmeninių interesų tvarkymo valstybės sąskaita inkubatorius. Galiausiai tai vieta, kuri visuomenės, žiniasklaidos, saugumo tarnybų yra stebima per didinamąjį stiklą.

    Aišku, nuo klaidų nesame apsaugoti nė vienas, tačiau susipažinti su politiko veiklos ir elgesio abėcėle ir realiai įvertinti savo galimybes dirbti parlamentinį darbą turėtų kiekvienas kandidatuojantis į politines pareigas. Jau nekalbant apie savo asmeninius interesus keliančiuosius aukščiau valstybės interesų – tokie Seimo rūmus turėtų lenkti iš tolo. Valstybės valdymas – tai nėra bekelė, kur visureigiais galima būtų atlikinėti viražus, demonstruojant savo galią ar akiplėšiškumą. Politikoje galioja griežtos eismo taisyklės. Kitaip neveiktų valstybė ir liktų tik prašytis vasalų teisėmis į kitų valstybių glėbį – spėkit, kas mielai priimtų… ■

  • ATGAL
    Konferencija ,,Tautos saugumas besikeičiančiame pasaulyje"
    PIRMYN
    Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacija su kontinentine Europa – paskutinis žingsnis užtikrinant energetinį saugumą
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.