Pažintis su istoriniais LKDP protokolais | Apžvalga

Įžvalgos

  • Pažintis su istoriniais LKDP protokolais

  • Temos: Istorija
    Data: 2014-08-05
    Autorius: Kęstutis Salickas

    Neseniai atrasti 1917 m. Lietuvos krikščionių demokratų partijos Kauno skyriaus steigimo ir pirmųjų veiklos metų protokolai (Kęstučio Salicko nuotrauka)

    Žiniasklaidoje karts nuo karto pasirodo informacija apie netikėtai kokiame nors archyvo, muziejaus fonde, namo sienoje, stalo viduje ar dar kokioje nors slaptoje vietoje surastus įdomius istorinius dokumentus. Žinoma, pats vertingiausias, bet iki šiol vis dar nesurastas dokumentas yra 1918 m. Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalas, kuris, tikėtina, dūla nežinomoje vietoje. Džiugu pranešti, kad kiek netikėtai viešumoje pasirodė kitas svarbus istorinis dokumentas – 1917 m. Lietuvos krikščionių demokratų partijos Kauno skyriaus steigimo ir pirmųjų veiklos metų  protokolai.

    Lietuvos krikščionių demokratų partijos Kauno skyriaus steigimo ir pirmųjų veiklos metų protokolus sudaro 23 rankraštiniai lapai. 27 protokolai apima laikotarpį nuo 1917 m. pabaigos iki 1919 m. balandžio 25 d. Rankraštis, kuriam jau beveik 100 metų, gana gerai išsilaikęs, tik sąsiuvinio lapai pairę. Lapai, beje, su vandens ženklais – herbu ir užrašu. Protokolai turi keletą nedidelių trūkumų. Pirma – jie nėra pasirašyti, vietoje parašo yra tik pirmininko ir sekretoriaus inicialai. Antra – trūksta informacijos apie posėdyje dalyvaujančių narių skaičių, asmenų pavardes.

    Autentiški istoriniai šaltiniai leidžia susipažinti su to laikotarpio, kurį atspindi dokumentai, istorinėmis detalėmis, sužinoti naujų faktų, pažinti istoriją. Tačiau dažnai jie ne tik atsako į klausimus, bet ir  iškelia naujus, į kuriuos turės atsakyti istorikai, tyrinėdami šį ir kitus,  kada nors surastus istorinius šaltinius. Ne išimtis ir šie LKDP Kauno skyriaus steigimo protokolai, kurie verti išsamesnio tyrimo.

    Didžiausias klausimas kyla, ar tai tikrai yra LKDP Kauno skyriaus steigimo ir veiklos protokolai? Protokoluose nesurasime parašyta, kad tai Kauno skyriaus protokolai. Pirmieji pirmojo protokolo sakiniai sako štai ką: „28 dieną gruodžio 1917 m. susirinkę pirmininko bute Lietuvių Krikščionių Demokratų Partijos įsteigėjai nutarė – pasivadinti save Partijos organizatoriais.“  Antrasis pirmojo protokolo sakinys patikslina, kad susirinkime buvo „išrinkta skyriaus Valdyba“. Prielaidą, kad kalba eina apie Kauno skyriaus steigimą ir Kauno skyriaus valdybos išrinkimą darome iš to, kad  keliuose protokoluose yra minimi Kauno vietovardžiai, į valdybą išrinkti žmonės iš Panemunės, vėliau Panemunėje įkuriama skaitykla. Posėdžiai dažniausiai vykdavo pirmininko bute, tačiau vieta nelokalizuojama.

    Kitas klausimas, į kurį neatsako šie protokolai – kas buvo išrinkti skyriaus pirmininku ir pirmininko pavaduotoju. Šie asmenys yra įvardijami tik inicialais: pirmininkas – A. P. ir vicepirmininkė M. G. Gali būti, kad tai daryta tikslingai dėl saugumo, nes tuo metu šalis gyveno pagal vokišką tvarką, o vokiečių valdžia nebuvo suinteresuota Nepriklausomos Lietuvos gyvavimu. To meto viešajame gyvenime buvo gana įprasta prisistatyti slapyvardžiais arba inicialais.

    Tai tiek klausimų, į kuriuos šie protokolai neatsako, o ką nauja apie LKDP kūrimąsi pateikia šis istorinis dokumentas?

    1917 m. gruodžio 28 d. susirinkę Lietuvių krikščionių demokratų partijos įsteigėjai nutarė pasivadinti partijos organizatoriais ir išrinko partijos skyriaus valdybą: Garbės pirmininku išrinktas Panemunės klebonas kun. J. Staugaitis, garbės nariu – kun. A. Grinevičius, iždininku išrinktas K.  Jakubčiunas, o jo padėjėju kun. V. Gergelis. Partijos organizatoriai sekretoriais išrinko J.Antanaitį ir Oną Kvietkauskaitę, valdybos nariais – A. Sirvaitį ir K. Sakalauskaitę. Partijos organizatoriai taip pat išsirinko revizijos komisiją, kurią sudarė trys asmenys: K. Sakalauskas, A. Kvietkauskaitė ir A. Raulynaičiutė.

    Antrame posėdyje, vykusiame po poros dienų, buvo svarstomi kiti partijos skyriaus  organizaciniai klausimai. Skyriaus valdyba nutarė į partiją priimti ne jaunesnius kaip 18 metų žmones ir „tiktai subrendusiu protu“. Papildomai pažymėta, kad partijos narių „senumas neapribotas“. Posėdyje nustatytas partijos nario mokestis, kuris mokamas pagal nario galimybes nuo 0,5 iki 4 markių. Valdyba taip pat nusprendė kursuose, susirinkimuose ir kitur informuoti Lietuvos liaudį apie LKDP susikūrimą. Žiūrint iš šiandienos pozicijų, šiek tiek keistai atrodo, kad partijos skyrius pats spręsdavo, kas gali tapti partijos nariu ar kokio dydžio turi būti nario mokestis. Šiais laikais šie klausimai priklauso centrinės partijos valdžios pavaldumui.

    Pagrindinė pirmųjų metų Lietuvos krikščionių demokratų partijos veikla, kuri atsispindi veik visuose protokoluose – visuomenės švietimas, „kalbant į kaimiečius kuo suprantamiausiai“. Dažname posėdyje įvairiomis temomis buvo skaitomi referatai, matyt, tam, kad būtų patikrintas jų turinys, prieš skaitant juos viešuose susirinkimuose. Viešos paskaitos buvo skaitomos įvairiomis temomis: apie teismus, Lietuvos intelegentiją, mokytojus, inžinierius, konstitucinius valstybės pagrindus, Lietuvių krikščionių demokratų partiją, jos susikūrimą ir programines nuostatas, svaigalų žalą. Susirinkimuose visuomenei taip pat pasakojama apie tautines spalvas ir ženklus. Štai 1918 m. vasario 2 d. vykusiame susirinkime, kuriame galėjo dalyvauti tik vyrai, buvo skaitoma paskaita apie tautines spalvas ir ženklus. Jos metu patalpoje buvo  pakabintos dvi vėliavos „su geltona ir balta per vidurį spalvomis“, o tarp jų padėtas Vytis. Kodėl šis susirinkimas buvo skirtas tik vyrams, plačiau paaiškinta  kito posėdžio protokole. Pasirodo, kaimuose „mažumo vietos dėlei, dauguma turi stovėti už durų ir langų.“ Organizuojant susirinkimus atskirai vyrams ir moterims, siekta sumažinti klausytojų skaičių, kad visi sutilptų į patalpas ir būtų patogiau. Vėliau organizacinės kuopelės irgi buvo kuriamos lyties pagrindu, kad vyrai veiktų tarp vyrų, o moterys tarp moterų.  Paskaitų trukmė būdavo 15–30 min., o paskaitą galėdavo skaityti tiek pats autorius, tiek kas nors kitas, tačiau paskaitos autoriaus pavardė paskelbiama tik po diskusijų, o esant daug kritikos pranešimui iš klausytojų, autoriaus pavardė galėdavo būti ir išvis neskelbiama.

    Posėdžiuose reguliariai yra informuojama apie Lietuvos Tarybos darbą, guodžiamasi, kad vokiečių valdžia Lietuvoje visokiais būdais trukdo jai dirbti, džiaugiamasi Lietuvos Tarybos sprendimu siųsti delegaciją dėl Lietuvos Nepriklausomybės pripažinimo į Berlyną, tikima jos sėkme. 1918 m. balandžio 20 d. krikščionis demokratus iš Lietuvos Tarybos pasiekia žinios dėl siūlymo Lietuvos karaliumi karūnuoti Vilhelmą. Šis klausimas svarstomas ir gegužės 4 d. posėdyje, kuriame „pasiūlyta platinti tarp liaudies mintį, kad Lietuvai, dėlei įvairaus sąstato tautų, kliūčių iš vokiečių pusės ir socijalistų agitavimų, sveikiausia būt monarchiška valdžia“. Vėliau šiuo klausimu vėl buvo grįžta prie diskusijų, nors, kaip matyti iš protokolų, sprendimas nepasikeitė.

    Manytina, kad Lietuvoje susikūrę krikščionys demokratai nerimavo dėl Petrapilyje lietuvių karo pabėgėlių įkurtos krikščionių demokratų srovės įtakos, pastariesiems sugrįžus į Lietuvą, todėl 1918 m. pavasarį buvo nuspręsta stiprinti partijos organizacijos struktūrą „atsispirti prieš priešingą mūsų dvasiai vėją, kuris gal papūst su pargrįžusiais iš tremtinių iš laisvosios šalies“.  Na, o tų pačių metų rudenį susirūpinta, kad partijos nariai nežino partijos įstatų ir partijos nario pareigų, todėl susigriebta kiekviename posėdyje turėti partijos įstatus ir juos studijuoti.

    Matyt, stiprėjant ir kitoms politinėms partijoms, 1918 m. vasarą susirūpinta, kad krikščionys demokratai priklausytų tik LKDP, o ne jokiai kitai partijai. Posėdyje buvo priimtas sprendimas dėl krikščionio demokrato nario priesaikos, įpareigojančios nepriklausyti jokiai kitai partijai. Griežtas priesaikos tekstas nebuvo nustatytas, tačiau jis skambėjo maždaug taip „Aš, Kr. D. P. organizacijos kuopelės narys, duodu garbės žodį, kad visuomet būsiu ir darbuosiuos tiktai Kr. D. partijoje ir prie jokios kitos, o ypač priešingų pažiūrų partijos niekuomet neprigulėsiu.“ Vėliau džiaugiamasi, kad partijos nariai iškilmingai duoda garbės žodį dėl darbo partijoje, tačiau esti ir narys, kuris atsisako tai padaryti. Tokius partiečius nuspręsta „išskirti iš savo tarpo.“

    Tai tik keletas svarbiausių epizodų, leidžiančių susipažinti su Lietuvos Krikščionių demokratų partijos steigimosi ir pirmųjų metų veiklos aplinkybėmis. Neabejotinai tai yra vertingas dokumentas, kuris leis atverti iki šiol uždarytas istorijos duris į gilesnį krikščioniškosios politinės srovės pažinimą.

  • ATGAL
    Lietuvos laisvinimo byla: kodėl ji gaji šiandien?
    PIRMYN
    Vaidas Jauniškis: ne spektaklis pats įdomus – įdomus mąstymas, įdomi pateikiama mintis, kuri supurto mūsų nuostatas
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.