Pensijų sistemos reforma pasiekė Seimą | Apžvalga

Valstybės naujienos

  • Pensijų sistemos reforma pasiekė Seimą

  • Institucijos: Seimas
    Data: 2011-06-02
    Autorius: Kęstutis SALICKAS

    (V. Šulinsko nuotr.)

    Lietuvos Respublikos Seimas ėmėsi dar vienos piliečiams svarbios reformos – pensijų sistemos pertvarkos. Šį pavasarį Seimo nariams buvo pristatytos valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos gairės (toliau – Gairės), o rudens sesijos pradžioje Seimas imsis svarstyti įstatymų projektus, kuriuos priėmus, jau nuo 2012 m. bus pertvarkoma valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistema. Anot „Apžvalgos“ kalbinto LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto Pirmininko Rimanto Jono Dagio, pensijų sistemą pertvarkyti reikia, nes „mes gyvename senėjančioje visuomenėje, o tai reiškia, kad dirbančių žmonių, uždirbančių pinigus ir mokančių draudimo mokesčius Sodrai, palyginti su tais, kuriems mes turime mokėti pensijas ir kitas išmokas, mažėja. Jeigu mes socialinio draudimo ir pensijų sistemą paliktumėm tokią, kokia dabar yra, nieko nekeistume, tai po 25–30 metų pensijos, palyginti su vidutine alga, būtų ketvirtadaliu mažesnės. Reformos tikslas – pasiekti, kad per 30 metų – lyginant vidutinę algą ir vidutinę pensiją – mes turėtume tokias pat vidutines pensijas, kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse.“

    Šia pertvarka taip pat siekiama sukurti tvaresnę, skaidresnę ir adekvačias išmokas garantuojančią sistemą, siekiama ištaisyti Valstybinio socialinio draudimo sistemos audito, kurį atliko Valstybės kontrolė, ataskaitoje įvardytus trūkumus ir politikų padarytus žalingus sistemos iškraipymus, dėl kurių atsirado Sodros biudžeto deficitas. Taip pat tikimasi paskatinti privatų pensijų kaupimą, gerinti Sodros veiklos efektyvumą. Pensijų reforma pagrįsta pesimistiniu scenarijumi, kad 2050 metais Lietuvoje gyvens 2,6 mln. Žmonių. Jeigu pavyktų padidinti gimstamumą, pensijos išaugtų. Jos išaugtų ir tuo atveju, jeigu mes mokėtume didesnius mokesčius, tačiau turime matyti, kad šalia pensijų „senstanti visuomenė Europos Sąjungos valstybėse po 20 metų pareikalaus papildomų 6 proc. šalies BVP sveikatos sričiai. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad remiantis dabartiniu Lietuvos biudžetu, reikėtų papildomų 6 mlrd. Lt vien dėl to, kad visuomenė sensta“, – pažymėjo komiteto pirmininkas.

    Vienas svarbiausių pertvarkos ramsčių – ilgesnis išėjimo į pensiją amžius. Šiuo metu moterys pensininkėmis tampa būdamos 60 metų, o vyrai – 62,5 metų. Įgyvendinat Gaires, 2027 m. tiek vyrai, tiek moterys į pensiją išeitų 65 m. amžiaus. R. J. Dagio įsitikinimu, kuo ilgiau mes delsime nustatyti vėlesnį pensinį amžių, tuo greičiau reikės jį kelti, nes turime pakeisti dirbančiųjų ir pensininkų santykį. Kita vertus, Gairėse numatoma taikyti lankstų žmogaus išėjimo į pensiją terminą. „Tai reiškia, kad žmogus sukaupęs reikiamą darbo stažą, gali elgtis kaip tinkamas. Jeigu pensijos suma tave tenkina, gali išeitt į pensiją, jeigu matai, kad suma yra mažesnė, dirbi toliau, o pensija didėja“, – teigė R. J. Dagys.

    Reformuojant pensijų sistemą, ketinama keisti senatvės pensijos skaičiavimo metodiką, pasirenkant virtualių litų arba apskaitos vienetų, vadinamųjų taškų, sistemą. Pasak R. J. Dagio, šios dvi sistemos skiriasi tuo, kad virtualių litų sistema įvertina įmokėtų pinigų laiką, nes nuo įmokų kaupiasi palūkanos. Komiteto pirmininkas pažymėjo: „Tai kaupiamoji sistema – kuo anksčiau įmokėjai, tuo didesnę gausi pensiją. Ši sistema skatina jaunesnius žmones mokėti įmokas. Taškų sistema tik sumuoja, kiek valstybinio socialinio draudimo įmokų sumokėjai, ir viskas. Komiteto dauguma yra palankesnė kaupiamajai, virtualių litų, sistemai, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rinktųsi taškų sistemą, nes ją lengviau pritaikyti prie mūsų esamos sistemos, ji reikalauja mažiau intelektinių pastangų prognozuojant ateitį. Pasirinkus virtualių litų sistemą, Sodroje turėtų atsirasti gana stiprus finansinis padalinys, kuris vertintų ekonominę perspektyvą, prognozuotų ekonominę raidą, kad galėtų apskaičiuoti palūkanas. Svarbu teisingai prognozuoti, nes jei pervertinsi, tai virtualūs litai taps nerealūs. Suskaičiuos kelis tūkstančius virtualių litų pensininkui, o išmokės tik tūkstantį, žmonės bus nepatenkinti. Taigi Seimas turės pasirinkti arba vieną, arba kitą sistemą.“

    Keičiant pensijos skaičiavimo metodiką, siekiama šį skaičiavimą padaryti skaidresnį, kad gyventojai, vos pradėję dirbti ir mokėti mokesčius valstybei, žinotų, kokią senatvės pensiją jie gaus, o pensijos dydis labiau priklausytų nuo sumokėtų įmokų, o ne nuo to, kokios yra Sodros ir valstybės finansinės galimybės. „Dabar skirtumas tarp didžiausių ir mažiausių pensijų yra labai mažas (30–40 proc.). Tai reiškia, kad net ir mokėdamas dideles įmokas, tu gausi beveik tokią pat pensiją, kaip ir tas, kuris moka mažas įmokas“, – sako R. J. Dagys

    Gairėse taip pat įsipareigojama neplėsti nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų gavėjų grupių ir pakeisti jau paskirtų valstybinių pensijų ir rentų mokėjimo tvarką asmenims, kurie gauna kitokių pajamų. Pagal naująją tvarką ketinama sudaryti galimybę asmenims, kurių draudėjas yra valstybė (kariai, policijos pareigūnai ir kt.), į pensiją išeiti ankščiau, nei nustatytas pensinis amžius. „Tačiau valstybė už juos turės mokėti didesnes įmokas, daugiau investuoti į jų socialinį draudimą, jeigu norima juos ankščiau išleisti į pensiją“, – pabrėžia R. J. Dagys.

    Visi pertvarkymai būtų atliekami nedidinant socialinio draudimo įmokų tarifo, taigi mokesčių mokėtojams šį reforma neturėtų kainuoti. Daugiau neaiškumų kol kas yra dėl dabartinių pensininkų padėties, įgyvendinus šią reformą. R. J. Dagys pažymi, kad „ši reforma svarbi ir tiems, kurie jau dabar gauna pensiją. Nesutvarkius Sodros finansinių srautų ir pajamų, neatsiras pinigų ir dabartiniams pensininkams, pensijoms indeksuoti. Išsprendus šiuos klausimus, didės ir dabartinių pensininkų pajamos.“

    Daug dėmesio, pertvarkant valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistema, skiriama valstybinio socialinio draudimo fondo – Sodros – finansavimui ir administravimui gerinti. Reforma siekiama pakeisti Sodros biudžeto apskaitą, atskirti sveikatos draudimą ir pensijų kaupimą nuo valstybinio socialinio draudimo, nustatyti, kad įmokos būtų apskaitomos pagal atskiras socialinio draudimo rūšis. Gerinant fondo valdymą, siekiama sudaryti fondo rezervą kiekvienai draudimo rūšiai (nedarbo, ligos, motinystės, pensijų) ir numatyti jo naudojimo tvarką. Gairėse numatyta, kad ekonominės krizės metu, esant nepakankamam fondo rezervui ir trūkstant pajamų išmokoms mokėti, fondo deficitas dengiamas iš valstybės biudžeto lėšų, kaip ir paskolų, paimtų siekiant įvykdyti įsipareigojimus, palūkanos. Šiais pertvarkymais siekiama subalansuoti Sodros pajamas ir išlaidas, kad visuomet būtų pajamų išmokoms apdraustiesiems išmokėti, o esant nepritekliui – šis būtų permetamas valstybės biudžetui, kuris, reikia tikėtis, net ir sunkmečio sąlygomis bus pilnesnis nei Sodros biudžetas. Dar vienas esminis Sodros administravimo pertvarkymas, anot R. J. Dagio, yra socialinio draudimo sistemos nepriklausomumas nuo politikų. „Dabartinės Sodros bėdos ir skolos atsirado ne dėl pačios Sodros problemų, o dėl populistinių politikų sprendimų. Todėl pertvarkant valstybinio socialinio draudimo sistemą numatyta, kad politikai gali daryti įtaką Sodros įmokoms ir išmokoms tik esant krizei, o pensijos didinamos arba mažinamos tik trišalės tarybos sprendimu, t. y. profsąjungoms, darbdaviams ir Vyriausybei susitarus, o ne politikams sumanius“, – akcentavo R. J. Dagys. Reforma numato, kad bazinė pensija bus mokama iš valstybės biudžeto, – tai irgi nemažas papildomas šaltinis pensijoms.

    Pensijų kaupimas antrosios pakopos pensijų fonduose – tai dalies surinktų socialinio draudimų įmokų investavimas ateičiai. Valstybės pinigus investuoti gali tiek valstybės institucijos, tiek privatūs pensijų fondai. Lietuva, kaip ir kitos Vidurio Europos šalys, nusprendė pasitikėti privačiais investuotojais ir įsipareigojo į privačius fondus pervesti dalį gautų socialinio draudimo įmokų. Per pastaruosius keletą metų krizės akivaizdoje Vidurio Europos šalys persvarstė įsipareigojimus dalį surinktų socialinio draudimo įmokų pervesti privatiems fondams. Vengrija iš vis atsisakė pensijų kaupimo privačiuose fonduose sistemos, o Lenkija sumažino pervedamų įmokų dalį nuo 7,5 proc. iki 2,5 proc.

    Įgyvendinant pensijų sistemos pertvarką, numatyta gerinti pensijų kaupimo privačiuose fonduose veiklos efektyvumą. Reforma taip pat siekiama sumažinti pensijų kaupimo dalyvių investicinę riziką ir netgi numatyta įvertinti galimybę įsteigti valstybės valdomą pensijų kaupimo bendrovę antrosios pakopos pensijų fondams valdyti. Šios krizės patirtis parodė, kad privatūs pensijų fondai labiau rūpinasi pelnu, o ne pensininkų interesais. Pasak R. J. Dagio, krizės metais akcijų vertė krito net kelis kartus, o pensijų fondų pelnas išaugo. Taigi, siekiama, kad valstybinė pensijų kaupimo bendrovė konkuruotų su privačiais pensijų fondais. Tai darytų didesnę įtaką privačių pensijų fondams, nei formalūs suvaržymai. Komiteto pirmininkas teigė: „Valstybės įkurtas fondas konservatyviai investuotų, tarkim, tik į vertybinius popierius ir nesiektų didelio pelno. Matydami per didelius pensijų fondų atskaitymus, žmonės turėtų alternatyvą, galėtų pereiti į valstybės kaupiamąjį fondą.“

    Kalbant apie pensijų kaupimą privačiuose pensijų fonduose, Lietuvoje bene daugiausiai diskusijų kildavo dėl Sodros įmokų į privačius pensijų fondus dydžio. Sunkmečiu šios įmokos buvo sumažintos nuo 5,5 proc. iki 2 proc. ir šių sumažintų įmokų Vyriausybė nesiruošia grąžinti į buvusį lygį. Pensijų sistemos reforma Lietuvoje palies ir Sodros įmokas į privačius pensijų fondus. R. J. Dagio teigimu, ketinama vietoj 5,5 % dydžio įmokos palikti 2 % dydžio įmokas į privačius pensijų fondus. Jeigu žmogus papildomai nori prisidėti prie pensijos kaupimo privačiuose fonduose ir sutinka įmokėti papildomai 2 %, tai valstybė įsipareigoja irgi pridėti dar 2 % vidutinės algos. Apskaičiuota, kad tokiomis sąlygomis pensijų kaupimas privačiuose fonduose galėtų duoti 15–20 proc. priedą prie pensijos. Taigi jau nuo 2012 m. įmokos į privačius pensijų fondus galėtų padidėti iki 6,5 proc., jei ir dirbantieji patys įmokomis prisidės prie savo pensijos kaupimo privačiuose pensijų fonduose.

    „Reformos pradžioje bus leista visiems, kaupiantiems pensijas privačiuose fonduose, apsispręsti, ar jie nori ir toliau kaupti pensiją ir privačiuose pensijų fonduose, ar nori grįžti ir savo pensiją kaupti tik Sodroje. Tai daroma todėl, kad keičiasi pensijų kaupimo privačiuose fonduose sąlygos. Ankščiau buvo numatyta į privačius pensijų fondus pervesti 5,5 proc. įmokų, o dabar atsiranda 2+2+2 sistema. Todėl žmonėms turi būti suteikta galimybė nebetęsti pensijų kaupimo privačiuose fonduose, jeigu jų netenkina naujos sąlygos“, – informuoja R. J. Dagys.

    Matydamas būtinybę skatinti gimstamumą, Seimas įtvirtino nuostatą, kad vaikų auginimas šeimoje didintų tiek Sodros, tiek kaupiamųjų fondų gyventojams mokamas pensijas.

    Gairėse taip pat įsipareigojama skatinti savanorišką pensijų kaupimą trečiosios pakopos pensijų fonduose. Anot Socialinės apsaugos ir darbo komiteto pirmininko, įstatymais trečiosios pakopos fondams esame suteikę visas lengvatas, kokias tik įmanoma suteikti, bet žmonės vis tiek beveik nekaupia pensijos savanoriškai. Taip yra todėl, kad Lietuvoje dar nėra draudimosi mentaliteto. R. J. Dagys apgailestavo: „Mes negalvojame, kaip gyvensime senatvėje. Užuot kaupę pensijas senatvei – laikome pinigus bankuose už mažas palūkanas. Pinigai nuvertėja, tačiau mes vis tiek jų neinvestuojame. Žmonės šiuo atveju yra pernelyg konservatyvūs.“

    Seimo pradėta pensijų sistemos pertvarka, be abejonės, yra vienas svarbiausių šiandienos valstybės darbų, kurį atlikus, reikia tikėtis, bus ne tik išspręstos dabartinės Sodros problemos, bet ir pasiektas svarbiausias tikslas – užtikrintos orios pensininkų gyvenimo sąlygos.

  • ATGAL
    ESBO pasirengusi tęsti bendradarbiavimą su Turkmėnistanu, sako organizacijos pirmininkas
    PIRMYN
    Saugios atominės elektrinės ES kaimynystėje – bendras Lietuvos ir Slovakijos interesas
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.