Mūzos dvelksmas

• Per lauką, per pievą ir upę

• Data: 2011-04-01

  Autorius: Kęstutis D. RIMKEVIČIUS
  Per lauką, per pievą ir upę

  In memoriam Justinui Marcinkevičiui

  

  Saulėtas rytas. (M. Žilionytės nuotr.)

  Dar volungė nešaukė šįmet,
  Dar žemė sukaustyta speigo.
  Išaušta diena amžinybės
  Kažkur už sustojusio laiko.

  Ir ošia šilai ir liepynai,
  Medus nudegina lūpas.
  Brendi vis brendi per žolynus
  Į tėviškės rytmečio rūką.

  Nemokėjai, kad medis tylėtų,
  Kad ko nors neištartų laukai…
  Gula sniegas šiandien iš lėto
  Ant akių ir ir nusvyra vokai.

  Kužda snaigės… ir kuždasi pievoj
  Žolė milijonais balsų.
  Išeini į tėviškę vienas,
  Nemokėjai, kad būtų tamsu…

  Ir mirties nemokėjai, sakeisi,
  Nes gražiai, taip gražiai žodžiai supo…
  Netikėjom ir mes, kad išeisi
  Per lauką, per pievą ir upę.

  Iš meilės, gerumo užaugę
  Eilėraščiai kelią rodo.
  Ar girdit – volungė šaukia:
  Lietuva! Pirmąjį žodį.

• Raktiniai žodžiai: Mūzos dvelksmas
• PIRMYN
  Laiškas maldai…