Laisvalaikis

  • Pėsčiųjų žygiai – ne tik kojoms miklinti, bet ir atminčiai lavinti

  • Data: 2017-11-20
    Autorius: Yuriy Solovyov

    Spalio 7 dieną įvyko pėsčiųjų žygis Didžiosios kovos apygardos partizanų takais ir 1919–1920 m. Nepriklausomybės kovų vietomis. Tai jau trečius metus iš eilės Širvintų rajono savivaldybės, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Širvintų rajono skyriaus, Lietuvos šaulių sąjungos Karaliaus Mindaugo šaulių 10-osios rinktinės Širvintų šaulių 1010-osios kuopos, Musninkų krašto bendruomenės „Spindulys“ ir Jaunųjų krikščionių demokratų organizuojamas renginys. Šįmet jis skirtas ne tik išsaugoti gyvą Didžiosios kovos apygardos partizanų atminimą, bet ir aplankyti 1919–1920 metų Nepriklausomybės kovų vietas bei pagerbti čia žuvusiuosius kovoje už nepriklausomą Lietuvą.
    Pirmąja dalyvių susitikimo vieta buvo Širvintų Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia. Renginys prasidėjo šv. Mišiomis, dekanas Leonas Klimas susirinkusiuosius kvietė melstis už visus Lietuvos valstybės sergėtojus, nepriklausomybės puoselėtojus ir visų laikų kovotojus už Lietuvos laisvę. Po palaiminimo ir sugiedoto himno žygio dalyviai susibūrė visai šalia bažnyčios – prie Roberto Antinio paminklo žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę. Uždegtos atminimo žvakės, prie paminklo padėtos gėlės. Čia buvo giedamos partizanų giesmės, kalbėjo partizanų rezistencijos liudininkai, pasisakė žygio organizatoriai ir garbūs svečiai. Žygyje dalyvavo ir LR Seimo Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Paulius Saudargas, kuris dėkojo ne tik gausiai susirinkusiems, bet ypač šio krašto partizanams, kovojusiems už lietuvybę ir savo pavyzdžiu tebetęsiantiems šią didžią kovą, savo gyvenimo istorijomis tiek daug pasakojantiems šiuolaikiniam jaunimui, galinčiam iš jų pasisemti ne tik drąsos ir ryžto, bet ir mokytis ištikimybės tikrosioms vertybėms.„Prisimenu, kaip dar 2015-ųjų vasarą lankėmės šiose vietose ir galvojome apie galimą pėsčiųjų žygio maršrutą Didžiosios kovos apygardos partizanų takais. Tuomet turbūt pirmąkart išgirdau istorijas partizanų, kurie čia narsiai kovojo ir žuvo. Ir štai jau treti metai iš eilės jų atminimas gyvas, o apie šiuos Didvyrius pasiklausyti ir jų ne kartą praeitais takais žingsniuoti renkasi vis daugiau jaunimo. Džiaugiuosi, kad mums kartu su Irena Vasiliauskiene tąkart gimusi idėja išsirutuliojo į šaunų kasmetinį renginį, kuris auga ne tik dalyvių skaičiumi, bet ir maršruto aprėptimi“, – vėliau dalijosi įspūdžiais kartu renginyje dalyvavęs LR Seimo narys Paulius Saudargas.Irena Vasiliauskienė, kurios pastangomis ši iniciatyva gyvuoja jau trejus metus iš eilės, teigė: „Nuo 2015 metų jau trečius metus kviečiu jaunimą keliauti Širvintų krašto partizanų mūšių takais. Organizuoti žygius padeda LR Seimo narys Paulius Saudargas, Jaunųjų krikščionių demokratų organizacijos pirmininkė Goda Karazijaitė, Širvintų šaulių kuopos vadas, mokytojas Leonas Vaicekauskas, istorijos mokytojai, gimnazijų bei progimnazijų vadovai. Šiais metais keliavome ir nepriklausomybės kovotojų mūšių vietomis, lankėme savanorių kapus. Manau, kad tokie žygiai skatina permąstyti tautinę atmintį, nepamiršti savo šalies istorijos, puoselėti pilietinį sąmoningumą.“Šį tradicija tapusį pėsčiųjų žygį, kaip ir kasmet, vedė bei visą informaciją apie žygio lankomas vietas susirinkusiesiems kaskart pranešinėjo Širvintų šaulių 1010-osios kuopos vadas Leonas Vaicekauskas. Svarbia istorine medžiaga ir įdomiais, įkvepiančiais pasakojimais apie partizanų gyvenimą šiose apylinkėse dalijosi istorijos mokytojas Jonas Menkevičius.Šiais metais buvo aplankyti ir tylos minute pagerbti žuvusių 1919–1920 metų Nepriklausomybės kovose kapai Širvintose. Sustota Vindeikiuose prie atminimo kryžiaus partizanams bei prie kryžiaus Nepriklausomybės kovų savanoriams. Iš Vindeikių maršrutas dalyvius nuvedė į Musninkus. Čia besiklausydami istorikų pasakojimų apie krašte vykusias kovas bei partizanų artimųjų liudijimų, susirinkusieji galėjo pasišildyti ir pasisotinti karšta sriuba bei arbata. Vėliau greta Musninkų esančiose dvejose kapinėse aplankyti partizanų ir Nepriklausomybės kovų savanorių kapai. Toliau maršrutas vedė link Pigonių – vietos, kur vyko partizanų ir stribų susišaudymas ir žuvo Žalio Velnio žmona Ona Misiūnienė. Jos kapas buvo aplankytas paskutinėje maršruto vietoje – Čiobiškyje. Kiekvienoje iš aplankytų vietų žygio dalyviai pagerbė mūsų tautos Didvyrių atminimą tylos minute, paliko gėlių, uždegė žvakeles.Tokie ir panašūs žygiai, kovotojų žūties vietų ir jų kapų lankymas, jų pagerbimas kiekvieną iš mūsų priverčia susimąstyti, kad už savo gyvenimą šiandienos Lietuvoje turime būti dėkingi ne tik savo tėvams, seneliams, proseneliams, bet ir su mumis giminystės ryšiais galbūt nesusijusiems asmenims – tiems, kurie iki paskutinio atodūsio kovėsi su ginklu rankoje ir savo gyvybę paaukojo nepriklausomos Lietuvos idėjai. ■

  • ATGAL
    Jaunųjų šaulių vasaros stovyklos – norintiems „pasimatuoti“ iššūkius
    PIRMYN
    7 Romos stebuklai: žmogiškųjų ir dieviškųjų kūrybinių galių sintezė
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.