Petras Baršauskas: Mokslo ir verslo bendradarbiavimas yra reikalingas abipusiškai | Apžvalga

Regionai

  • Petras Baršauskas: Mokslo ir verslo bendradarbiavimas yra reikalingas abipusiškai

  • Data: 2015-04-29
    Autorius: Gytis Žakevičius

    Petras Baršauskas (Nuotrauka iš asmeninio P. Baršausko archyvo)

    Apie Kauno technologijos universiteto „Santakos“ slėnį „Apžvalgai“ sutiko papasakoti KTU rektorius prof. Petras BARŠAUSKAS.

    KTU „Santakos“ slėnis yra tarsi Kauno regiono Silicio slėnis, kuriame bus vystomas darniosios chemijos ir biofarmacijos, ateities energetikos ir mechatronikos, informacinių ir komunikacinių technologijų bei kitų mokslo ir studijų potencialas. Gerb. rektoriau, papasakokite apie slėnio pradžią – kaip kilo idėja steigti tokį slėnį, kokie buvo didžiausi iššūkiai?

    Man yra labai malonu, kad KTU „Santakos“ slėnio projektą rėmė ir remia tiek dešiniosios, tiek kairiosios politinės jėgos. Visi supranta, kad toks slėnis yra būtinas Lietuvai, o patys steigimo procesai prasidėjo dar prieš 10 metų. Taip pat svarbu kalbėti ne tik apie politinius aspektus, bet ir apie slėnio turinį bei mokslo kompetencijas. Lietuvos mokslininkai atsilieka nuo savo kolegų iš Vakarų mokslinės įrangos ir technologijų atžvilgiu. Todėl buvo būtina keisti situaciją ir priartėti prie lyderiaujančių Europos šalių. Slėnio atsiradimas stiprina Lietuvos mokslo konkurencingumą. Šiuo metu slėnyje dirba ne tik Lietuvos mokslininkai, tačiau į jį važiuoja ir doktorantai iš Skandinavijos valstybių – Švedijos ir Danijos. Slėnis ir jo turima mokslinė įranga jiems yra traukos centras daryti savo eksperimentus ir tyrimus, o mums tai yra geras indikatorius, kad artėjame prie vakarietiškų mokslinių standartų.

    Slėnio pagrindinė idėja yra ne tik investuoti į universiteto turimą įrangą, technologijas bei laboratorijas, bet ir sujungti verslą su universitetu. Bendradarbiavimas tarp verslo ir mokslo būdavo labiau deklaruojamas, bet jis neįgaudavo didelio pagreičio. Taigi namų darbai buvo atlikti – supirkta geriausia mokslinė įranga, pastatyti pastatai. Visgi, kad slėnis pasiektų užsibrėžtus tikslus, reikia įgyvendinti dar vieną itin svarbų žingsnį – tai mokslinės minties komercializavimą. Tai yra mokslinės idėjos pavertimas verslu ar naujos įmonės įkūrimas. Taigi mes, nelaukdami, kol bus įsteigtas „Santakos“ slėnis, pradėjome puoselėti mokslinės idėjos pavertimą verslu, įkurdami Inovacijų verslo centrą. Šis centras yra tarpininkas tarp verslo ir mokslo. Mokslininkas nesugeba pats realizuoti savo idėjos, jam dažnai trūksta žinių kaip steigti, valdyti verslą. Dėl šios priežasties toks tarpininkas buvo tiesiog būtinas. Inovacijų centras susideda iš trijų dalių: 1) verslo inkubatorius „Startup Space“. Šis projektas buvo itin pasisekęs, nes per trejus savo gyvavimo metus įkūrė apie 40 įmonių; 2) technologijų perdavimas; 3) intelektuali nuosavybė.

    Pačioje pradžioje buvo nuogąstavimų, kad nebus pakankamai daug įmonių, norinčių bendradarbiauti su mokslininkais. Tačiau jau dabar slėnyje veikia apie 40 įmonių ir dar 40 įmonių stovi eilėje, norėdamos į jį patekti. Taigi galima daryti išvadą, kad verslas jau dabar supranta, kad be mokslo jis neaugs taip sparčiai, o mokslas be verslo taip pat negalės realizuoti savo idėjų.

    KTU Mokslo ir technologijų centras bei Technologinio verslo inkubatorius skaičiuoja pirmuosius savo gyvavimo mėnesius. Jame įrengta apie 350 darbo vietų, sumontuotos įrangos vertė siekia beveik 25,8 mln. eurų. Kaip vertintumėte pirmuosius žingsnius? Gal jau dabar yra numatyta veiklos plėtra ar galimos pertvarkos?

    Universitetas turi vizionierišką misiją. Mes turime daryti ateities tyrimus, t.y. tyrimus, kurių rezultatai keis mūsų visų ateitį. Taigi slėnis ir yra ta vieta, kurioje daromi ateities tyrimai. Bet mes jau dabar žvelgiame į netolimą perspektyvą ir galvojame apie naują produktą, kurį skambiai vadiname Media Lab. Šis pavadinimas kilęs iš jau minėto Silicio slėnio. Po šiuo pavadinimu slepiasi naujų sferų paieška. Tam, kad atlaisvintume žmogaus mąstymą, yra būtina sujungti keletą iš pirmo žvilgsnio visai nederančių sričių. Pasaulinėje praktikoje dažnais atvejais kuriant naujas technologijas iki 30 proc. indėlio atitenka įvairiems menams. Taigi atrodytų keistas dalykas, kad išrandant naujus produktus menas koja kojon žengia su inžinerija, IT ir kitais mokslais. KTU, matydama šias pasaulines tendencijas, taip pat steigia mano minėtą Media Lab, kurio funkcija ir bus pasitelkiant meną kurti naujas technologijas ir produktus. Šis mokslas, kai dvi skirtingos mokslo ar meno sritys yra sujungiamos į, atrodo, neįsivaizduojamą derinį, vadinamas zooetika.

    Slėniui dar net nepradėjus veikti, didžioji dalis biurams skirtų patalpų jau buvo užimta. Tai rodo didžiulį mokslo ir verslo norą bendradarbiauti. Galbūt jau dabar yra pasiekti išradimai bei technologijos, kuriomis slėnis galėtų didžiuotis?

    Dar iki slėnio atidarymo sulaukėme didelio susidomėjimo iš verslo. Labai džiugu, kad verslas supranta, jog norint eiti į priekį, jiems yra reikalingos pačios naujausios technologijos ir išradimai. Todėl nuo pat pirmos slėnio gyvavimo dienos turime apie 40 įmonių, o dar tiek pat laukia savo eilės. Šiuo metu esame sutarę, kad praėjus vieneriems metams peržiūrėsime įmonių, kurios yra slėnyje, rezultatus. Įvertinsime, kaip joms sekėsi kurti, kokias apyvartas pasiekė, kokius pelnus sugeneravo, ir spręsime dėl įmonių rotacijos slėnyje.

    Jeigu žiūrėsime iš mokslinės pusės, ypač didžiuojamės ultragarso, medžiagotyros, sveikatos telematikos, biomedicininės inžinerijos, sintetinės chemijos institutais, IT bei Smart KTU mokslininkų pasiekimais.

    Ar sutiktumėte su teiginiu, kad mokslas yra imlus verslui, o verslas, ieškodamas naujų sprendimo būdų, kreipiasi į mokslą? Ko dar reiktų, kad bendradarbiavimas tarp mokslo ir verslo būtų stipresnis?

    Visiškai sutinku su teiginiu, kad mokslas ieško verslo, o verslas – mokslo. Aš vadovaujuosi principu, kad universitetas turi būti tarptautinis, tarpdisciplininis ir bendradarbiaujantis su verslu. Anksčiau trūko bendradarbiavimo tarp universiteto ir verslo. Jo trūko, nes abi pusės nebuvo tam pasirengusios. Taip pat manau, jog dažnais atvejais nelabai matėsi tos sinergijos ir naudos iš bendradarbiavimo. Tačiau dabar situacija yra kardinaliai pasikeitusi – mokslo ir verslo bendradarbiavimas yra būtinas tiek vieniems, tiek kitiems.

    Kokie pagrindiniai kriterijai yra taikomi įmonėms, norinčioms patekti į slėnį?

    Įmonės turi būti imlios žinioms ir technologijoms, taip pat tos technologijos turi būti vystomos KTU, VDU (Vytauto Didžiojo universitetas) ar LEI (Lietuvos energetikos institutas), nes kitu atveju šios mokslo institucijos negalės prisidėti prie verslo siūlomų projektų ir tyrimų. Taip pat įmonės turi būti veikiančios ir dengiančios einamąsias išlaidas bei kaštus, t.y. perėjusios į augimo fazę. Slėnis turi būti ta vieta, kurioje jaunos ir sparčiai augančios įmonės mokslinių išradimų pagalba įgauna dar didesnį pagreitį.

    Kokie pagrindiniai iššūkiai atsiranda siekiant komercializuoti mokslinius išradimus?

    Pagrindinė problema yra ta, kad patentuojančios agentūros už išradimo užregistravimą ima gana didelius mokesčius. Taip pat reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad pats procesas yra ganėtinai ilgas. Dėl šių priežasčių universitetas pats viduje turi nuspręsti, ar išradimas bus patentuojamas ar ne. Nes, kaip jau minėjau, tai yra ganėtinai brangi ir ilga procedūra. Kitas svarbus aspektas yra išradimo pardavimas. Patentas yra reikalingas ne tam, kad jį pasikabintum ant sienos. Jis yra reikalingas tam, kad išradimas būtų apsaugotas nuo nelegalaus kopijavimo ar plagijavimo ir kaip įmanoma daugiau parduodamas. Visgi mokslinių išradimų pardavimų sfera Lietuvoje yra visiškai neišvystyta. Dėl šios priežasties universitetas susiduria su rimtais iššūkiais parduodant ir komercializuojant savo mokslinius išradimus.


    Kokie valdymo standartai yra taikomi slėniui?

    Valstybiniu lygmeniu nėra aiškių rekomendacijų, kaip turėtų būti valdomi slėniai, kitaip tariant, Lietuvoje yra įvairių pavyzdžių šiuo klausimu. Pagrindinė priežastis, kodėl nėra apibrėžtų slėnio valdymo standartų, yra susijusi su tuo, jog iki šiol slėnius kuravo tiek Švietimo ir mokslo, tiek Ūkio ministerijos. Dažnais atvejais, kai vaiką prižiūri daug auklių – vaikas būna be galvos. Taip ir šiuo klausimu abi ministerijos bando tempti strateginius klausimus į savo pusę, o dėl to labiausiai nukenčia slėnis. Dėl to nebuvo bendros ir aiškios slėnių valdymo strategijos.

    Iš pradžių „Santakos“ slėnio valdymas buvo patikėtas valdybai. Valdyba susidėjo iš trijų mokslo ir trijų verslo institucijų – tai KTU, LSMU (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas), LEI ir visai neseniai prisijungęs mūsų ketvirtasis socialinis partneris – VDU. Tuo tarpu verslą valdyboje atstovauja AB „Kauno tiltai“, „MG Baltic“ ir „Achemos grupė“. Taigi ši valdyba susirenka kas ketvirtį kartą ir priima strateginius sprendimus. Visgi toks formatas slėniui yra nelabai tinkamas, nes tokia valdyba veikia, tačiau tai nėra itin efektyvu. Dėl to buvo inicijuotas Nacionalinio verslo centro įsteigimas. Ši struktūra ir jos direktorius yra tiesiogiai atsakingi už slėnio valdymą. Taigi politinis valdymas yra minėtos valdybos kompetencijoje, tačiau administracinis valdymas priklauso Nacionaliniam verslo centrui.

    Apie Kauno technologijos universiteto „Santakos“ slėnį „Apžvalgai“ sutiko papasakoti KTU rektorius prof. Petras BARŠAUSKAS.

    KTU „Santakos“ slėnis yra tarsi Kauno regiono Silicio slėnis, kuriame bus vystomas darniosios chemijos ir biofarmacijos, ateities energetikos ir mechatronikos, informacinių ir komunikacinių technologijų bei kitų mokslo ir studijų potencialas. Gerb. rektoriau, papasakokite apie slėnio pradžią – kaip kilo idėja steigti tokį slėnį, kokie buvo didžiausi iššūkiai?

    Man yra labai malonu, kad KTU „Santakos“ slėnio projektą rėmė ir remia tiek dešiniosios, tiek kairiosios politinės jėgos. Visi supranta, kad toks slėnis yra būtinas Lietuvai, o patys steigimo procesai prasidėjo dar prieš 10 metų. Taip pat svarbu kalbėti ne tik apie politinius aspektus, bet ir apie slėnio turinį bei mokslo kompetencijas. Lietuvos mokslininkai atsilieka nuo savo kolegų iš Vakarų mokslinės įrangos ir technologijų atžvilgiu. Todėl buvo būtina keisti situaciją ir priartėti prie lyderiaujančių Europos šalių. Slėnio atsiradimas stiprina Lietuvos mokslo konkurencingumą. Šiuo metu slėnyje dirba ne tik Lietuvos mokslininkai, tačiau į jį važiuoja ir doktorantai iš Skandinavijos valstybių – Švedijos ir Danijos. Slėnis ir jo turima mokslinė įranga jiems yra traukos centras daryti savo eksperimentus ir tyrimus, o mums tai yra geras indikatorius, kad artėjame prie vakarietiškų mokslinių standartų.

    Slėnio pagrindinė idėja yra ne tik investuoti į universiteto turimą įrangą, technologijas bei laboratorijas, bet ir sujungti verslą su universitetu. Bendradarbiavimas tarp verslo ir mokslo būdavo labiau deklaruojamas, bet jis neįgaudavo didelio pagreičio. Taigi namų darbai buvo atlikti – supirkta geriausia mokslinė įranga, pastatyti pastatai. Visgi, kad slėnis pasiektų užsibrėžtus tikslus, reikia įgyvendinti dar vieną itin svarbų žingsnį – tai mokslinės minties komercializavimą. Tai yra mokslinės idėjos pavertimas verslu ar naujos įmonės įkūrimas. Taigi mes, nelaukdami, kol bus įsteigtas „Santakos“ slėnis, pradėjome puoselėti mokslinės idėjos pavertimą verslu, įkurdami Inovacijų verslo centrą. Šis centras yra tarpininkas tarp verslo ir mokslo. Mokslininkas nesugeba pats realizuoti savo idėjos, jam dažnai trūksta žinių kaip steigti, valdyti verslą. Dėl šios priežasties toks tarpininkas buvo tiesiog būtinas. Inovacijų centras susideda iš trijų dalių: 1) verslo inkubatorius „Startup Space“. Šis projektas buvo itin pasisekęs, nes per trejus savo gyvavimo metus įkūrė apie 40 įmonių; 2) technologijų perdavimas; 3) intelektuali nuosavybė.

    Pačioje pradžioje buvo nuogąstavimų, kad nebus pakankamai daug įmonių, norinčių bendradarbiauti su mokslininkais. Tačiau jau dabar slėnyje veikia apie 40 įmonių ir dar 40 įmonių stovi eilėje, norėdamos į jį patekti. Taigi galima daryti išvadą, kad verslas jau dabar supranta, kad be mokslo jis neaugs taip sparčiai, o mokslas be verslo taip pat negalės realizuoti savo idėjų.

    KTU Mokslo ir technologijų centras bei Technologinio verslo inkubatorius skaičiuoja pirmuosius savo gyvavimo mėnesius. Jame įrengta apie 350 darbo vietų, sumontuotos įrangos vertė siekia beveik 25,8 mln. eurų. Kaip vertintumėte pirmuosius žingsnius? Gal jau dabar yra numatyta veiklos plėtra ar galimos pertvarkos?

    Universitetas turi vizionierišką misiją. Mes turime daryti ateities tyrimus, t.y. tyrimus, kurių rezultatai keis mūsų visų ateitį. Taigi slėnis ir yra ta vieta, kurioje daromi ateities tyrimai. Bet mes jau dabar žvelgiame į netolimą perspektyvą ir galvojame apie naują produktą, kurį skambiai vadiname Media Lab. Šis pavadinimas kilęs iš jau minėto Silicio slėnio. Po šiuo pavadinimu slepiasi naujų sferų paieška. Tam, kad atlaisvintume žmogaus mąstymą, yra būtina sujungti keletą iš pirmo žvilgsnio visai nederančių sričių. Pasaulinėje praktikoje dažnais atvejais kuriant naujas technologijas iki 30 proc. indėlio atitenka įvairiems menams. Taigi atrodytų keistas dalykas, kad išrandant naujus produktus menas koja kojon žengia su inžinerija, IT ir kitais mokslais. KTU, matydama šias pasaulines tendencijas, taip pat steigia mano minėtą Media Lab, kurio funkcija ir bus pasitelkiant meną kurti naujas technologijas ir produktus. Šis mokslas, kai dvi skirtingos mokslo ar meno sritys yra sujungiamos į, atrodo, neįsivaizduojamą derinį, vadinamas zooetika.

    Slėniui dar net nepradėjus veikti, didžioji dalis biurams skirtų patalpų jau buvo užimta. Tai rodo didžiulį mokslo ir verslo norą bendradarbiauti. Galbūt jau dabar yra pasiekti išradimai bei technologijos, kuriomis slėnis galėtų didžiuotis?

    Dar iki slėnio atidarymo sulaukėme didelio susidomėjimo iš verslo. Labai džiugu, kad verslas supranta, jog norint eiti į priekį, jiems yra reikalingos pačios naujausios technologijos ir išradimai. Todėl nuo pat pirmos slėnio gyvavimo dienos turime apie 40 įmonių, o dar tiek pat laukia savo eilės. Šiuo metu esame sutarę, kad praėjus vieneriems metams peržiūrėsime įmonių, kurios yra slėnyje, rezultatus. Įvertinsime, kaip joms sekėsi kurti, kokias apyvartas pasiekė, kokius pelnus sugeneravo, ir spręsime dėl įmonių rotacijos slėnyje.

    Jeigu žiūrėsime iš mokslinės pusės, ypač didžiuojamės ultragarso, medžiagotyros, sveikatos telematikos, biomedicininės inžinerijos, sintetinės chemijos institutais, IT bei Smart KTU mokslininkų pasiekimais.

    Ar sutiktumėte su teiginiu, kad mokslas yra imlus verslui, o verslas, ieškodamas naujų sprendimo būdų, kreipiasi į mokslą? Ko dar reiktų, kad bendradarbiavimas tarp mokslo ir verslo būtų stipresnis?

    Visiškai sutinku su teiginiu, kad mokslas ieško verslo, o verslas – mokslo. Aš vadovaujuosi principu, kad universitetas turi būti tarptautinis, tarpdisciplininis ir bendradarbiaujantis su verslu. Anksčiau trūko bendradarbiavimo tarp universiteto ir verslo. Jo trūko, nes abi pusės nebuvo tam pasirengusios. Taip pat manau, jog dažnais atvejais nelabai matėsi tos sinergijos ir naudos iš bendradarbiavimo. Tačiau dabar situacija yra kardinaliai pasikeitusi – mokslo ir verslo bendradarbiavimas yra būtinas tiek vieniems, tiek kitiems.

    Kokie pagrindiniai kriterijai yra taikomi įmonėms, norinčioms patekti į slėnį?

    Įmonės turi būti imlios žinioms ir technologijoms, taip pat tos technologijos turi būti vystomos KTU, VDU (Vytauto Didžiojo universitetas) ar LEI (Lietuvos energetikos institutas), nes kitu atveju šios mokslo institucijos negalės prisidėti prie verslo siūlomų projektų ir tyrimų. Taip pat įmonės turi būti veikiančios ir dengiančios einamąsias išlaidas bei kaštus, t.y. perėjusios į augimo fazę. Slėnis turi būti ta vieta, kurioje jaunos ir sparčiai augančios įmonės mokslinių išradimų pagalba įgauna dar didesnį pagreitį.

    Kokie pagrindiniai iššūkiai atsiranda siekiant komercializuoti mokslinius išradimus?

    Pagrindinė problema yra ta, kad patentuojančios agentūros už išradimo užregistravimą ima gana didelius mokesčius. Taip pat reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad pats procesas yra ganėtinai ilgas. Dėl šių priežasčių universitetas pats viduje turi nuspręsti, ar išradimas bus patentuojamas ar ne. Nes, kaip jau minėjau, tai yra ganėtinai brangi ir ilga procedūra. Kitas svarbus aspektas yra išradimo pardavimas. Patentas yra reikalingas ne tam, kad jį pasikabintum ant sienos. Jis yra reikalingas tam, kad išradimas būtų apsaugotas nuo nelegalaus kopijavimo ar plagijavimo ir kaip įmanoma daugiau parduodamas. Visgi mokslinių išradimų pardavimų sfera Lietuvoje yra visiškai neišvystyta. Dėl šios priežasties universitetas susiduria su rimtais iššūkiais parduodant ir komercializuojant savo mokslinius išradimus.

    Kokie valdymo standartai yra taikomi slėniui?

    Valstybiniu lygmeniu nėra aiškių rekomendacijų, kaip turėtų būti valdomi slėniai, kitaip tariant, Lietuvoje yra įvairių pavyzdžių šiuo klausimu. Pagrindinė priežastis, kodėl nėra apibrėžtų slėnio valdymo standartų, yra susijusi su tuo, jog iki šiol slėnius kuravo tiek Švietimo ir mokslo, tiek Ūkio ministerijos. Dažnais atvejais, kai vaiką prižiūri daug auklių – vaikas būna be galvos. Taip ir šiuo klausimu abi ministerijos bando tempti strateginius klausimus į savo pusę, o dėl to labiausiai nukenčia slėnis. Dėl to nebuvo bendros ir aiškios slėnių valdymo strategijos.

    Iš pradžių „Santakos“ slėnio valdymas buvo patikėtas valdybai. Valdyba susidėjo iš trijų mokslo ir trijų verslo institucijų – tai KTU, LSMU (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas), LEI ir visai neseniai prisijungęs mūsų ketvirtasis socialinis partneris – VDU. Tuo tarpu verslą valdyboje atstovauja AB „Kauno tiltai“, „MG Baltic“ ir „Achemos grupė“. Taigi ši valdyba susirenka kas ketvirtį kartą ir priima strateginius sprendimus. Visgi toks formatas slėniui yra nelabai tinkamas, nes tokia valdyba veikia, tačiau tai nėra itin efektyvu. Dėl to buvo inicijuotas Nacionalinio verslo centro įsteigimas. Ši struktūra ir jos direktorius yra tiesiogiai atsakingi už slėnio valdymą. Taigi politinis valdymas yra minėtos valdybos kompetencijoje, tačiau administracinis valdymas priklauso Nacionaliniam verslo centrui.

  • ATGAL
    Inovatyvus Kaunas – moderni Lietuva
    PIRMYN
    Darius Mileris-Nojus: Gyva muzika yra amžina
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.