Pilietybės reglamentavimo Lietuvoje vingrybės | Apžvalga

Įžvalgos

  • Pilietybės reglamentavimo Lietuvoje vingrybės

  • Temos: Politika
    Data: 2013-02-25
    Autorius: Roberta Firavičiūtė

    Ar sudarysime tautiečiams užsienyje palankesnes sąlygas neprarasti ryšio su Lietuva? Martynos Trinkūnienės nuotrauka

    Plačiai Lietuvoje nuskambėjęs Prezidentės Dalios Grybauskaitės atsisakymas išimties tvarka suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę čiuožėjai Isabellai Tobias iš naujo paskatino tiek politikus, tiek visuomenę padiskutuoti šia itin aktualia ir jautria tema.

    Lietuvos statistika negailestingai skelbia, kad mūsų gyventojų sparčiai mažėja: Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2002 m. Lietuvoje buvo 3 452 603 gyventojų, o 2010 m. jų skaičius sumažėjo iki  3 137 026 gyventojų. Tą lemia ne tik sumažėjęs gimstamumas, bet ir sparti emigracija. Mūsų tautiečiai, išvykę gyventi į svečias šalis ir ten įsitvirtinę, tuokiasi su užsienio piliečiais, kuria šeimas, todėl pilietybės klausimų reglamentavimas svetur ir Lietuvoje jiems tampa ypač aktualus. Reikėtų pažymėti, kad pilietybė yra ne bet koks asmens ir valstybės ryšys, tačiau nuolatinis ir nepertraukiamas teisinis ryšys, kuris yra grindžiamas abipusėmis teisėmis ir pareigomis. Todėl vien piliečio išvykimas gyventi į užsienio valstybę nereiškia, kad jo ryšys su Lietuvos valstybe nutrūksta. Tai, kad esame maža valstybė, mus verčia nuolatos rūpintis dviem klausimais, susijusiais su pilietybe: dvigubos pilietybės problema ir pilietybės suteikimu išimties tvarka asmenims, ypač nusipelniusiems Lietuvos valstybei.

    Tam, kad geriau suprastume, kodėl nenustojama diskutuoti dėl netinkamo ir painaus pilietybės klausimų reglamentavimo, turime žvilgtelėti į praeitį, kaip pilietybės klausimai buvo reglamentuojami tada ir kaip dabar.

    Po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1991 m. gruodžio mėnesį priėmė Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą, kuriame buvo apibrėžta, kas laikomi Lietuvos Respublikos piliečiais, kokia pilietybės įgijimo, netekimo tvarka, pilietybės suteikimo išimties tvarka reglamentavimas. Tiesa, tuomet daugelį su pilietybe susijusių klausimų sprendė Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas. 1992 m. priėmus Lietuvos Respublikos Konstituciją, pilietybės klausimai tapo reglamentuoti ir konstituciniu lygmeniu. 1993 m. Pilietybės įstatyme numatyta, kad pilietybę išimties tvarka teikia Respublikos Prezidentas.

    Daugybę kartų darytos įstatymo pataisos, ypač dėl nuostatų, apibrėžiančių, kurie asmenys laikytini Lietuvos Respublikos piliečiais, bei pilietybės išsaugojimo ir pilietybės grąžinimo reglamentavimo, paskatino Seimą 2002 m. priimti naujos redakcijos Pilietybės įstatymą.  Įstatymo 18 straipsnyje buvo nurodyta, kad Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, netenka Lietuvos Respublikos pilietybės. Išimtis galėjo būti taikoma tik tiems asmenims, kurie iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, jų vaikams, vaikaičiams ir provaikaičiams, taip pat lietuvių kilmės asmenims, kurių bent vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai, ir pats asmuo pripažįsta save lietuviu. Taigi gana platus ratas asmenų galėjo turėti Lietuvos Respublikos ir kartu kitos valstybės pilietybę.

    Kalbant apie pilietybės suteikimą išimties tvarka, naujoji įstatymo redakcija buvo labai lakoniška. Įstatymo 16 straipsnyje tebuvo paminėta, kad pilietybę išimties tvarka gali suteikti Respublikos Prezidentas užsienio valstybės piliečiui ar asmeniui be pilietybės, jeigu jis yra nusipelnęs Lietuvos Respublikai. Tiesa Pilietybės reikalų komisija tokiais atvejais teikdavo Prezidentui pasiūlymą, ar tenkinti tokio asmens prašymą Lietuvos Respublikos pilietybei gauti. Tačiau įstatyme daugiau nebuvo jokių kriterijų, kuriais vadovaujantis Prezidentas galėtų nuspręsti, ar užsienio pilietis ar asmuo be pilietybės yra tikrai nusipelnęs Lietuvai. Taigi įstatymas gana lanksčiai reguliavo tiek dvigubos pilietybės, tiek pilietybės suteikimo išimties tvarka klausimus.

    Situacija pasikeitė po to, kai 2003 m. gruodžio 30 d. Konstitucinis Teismas (toliau – KT) savo nutarime pažymėjo, jog dvigubos pilietybės atvejai turi būti ypač retos išimtys, o ne paplitę reiškiniai, o kalbant apie pilietybės suteikimą išimties tvarka, atkreiptas dėmesys į nuopelnus Lietuvos Respublikai. KT savo nutarime apibrėžė, kad nuopelnais Lietuvos Respublikai laikytina tokia asmens veikla, kuria asmuo ypač reikšmingai prisideda prie Lietuvos valstybingumo stiprinimo, Lietuvos galios ir jos autoriteto tarptautinėje bendruomenėje didinimo, kai akivaizdu, jog asmuo yra integravęsis į Lietuvos visuomenę. Be to, KT pažymėjo, kad pilietybė negali būti teikiama remiantis spėjimais dėl ateities. Taigi po šio išaiškinimo Seimas ėmėsi koreguoti Pilietybės įstatymą.

    Buvo priimtos Pilietybės įstatymo pataisos, kuriomis siūlyta užsienio piliečiui ar asmeniui be pilietybės, susituokusiam su Lietuvos Respublikos piliečiu ar piliete, pragyventi 10 metų Lietuvoje tam, kad jis gautų Lietuvos Respublikos pilietybę. Tačiau šios pataisos prezidento Valdo Adamkaus buvo vetuotos dėl pernelyg griežto reikalavimo. Prezidento dekrete paminėta, kad toks termino pailginimas nepagrįstai riboja santuokoje esančių asmenų teises integruotis į Lietuvos visuomenę. Atsižvelgęs į šias Prezidento pastabas, 2004 m. gruodžio 9 d.  Seimas priėmė pakoreguotą Pilietybės įstatymą. Kartu buvo papildytas įstatymo 16 straipsnis, kuriuo nurodyta, jog užsienio pilietis arba asmuo be pilietybės, siekiantis gauti Lietuvos Respublikos pilietybę išimties tvarka, turi būti ne tik nusipelnęs Lietuvai, bet taip pat integravęsis į Lietuvos visuomenę. Įstatyme buvo apibrėžta, kas laikytina nuopelnais Lietuvos Respublikai. Reikia pažymėti, kad įstatymų leidėjas nebuvo labai kūrybiškas ir įstatyme nuopelnai Lietuvos valstybei apibūdinti taip, kaip juos savo nutarime apibrėžė Konstitucinis Teismas. Visgi ir po šių įstatymo pataisų pilietybės institutas nebuvo iki galo aiškiai reglamentuotas, ypač daug abejonių kėlė nuostatos dėl dvigubos pilietybės.

    2006 m. balandį Pilietybės įstatyme buvo praplėstas ratas subjektų, esančių Lietuvos Respublikos piliečiais. Jais imti laikyti ir tie asmenys, kurie po 2003 m. sausio 1 d. įgijo kitos valstybės pilietybę, tačiau jie yra asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos pilietybę, jų vaikai, vaikaičiai ir provaikaičiai, taip pat lietuvių kilmės asmenys. Taigi iš susiaurinto reguliavimo vėl sugrįžta į platesnį dvigubos pilietybės reglamentavimą. Vien šia pataisa nebuvo apsiribota ir tų pačių metų liepos mėnesį Prezidentas V. Adamkus pateikė Pilietybės įstatymo 16 straipsnio pakeitimo ir papildymo projektą, kuriuo buvo pakeistos pilietybės suteikimą išimties tvarka reglamentuojančios nuostatos. Pagal priimtą pataisą pilietybė išimties tvarka galėjo būti suteikta ir tuo atveju, kai tai sietina su viešuoju interesu ar Lietuvos Respublikos vardo garsinimu atstovaujant Lietuvai.

    Pilietybės klausimai ir toliau kėlė ginčus, tad 2006 m. lapkričio 13d. priimtas KT nutarimas turėjo išsklaidyti abejones. Šiame nutarime KT pasisakė dėl dvigubos pilietybės. Taip pat numatė, kad įstatymų leidėjui kyla pareiga ne tik sureguliuoti pilietybės įgijimo pagrindus, netekimo tvarką, tačiau ir numatyti atskirus atvejus, kai asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis. Tačiau, kaip jau buvo minėta , tokie atvejai turi būti labai reti, išimtiniai. KT taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog jeigu įstatymų leidėjas tikrai mano, kad dvigubos pilietybės nereikia riboti, tai jis pirmiausiai turėtų imtis atitinkamos Konstitucijos nuostatų revizijos ir tai daryti laikydamasis tos tvarkos, kuri yra numatyta pačioje Konstitucijoje. O Konstitucijos 12 straipsnis yra Konstitucijos I skirsnyje, kuris gali būti keičiamas tik referendumo būdu. Atkreiptinas dėmesys, kad KT šiame nutarime nuostatas dėl pilietybės suteikimo išimties tvarka, kai tai sietina su viešuoju interesu ar Lietuvos Respublikos vardo garsinimu atstovaujant Lietuvai, pripažino prieštaraujančias Konstitucijai. Ir nors atrodo, jog minėtuose nutarimuose KT gana aiškiai ir griežtai pasisakė tiek dėl dvigubos pilietybės, tiek dėl pilietybės suteikimo išimties tvarka, Seimui vis nepavykdavo rasti formulės, kaip reglamentuoti jautriausias Pilietybės įstatymo nuostatas.

    2008 m. birželio 30 d. Seime buvo priimtas naujos redakcijos Pilietybės įstatymas. Jame buvo suteikta galimybė išsaugoti Lietuvos pilietybę asmenims, įgijusiems kitos valstybės, su kuria Lietuva yra pasirašiusi sutartį dėl dvigubos pilietybės, pilietybę, taip pat asmenims, įgijusiems Europos Sąjungos (ES) ar Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) valstybės narės pilietybę. Įstatymas suteikė teisę tam tikrais atvejais išsaugoti Lietuvos pilietybę lietuvių kilmės asmenims, gyvenantiems kitose valstybėse. Visgi šalies vadovas šio įstatymo nepasirašė  ir grąžino pakartotinai svarstyti, motyvuodamas tuo, kad įstatyme dar labiau išplečiamos dvigubos pilietybės suteikimo ir išsaugojimo galimybės. Be to, anot Prezidento, įstatyme išliko KT nurodytų teisinio reguliavimo ydų. Tačiau pakartotinai įstatymas visgi buvo priimtas, jame buvo atsisakyta tik nuostatų dėl dvigubos pilietybės asmenims, įgijusiems ES ar NATO valstybės narės pilietybę, taip pat buvo numatyta, kad šis naujos redakcijos įstatymas galios iki 2010 m. sausio 1 d. Deja, iki numatyto termino nepavyko parengti Pilietybės įstatymo pataisų, todėl šis terminas buvo pratęstas dar du kartus.

    Galiausiai 2010 m. lapkričio 4 d. Seimas dar kartą patobulino Pilietybės įstatymą. Priimtoje naujoje jo redakcijoje įvesta gerokai daugiau naujovių. Pirmiausia buvo aiškiai apibrėžtos įstatyme vartojamos sąvokos. Taip pat buvo numatyti ir nauji atvejai, kada asmuo gali būti Lietuvos Respublikos ir kartu užsienio valstybės piliečiu. Numatyta, kad dviguba pilietybė galima ir tiems asmenims, kurie yra lietuvių kilmės, išvykę iš Lietuvos Respublikos po 1990 m. kovo 11 d. ir įgiję ES ar NATO valstybės narės pilietybę. Šios pataisos turėjo atverti kelius emigrantams išlaikyti Lietuvos Respublikos pilietybę. Taigi čia svarbūs du elementai, pirma, išvykimas iš šalies jau po 1990 m. kovo 11 d., antra, ES ar NATO valstybės narės pilietybės įgijimas. Iš esmės dvigubos pilietybės reguliavimas buvo sušvelnintas. Beje, buvo papildytas ir straipsnis, reglamentuojantis pilietybės suteikimą išimties tvarka. Lietuvos Respublikos pilietybė išimties tvarka taip pat galėjo būti suteikta užsienio piliečiui ar asmeniui be pilietybės, kai jo veikla sietina su Lietuvos Respublikos vardo garsinimu mokslo, ekonomikos, kultūros, meno ir sporto srityse atstovaujant Lietuvos Respublikai šiuo metu ar ateityje. Pagal šį įstatymą buvo laikoma, kad asmuo integravosi į Lietuvos visuomenę, jeigu jis nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje ir sugeba bendrauti lietuvių kalba, o jeigu nuolat negyvena Lietuvos Respublikoje – sugeba bendrauti lietuvių kalba ir yra kitų akivaizdžių įrodymų, patvirtinančių, kad asmuo yra integravęsis į Lietuvos visuomenę. Taigi Pilietybės įstatyme atsirado daugiau konkretumo, aiškiai įvardyti kriterijai, leidžiantys asmeniui suteikti pilietybę išimties tvarka, taip pat nustatyti atvejai, kada Lietuvos Respublikos pilietis gali turėti dvigubą pilietybę, tačiau prezidentė D. Grybauskaitė vetavo šį įstatymą kaip galimai prieštaraujantį Konstitucijos nuostatoms.

    Visų pirma nuostatos dėl dvigubos pilietybės suteikimo asmenims, įgijusiems ES ar NATO valstybės narės pilietybę, Prezidentės įsitikinimu, sudaro prielaidas dvigubai pilietybei tapti paplitusiu reiškiniu, o tai neatitinka Konstitucijos nuostatų, leidžiančių tik retas išimtis. Antra, Prezidentė suabejojo nuostatomis, leidžiančiomis suteikti pilietybę išimties tvarka už atstovavimą Lietuvai mokslo, ekonomikos, kultūros, meno ir sporto srityse, nes, kaip savo dekrete pažymi valstybės vadovė, ši nuostata savo esme yra panaši į ankstesnės redakcijos Pilietybės įstatymo nuostatą, kurią KT pripažino prieštaraujančia Konstitucijai. Seimui šį kartą neužteko valios įveikti Prezidentės veto. 2010 m. gruodžio mėnesį priimtame įstatyme nebeliko nuostatos dėl ES ir NATO pilietybės, taip pat neliko nuostatos ir dėl pilietybės suteikimo išimties tvarka užsienio piliečiams ar asmenims be pilietybės už Lietuvos vardo garsinimą mokslo, ekonomikos, kultūros, meno ir sporto srityse atstovaujant Lietuvai.

    Nelikus minėtų nuostatų, aistros nerimsta, visuomenei ir toliau lieka neaišku, kaip įvertinti tuos ypatingus nuopelnus Lietuvos valstybei ir kas laikytina integracija į visuomenę. Visuomenėje kilusios diskusijos, matyt, net griežtajai Prezidentei uždavė nemažai klausimų ir netgi privertė kreiptis į Konstitucinį Teismą išaiškinimo dėl pilietybės teikimo plėtros galimybių. Konstitucinis Teismas priėmė Prezidentės kreipimąsi ir jį nagrinės. Kas toliau? Lauksime Konstitucinio Teismo išaiškinimo? O gal tauta vis dėlto ryšis keisti Konstituciją, kuri turi būti stabilumo garantas? ■

    Olgos Posaškovos (LRS Kanceliarija) nuotrauka

    Seimo narys Paulius Saudargas: Trumparegiškas Konstitucijos interpretavimas negali tapti mūsų tautos nykimo ir blaškymo priežastimi

    Lietuvių tautos išsaugojimo ir telkimo uždavinys privalo tapti svarbiausiu mūsų tikslu. Trumparegiškas Konstitucijos interpretavimas negali tapti mūsų tautos nykimo ir blaškymo priežastimi. Aš viliuosi, kad Konstitucinis Teismas yra dinamiška struktūra. Žinoma, teisinėje valstybėje turime gerbti įstatymus, teismo sprendimus, juos vykdyti. Bet juk galime diskutuoti, turėti savo nuomonę niekas nedraudžia. Nepamirškime, kad teismai taip pat gali suklysti. Gali būti, kad kitos sudėties KT teisėjai turės kitokią nuomonę. Tuo laikotarpiu, kai buvo priimtas KT nutarimas, mes jo laikėmės ir tebesilaikome, tačiau galbūt dabar KT pamėgins šį klausimą įvertinti kitaip, atsižvelgti į visuomenės lūkesčius. Per sausai aiškinant Konstituciją, nematant prieš akis tikslo, dažnai galima atsidurti aklavietėje. Gal teisininkai ir nesutiks, bet KT, atsižvelgdamas į tą tikslą ir valstybės interesą, kai kuriuos dalykus galėtų aiškinti kiek kitaip. Tai tiktų ir dvigubos pilietybės nuostatoms, juk čia labiausiai kliūva viena frazė – „atskiri atvejai“.

    Išmintingas dvigubos pilietybės taikymas gali pasitarnauti siekiant sutelkti po pasaulį išsiblaškiusius tautiečius ir sudaryti palankesnes sąlygas jiems sugrįžti ar neprarasti ryšio su Tėvyne. Pasaulio lietuviai norėtų, kad būtų užtikrintas pilietybės perdavimas ir išlaikymas palikuonims. Reikėtų ieškoti kompromiso, kuris dvigubą pilietybę leistų šiek tiek siauriau, kad neprieštarautų Konstitucijai. Dvigubos pilietybės ribas būtų galima plėsti keičiant užsienyje gimusių vaikų statusą, kai jų tėvai ar vienas iš tėvų turi Lietuvos pilietybę. Kartu su Seimo nariu Gintaru Songaila dar ankstesnės Seimo kadencijos metu buvome pateikę siūlymą, kaip būtų galima spręsti dvigubos pilietybės problemą, visų pirma į įstatymą įrašant, kad Lietuvos Respublikos piliečiais būtų laikomi ir tie lietuvių kilmės asmenys, kurie išvyko iš Lietuvos po 1990 m. kovo 11 d. ir yra įgiję ES arba NATO valstybės narės pilietybę. Seimas šioms pataisoms buvo pritaręs, tačiau Prezidentė vetavo šį įstatymą, kaip gerokai išplečiantį dvigubos pilietybės atvejus. Šiuo metu kol kas reikia palaukti, ką pasakys Konstitucinis Teismas, gal viskas išsispręs savaime. Mano nuomone, keisti Konstituciją tikrai nebūtina, pakaktų įstatymo pataisų.

    Kalbant apie pilietybės suteikimą išimties tvarka, turiu pasakyti, kad vis dar vyrauja provincialus požiūris. Iš tikrųjų ne tiek daug turėjome atvejų, kad dėl pilietybės kreiptųsi asmuo, tarptautiniu lygiu galintis atstovauti Lietuvai. Tokius žmones norime pritraukti, nors jie niekada nebuvo mūsų šalies piliečiai. Nematau nieko blogo, kad asmuo, pasižymėjęs sporte ar meno srityje ir taip garsindamas Lietuvos vardą, gautų Lietuvos Respublikos pilietybę. Manau, kad kaip tik tokių žmonių Lietuvai reikia ir nereikia kažko bijoti. Dar 2010 m. lapkritį Seimo priimtame įstatyme kaip tik ir buvo nuostata dėl atstovavimo Lietuvai mokslo, meno, kultūros, ekonomikos ir sporto srityse. Tačiau Prezidentė vetavo šį įstatymą. Jei ne Prezidentės veto, dabar neturėtume tokios situacijos su dailiojo čiuožimo pora Deividu Stagniūnu ir Isabella Tobias.

  • ATGAL
    Kaip Obeliksas užkariauja Rusiją...
    PIRMYN
    A. Terleckas: Už laisvą Lietuvą labiausiai turime būti dėkingi Lietuvos partizanams
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.