Posovietinės sąjungos – nuvarytas V. Putino arkliukas | Apžvalga

Įžvalgos

  • Posovietinės sąjungos – nuvarytas V. Putino arkliukas

  • Data: 2014-08-04
    Autorius: Česlovas Iškauskas

    Kazachstano prezidentas Nursultanas Nazarbajevas, Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka bei Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas prieš Aukščiausiosios Eurazijos Ekonominės Tarybos susitikimą. Minskas, balandžio 29 d. (Scanpix/AFP Photo/ Ria-Novosti/ Pool / Alexey Druzhinin nuotrauka)

    Jau kone du dešimtmečius Rusijos lipdomos integracinės politinės ir ekonominės struktūros pastaruoju metu plyšta per visas siūles. Maskvos ekspansinės ambicijos esamiems ir galimiems  partneriams sukėlė įtarimų, kad tas jos žaidimas yra nesąžiningas, abejotinas ir rizikingas. Netgi pirmapradė Nepriklausomų valstybių sandrauga (NVS), įkurta, iškart subyrėjus SSRS, negyvybinga, neefektyvi, o apie Baltarusijos ir Rusijos sąjungą seniai niekas nebekalba.

    Tačiau V. Putinas nuolat stimuliuoja kitą prieš ketverius su puse metų atsiradusią idėją sukurti Muitų sąjungą (MS). Tiesa, ir tas Rusijos vadovo arkliukas leisgyvis: Maskvai nepavyko privilioti į ją Ukrainos, nors, pernai lapkritį Vilniuje V. Janukovyčiui atsisakius prisijungti prie ES asocijuotos narystės sutarties, tokios viltys buvo sužibusios. Gal ši šalis ir būtų tapusi ketvirtąja MS nare, bet staiga įsiliepsnojo Maidanas, ir ištikimajam Maskvos bičiuliui teko nešti kudašių iš tėvynės.

    Prieš pustrečių metų, kai dar V. Janukovyčiaus režimas buvo tik savo kadencijos pusiaukelėje, ekonomikos apžvalgininkas Vaidotas Šernius Geopolitinių studijų centro portale rašė, kad ekonominiai integraciniai procesai tampa vis svarbesni šalims, kurios siekia ekonominės ir politinės naudos, sprendžia saugumo klausimus. XX–XXI a. svarbiausi integraciniai procesai vyko ir vyksta, sprendžiant saugumo ir ekonominės raidos problemas. Kaip šių procesų išdava buvo sukurtos tokios organizacijos kaip NATO, ES, NVS, Šanchajaus bendradarbiavimo organizacija (ŠBO) ir t. t.

    Žinoma, vyko ir vyksta ir dezintegracinio pobūdžio procesai, pavyzdžiui, SSRS subyrėjimas, Čekoslovakijos skilimas į dvi valstybes, Jugoslavijos suirimas ir t. t., tačiau paprastai po jų prasideda atvirkštiniai reiškiniai – ekonominė ir (arba) politinė integracija: SSRS griūtis – NVS sukūrimas, Čekoslovakijos suirimas – Čekija ir Slovakija – NATO ir ES narės, Jugoslavijos subyrėjimas – Slovėnija tapo ES nare, o Serbija – kandidate į ES, Kroatija tapo ES nare nuo 2013 m. liepos. Kitaip tariant, integraciniai politiniai ir ekonominiai procesai vyksta nuolatos, ir jie nėra užsibaigę.

    Vienas naujausių integracinių procesų, vykstančių Lietuvos ir ES pašonėje, yra Muitų sąjungos – Rusijos Federacijos, Baltarusijos Respublikos ir Kazachstano Respublikos bendros ekonominės ir politinės integracijos struktūros – įkūrimas. Nors vieningos MS erdvės sukūrimo susitarimai įsigaliojo 2010 m. sausio 1 d., šios sąjungos ištakos glūdi dar XX a. pabaigoje. Subyrėjus SSRS, jos vieningos ekonominės erdvės šalininkas Kazachstano prezidentas Nursultanas Nazarbajevas teigė, kad buvusios SSRS šalys turi vienytis ekonomiškai ir politiškai. Nors ir buvo įsteigta NVS, ji nei politiniu, nei ekonominiu požiūriu nebuvo efektyvi organizacija, todėl 1995 m. buvo pradėta diskutuoti dėl naujos ekonominio pobūdžio bendrijos – Muitų sąjungos – įsteigimo.

    2009 m. lapkričio 28 d. pasirašyta D. Medvedevo, N. Nazarbajevo ir A. Lukašenkos sutartis dėl vieningosios Rusijos, Kazachstano ir Baltarusijos muitų erdvės sukūrimo, tapusi apie 40-ties ankstesnių tarpvalstybinių susitarimų apibendrinimu. Ji ir laikoma MS sukūrimo sutartimi. 2012 m. sausio 1 d. Muitų sąjunga transformavosi į Vieningąją ekonominę erdvę (VEE). Kitaip tariant, žvelgiant į tarptautinės prekybos liberalizacijos modelius, Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano Muitų sąjunga peraugo į bendrąją šių valstybių rinką.

    Kam reikalinga MS? V. Šernius primena, kad Muitų sąjungos teorinis modelis yra valstybių, tarp kurių vyksta laisva prekyba, panaikinant muitų tarifus ir netarifinius barjerus prekėms ir paslaugoms judėti, sąjunga. Taip pat taikomi vienodi eksporto bei importo iš trečiųjų šalių tarifai. Šalys turi vieningą muitų kodeksą, kuris nustato tarifus tarp Muitų sąjungos valstybių ir trečiųjų šalių. Taigi, Muitų sąjungą (ir tolesnę jos fazę – VEE) galima laikyti vidutinio lygio integraciniu modeliu.

    Bendroji rinka – tai Muitų sąjungos gilesnis integracinis modelis, kai tarp valstybių yra užtikrinamos keturios laisvės: laisvas prekių, paslaugų, kapitalo ir asmenų judėjimas be jokių suvaržymų. Bendroji rinka – tai gilios regioninės ekonominės integracijos modelis. Tačiau šiandieninę VEE galima laikyti ne vien ekonominiu, bet ir politiniu ar geopolitiniu valstybių dariniu. Visų pirma dėl to, kad VEE kaip tikrai efektyvi organizacija pradės veikti tik 2015 metais. Nors šiuo metu VEE ir laikoma įsteigta, visos keturios laisvės joje dar nėra įgyvendintos. VEE pasiektas integracijos lygis nėra užbaigtas: de jure organizacija lyg ir priskiriama prie bendrosios rinkos, tačiau de facto – tai ta pati Muitų sąjunga su tam tikrais bendrosios rinkos principais. Todėl VEE reikėtų laikyti labiau Maskvos bandymu išlaikyti posovietines valstybes savo įtakos zonoje, o ne ekonominės naudos siekimo instrumentu.

    Visa tai patvirtina ir numanomi Kremliaus ateities tikslai, toliau portale Geopolitika.lt rašė V. Šernius. Nors VEE dar nėra pasiekusi savo galutinės integracijos stotelės – visiško keturių laisvių įgyvendinimo, Maskva jau kuria Eurazijos Ekonominę Sąjungą (EurAzES arba EAES). 2011 m. lapkričio 18 d. trijų MS šalių lyderiai Maskvoje pasirašė EurAzES deklaraciją. Kitaip tariant, Rusijos Federacija siekia įkurti sąjungą, kurioje galiotų giliausios regioninės prekybos integracijos principai. Ekonominė sąjunga – tai galiojantys bendrosios rinkos principai (laisvas prekių, paslaugų, kapitalo ir asmenų judėjimas), taip pat bendra sąjungos šalių valiuta. Rusija siekia įkurti tokią šalių sąjungą, kuri turėtų bendrus rinkos principus ir vieningą valiutą – rublį. Tiek prezidentas V. Putinas, tiek buvęs šalies vadovas ir dabartinis ministras pirmininkas D. Medvedevas teigė, kad Eurazijos Ekonominė Sąjunga bus įsteigta 2015 metais. Žvelgiant į šiuos Kremliaus siekius, akivaizdu, jog Maskva turi ambicingų planų, tačiau ar jie bus įgyvendinti, labiau priklauso ne nuo Rusijos norų, o nuo pasaulio makroekonominės padėties.

    Beje, 2011-ųjų lapkritį DELFI rašėme, kad Maskvoje sklando idėja išplėsti MS iki globalinės struktūros, kurioje matytųsi ir Lietuvos kontūrai. Samdyti jos propagandistai Homero „Odisėjos“ sirenų balsais vilioja Lietuvą, primygtinai siūlydami nepraplaukti pro Scilę ir Haribdę. Vilionių tinklą ketinama užmesti net Suomijai, Vengrijai, Čekijai, Bulgarijai, Vietnamui, Kubai ir Venesuelai…

    Apie Baltijos šalių prisijungimą prie EAES ir kartu prie MS irgi nenutylima. Bet Kremliaus sirenų giesmė truputį kitokia. Antai, viename šovinistiniame Rusijos portale skaičiau kažkokio „Jasinios“ pseudonimu prisidengusio autoriaus svarstymus. Tariamas istorikas įrodinėjo, kad baltarusių tautos niekada nebuvo, nes dar 1459 m. išleistame Nikolajaus Kuzanskio Vidurio Europos žemėlapyje vietoj „Belaja Rusj“ buvo užrašyta „Moscovia“. Baltarusija kaip valstybinis administracinis vienetas atsiradęs tik 1919 m. (keletą mėnesių egzistavęs bolševikinis LITBEL‘as), o visais laikais čia buvusi „Didžiosios Lietuvos“ teritorija. Bet ir čia, toliau mintį rutulioja „Jasinia“, buvusi slavų erdvė, kurioje, anot Berestovo metraščių, „kunigaikščių vardai buvo slaviški, o ir žmonės kalbėjo slaviškai“.

    Kitaip sakant, jeigu jau tai slavų valdos, tai paskui Baltarusiją ir Lietuvai atkelti vartai į posovietines sąjungas. Viena kliūtis: mūsų šalis jau 10 metų pasirinkusi kitas sąjungas, kuriose nėra imperatorių, diktatorių, nedemokratinių režimų, kur lyderiai, kad ir pralaimėję politinę kovą, nemeta savo pasakiškų turtų ir nebėga iš šalies, o paskui neieško galingo globėjo, siekdami atkeršyti savo tautai.

    Žinoma, turiu galvoje Ukrainą ir buvusį jos prezidentą V. Janukovyčių. Prieš praėjusius Naujuosius metus Vakarų žiniasklaida citavo žurnalo „The Economist“ vyriausiojo redaktoriaus Edwardo Lucaso žinutę socialiniame tinkle „Twitter“, kurioje sakoma, kad jis iš savų šaltinių sužinojęs, jog V. Janukovyčius buvo susitaręs su Rusija dėl Ukrainos prisijungimo prie Muitų sąjungos artimiausiu laiku. Pasak E. Lucaso, abiejų šalių prezidentai per susitikimą Sočyje sudarė strateginį susitarimą, įskaitant 5 mlrd. dolerių preliminarią paskolą Ukrainai, dujų kainos sumažinimą perpus – iki 200 dolerių už tūkstantį kubinių metrų – su sąlyga, kad Ukraina įsipareigos įstoti į Muitų sąjungą. Žurnalistas taip pat rašo, kad visa Maskvos pagalba Ukrainai gali siekti 15 mlrd. dolerių. Šie mainai neįvyko, ir MS idėja, kaip ir visi kiti integraciniai planai, nuėjo šuniui ant uodegos. Rusija pasirinko agresijos kelią.

    Žmonių santykiams apibūdinti yra lakus posakis: prievarta mielas nebūsi. Rusija, negalėdama geruoju privilioti buvusių sovietinių šalių į įvairias sąjungas, imasi demonstruoti jėgą. Toks Maskvos elgesys visiškai neturi perspektyvos, net jeigu kalbame apie grynai ekonominius santykius.

  • ATGAL
    Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė: Europai reikia daugiau drąsos
    PIRMYN
    Lietuva pakeliui į eurą
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.