Įžvalgos

  • Povilas Žumbakis: Mitas, kad Donaldas Trumpas bus Rusijai draugiškas prezidentas

  • Temos: Politika
    Data: 2016-12-22
    Autorius: Jonas Kazimieras Švagžlys

    Bene svarbiausias 2016 m. politinis įvykis – JAV prezidento rinkimai – baigėsi gana netikėtai. Politikos naujoku laikomas Respublikonų partijos kandidatas milijardierius Donaldas Trumpas įveikė favorite laikytą Demokratų partijos atstovę Hillary Clinton. Tiek audringos rinkiminės kampanijos metu, tiek pasibaigus rinkimams D. Trumpas tiek pačiose JAV, tiek visame pasaulyje sulaukdavo aštrios kritikos dėl savo kontroversiškų pasisakymų ir elgesio manierų. Lietuvoje ypač nerimaujama dėl D. Trumpo dviprasmiškų pasisakymų apie Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir JAV vaidmenį NATO. Tačiau žinomas JAV lietuvis, advokatas Povilas ŽUMBAKIS įsitikinęs, kad daugelis stereotipų apie D. Trumpą susiformavo dėl liberaliosios žiniasklaidos, palaikiusios H. Clinton, įtakos, o kalbos apie D. Trumpo palankumą Rusijai taip pat nėra pagrįstos.

    www.flicr.com, Gage Skidmore nuotrauka (JAV prezidentas Donaldas Trumpas).

    Kaip teigėte rugpjūtį portale „Pro Patria“ publikuotame interviu, Jūs palaikėte Donaldo Trumpo kandidatūrą. Kokie motyvai lėmė balsuoti už šį kandidatą?

    Pagrindinis motyvas buvo tas, kad D. Trumpas žadėjo sugrąžinti JAV konstitucinę santvarką, kurią per dvi savo kadencijas bandė keisti Barackas Obama. Dar dėstydamas universitete, B. Obama sakydavo, kad vergovės laikais priimta JAV Konstitucija jam nė motais. Tą liudija daugelis B. Obamos politikos aspektų – noras apriboti žodžio laisvę, teisę turėti ginklus ir kitaip varžyti konstitucines amerikiečių teises ir laisves.

    Kita labai svarbi priežastis, kodėl labai nenorėjau, kad prezidente taptų Hillary Clinton, yra gausūs korupcijos skandalai, susiję su įplaukomis į jos bei jos vyro vardo fondą bei slaptos informacijos nutekinimu. Naudodamasi nesaugiu elektroniniu paštu, H. Clinton, būdama JAV valstybės sekretore, leido kitų šalių žvalgyboms susipažinti su itin slapta informacija. Jeigu JAV teisingumo sistema veiktų sąžiningai, už tai H. Clinton grėstų ilgi metai nelaisvės. Palyginimui – vienas JAV jūreivis nusifotografavo prie povandeninio laivo (pagal JAV įstatymus povandeninius laivus fotografuoti griežtai draudžiama) ir nusiuntė nuotrauką savo motinai. Už tai jis buvo nuteistas trejiems metams kalėjimo. O H. Clinton neatsargumo dėka JAV priešiškos šalys įgijo ypač slaptą valstybinės svarbos informaciją! Tačiau JAV saugumo tarnyboms bei teisėsaugos organams vadovauja B. Obamos paskirti asmenys, todėl nieko keisto, kad H. Clinton išvengė bet kokios atsakomybės už savo nusikalstamus veiksmus.

    Be abejo, buvo ir kitų motyvų, tokių kaip D. Trumpo pažadai kovoti su nelegalia imigracija, siekis sugrąžinti į JAV gamybą, kuri šiuo metu dėl pigesnės darbo jėgos yra perkelta į Meksiką, Kiniją ir kitas šalis, ir taip spręsti JAV itin aktualią nedarbo problemą. Tikrovėje JAV nedarbo lygis yra nepalyginamai aukštesnis, nei skelbia oficiali statistika, o tai reiškia, kad dirbantiems amerikiečiams tenka didžiulė finansinė našta, nes iš jų sumokamų mokesčių mokamos pašalpos darbo neturintiems žmonėms. Esu tikras, kad D. Trumpas tesės savo pažadus ir kovos su šiomis problemomis, o H. Clinton būtų B. Obamos vykdytos politikos tęsėja.

    Tačiau B. Obamos politiką kritikavo ir kiti Respublikonų partijos kandidatai – Marco Rubio, Tedas Cruzas. Kodėl visgi balsavote, kad respublikonų kandidatu taptų būtent D. Trumpas? Juk nereikia pamiršti ir to, kad D. Trumpas daugeliu klausimų ne sykį yra pakeitęs savo poziciją (pavyzdžiui, dėl abortų), o minėtų jo konkurentų nuostatos Baltijos šalių saugumo ir Rusijos klausimais buvo kur kas palankesnės Lietuvai nei D. Trumpo.

    Respublikonų partija vienija plataus ideologinio spektro politikus. Tarp pretendentų dalyvauti JAV prezidento rinkimuose buvo ir gana liberalių respublikonų, tokių kaip Jebas Bushas, ir ultrakonservatorių, tokių kaip Tedas Cruzas. Tačiau D. Trumpas kur kas aiškiau kalbėjo apie būtinybę atstatyti konstitucinę JAV santvarką, taip pat apie jau minėtą pramonės perkėlimo į pigios darbo jėgos šalis problemą. Prieš D. Trumpą buvo nusistačiusi ne tik demokratų, bet ir respublikonų nomenklatūra. Pavyzdžiui, D. Trumpą itin aršiai, bet nelabai pagrįstai kritikavo buvęs JAV prezidentas George‘as Bushas.

    Kalbant apie Rusiją ir Lietuvos saugumą, klysta tie, kurie mano, jog D. Trumpas bus Rusijai draugiškas prezidentas. Visų pirma, rinkiminės kampanijos metu jis nuolat kalbėjo apie būtinybę stiprinti JAV karinį pajėgumą. Kaip karinė supervalstybė JAV gerokai susilpnėjo B. Obamos valdymo laikotarpiu, ir labai abejoju, kad H. Clinton imtųsi rimtesnių pokyčių. Šiuo metu JAV kariuomenė yra tikriausiai blogiausioje padėtyje nuo pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Tikiu, kad D. Trumpas imsis veiksmų stiprinant JAV kariuomenę.

    Prisiminkime istoriją. Kaip Ronaldas Reaganas, kurį, beje, taip pat juodino liberalioji žiniasklaida, sugebėjo privesti Sovietų Sąjungą prie žlugimo? Labai paprastai – jis didino gynybos finansavimą. Sovietai, norėdami varžytis su JAV karybos srityje, taip pat turėjo didinti gynybos finansavimą, bet tai buvo nepakeliama našta Sovietų Sąjungos ekonomikai. Panaši situacija yra ir dabar. JAV, būdama gerokai turtingesnė šalis, gali sau leisti padidinti karinį biudžetą, o Rusija, kurios ekonomika ir taip yra sunkioje padėtyje, – ne. Bet, jei D. Trumpas imsis didinti gynybos biudžetą, labai tikėtina, kad V. Putinas irgi bandys tai daryti, nenorėdamas, kad didėtų atotrūkis tarp Rusijos ir JAV karinės galios. Tai būtų smūgis Rusijos ekonomikai, o jei Rusija žlugs ekonomiškai, ji nebebus pajėgi įgyvendinti savo geopolitinių ambicijų.

    Kai D. Trumpo paklausė, ar jis Rusijos agresijos atveju gintų Baltijos šalis, būsimasis JAV prezidentas atsakė labai paprastai – taip, jei šios vykdys savo įsipareigojimus NATO.

    Nesuprantu  kodėl, bet Lietuvoje šie D. Trumpo žodžiai buvo suprasti kaip tariamas pataikavimas Rusijai? Bet argi jis buvo neteisus? Juk stodama į NATO Lietuva aiškiai įsipareigojo skirti gynybai bent 2 proc. bendrojo vidaus produkto. Nenoras vykdyti savo įsipareigojimų yra Lietuvos, o ne JAV problema. Nereikia pamiršti, kad, pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, JAV įsipareigojo garantuoti Vokietijos, Japonijos saugumą. Šios šalys, atsigavusios nuo karo, ėmė sparčiai vystytis, ir dabar yra turtingos valstybės. Ar jos neturėtų dėti daugiau pastangų pasirūpinti savo saugumu? Baltijos šalys taip pat turėtų skirti daugiau lėšų krašto apsaugai. Ne paslaptis, kad didelė dalis amerikiečių nuoširdžiai piktinasi, kad JAV skiria didžiules lėšas kitų šalių saugumui užtikrinti, kai tos šalys gynybai skiria itin mažą finansavimą. Manau, kad jų pasipiktinimas pagrįstas.

    Beje, nors H. Clinton kalba išties gražiai, tačiau tikrovėje viskas yra kitaip nei šnekose. Juk būtent valdant B. Obamai kariškai sustiprėjo tiek Rusija, tiek kitos JAV priešiškos šalys. Atėjęs į valdžią, jis kartu su H. Clinton pradėjo santykių su Rusija „perkrovimą“. Prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, JAV nesiėmė realių veiksmų, kad padėtų šiai šaliai. Todėl tikėtis, kad H. Clinton vadovaujama JAV Rusijos agresijos atveju suteiktų Lietuvai adekvačią karinę pagalbą, yra naivu.

    Rugpjūtį publikuotame interviu teigėte, kad savo rinkiminei kampanijai H. Clinton sulaukė nepalyginamai daugiau paramos iš stambiųjų verslininkų. Žmonėms, iš arti nesusipažinusiems su JAV politikos subtilybėmis, tai gali atrodyti kiek paradoksaliai, nes iš pirmo žvilgsnio Respublikonų partija pasisako už liberalią ekonomiką, o Demokratų – už didesnius mokesčius ir valstybės reguliavimą.

    Savo rinkiminei kampanijai H. Clinton išleido milijardines sumas. Didžioji dalis šių pinigų buvo skirta ne reklamuoti H. Clinton, bet D. Trumpui juodinti. Taip, didžiosios korporacijos palaikė H. Clinton kandidatūrą. Norint suvokti to priežastis, reikia nepamiršti, kad didžiausi pinigai sukasi Volstryte, Niujorko finansų centre. Finansų korporacijos neužsiima gamyba, ir joms tikrai nėra problema, kad iš JAV pramonė perkeliama į trečiojo pasaulio šalis, o amerikiečių darbininkai lieka be darbo. Daugelis tokių kompanijų randa subtilių būdų, kaip išvengti didesnės mokesčių naštos, todėl Demokratų partijos pažadai didinti mokesčius joms neatrodo grėsmingai. Didesnių mokesčių našta daugiausia tenka eiliniams darbuotojams ir smulkiajam verslui.

    Nors demokratai daug kalba apie skurdesnių amerikiečių atstovavimą, tikrovėje viskas yra gerokai sudėtingiau. Pirma, D. Trumpas pažadėjo kovoti su nelegalia imigracija, kuri kelia rimtą grėsmę eilinių amerikiečių gerovei, nes potencialias jų darbo vietas užima už menką atlygį dirbti sutinkantys nelegalai. Tai, jog demokratų partija atlaidžiai žiūri į nelegalius imigrantus, reiškia abejingumą amerikiečių darbininkų interesams. Be to, D. Trumpas žadėjo sumažinti mokesčius gamyba užsiimančioms įmonėms, ir tai, labai tikėtina, padės sustiprėti JAV pramonei. Pavyzdžiui, kai prezidentu tapo R. Reaganas, jis taip pat sumažino mokesčius, bet JAV iždas dėl to nesumažėjo, priešingai – padidėjo. Priežastis – išaugo JAV pramonė.

    Teko skaityti, kad jau dabar kai kurios JAV korporacijos perkelia gamybą atgal į JAV. Galbūt jas išgąsdino D. Trumpo pažadai didinti muitus į JAV įvežamoms užsienyje pagamintoms prekėms?

    Rinkiminės kampanijos metu D. Trumpas išties žadėjo ginti JAV gamintojus protekcionistinėmis priemonėmis. Bet labai tikėtina, kad tai daugiau buvo grasinimai. Kur kas svarbesnis yra palankios mokesčių politikos klausimas.

    Kita vertus, panašu, kad dalis D. Trumpo pažadų liks neįgyvendinti. Pavyzdžiui, prieš rinkimus jis kalbėjo apie būtinybę statyti sieną su Meksika, o dabar sako, kad užtektų aptverti nedidelį ruožą. Arba rinkiminės kampanijos metu pasisakęs prieš vienos lyties asmenų santuokas, dabar D. Trumpas teigia, kad šis klausimas jau išspręstas, ir jis homoseksualų santuokose nemato problemos.

    Jei D. Trumpas atsisakys kovoti su nelegalia imigracija, jis praras už jį balsavusių žmonių pasitikėjimą. Manau, kad priemonių jo prezidentavimo metu bus imtasi. Dėl vienos lyties asmenų santuokų D. Trumpas vadovaujasi požiūriu, kad tai nėra federalinės valdžios, o atskirų valstijų vidaus politikos klausimas. Pavyzdžiui, Kalifornijoje, labai liberalioje valstijoje, dauguma gyventojų tokias santuokas palaiko, o konservatyvesnėse valstijose – ne.

    Beje, kalbant apie tokius klausimus kaip vienalytės santuokos ir abortai, didelį vaidmenį sprendimų priėmime turi Aukščiausiasis teismas. JAV Aukščiausiojo teismo teisėjai skiriami visam gyvenimui. Sausį prasidėsiančios kadencijos metu gali tekti skirti net ne vieną, o kelis šio teismo teisėjus. Tai irgi yra viena iš priežasčių, kodėl palaikiau D. Trumpo kandidatūrą. Jei prezidente taptų H. Clinton, ji paskirtų sau lojalius teisėjus, ir tęstųsi JAV konstitucinės santvarkos griovimas. O D. Trumpas turėtų skirti konservatyvius teisėjus, kurie gins JAV Konstitucijoje įtvirtintus principus, tradicines amerikietiškas vertybes bei laisves.

    Kontroversiški D. Trumpo pasisakymai apie moteris, paviešinti rinkiminės kampanijos metu, įsiutino ne tik demokratus, bet ir nemažai respublikonų. Ar, Jūsų nuomone, toks D. Trumpo elgesys neturėtų būti kliūtis užimti tokias aukštas pareigas?

    Kaip jau minėjau, H. Clinton išleido milijardines sumas D. Trumpo kompromitavimui, o maždaug 95 proc. JAV žiniasklaidos yra liberali, todėl į nekultūringus D. Trumpo pareiškimus reaguojama kur kas stipriau nei į su padorumu prasilenkiantį Demokratų partijos atstovų elgesį. Be to, D. Trumpo pažiūros ir vertybės bėgant metams kito, tad nemanau, kad jis dabar elgtųsi taip pat, kaip elgėsi prieš dešimt metų.

    Prieštaringai vertinama Vilniuje įsikūrusi užeiga „Keulė rūkė“ išgarsėjo visame pasaulyje, kai ant savo sienos pavaizdavo grafitį su besibučiuojančiais D. Trumpu ir V. Putinu. Tai aprašė netgi didžiausi JAV laikraščiai, tokie kaip „Washington Post“. Ar tokia „reklama“ gali pakenkti Lietuvai?

    Apie šį atvejį tikrai žino D. Trumpo administracija. Tačiau dar blogiau yra tai, kad su D. Trumpu ir jo aplinkos žmonėmis nebandė užmegzti kontaktų Lietuvos politikai bei diplomatai, o tik laukė H. Clinton pergalės. Tiesa, Dalios Grybauskaitės pareiškimas po JAV prezidento rinkimų, kad Lietuva pasitiki Amerika, skamba kaip puiki būsimo bendradarbiavimo pradžia.

    Pabaigai. Kaip vertinate D. Trumpo formuojamą komandą?

    Kol kas viskas atrodo labai gerai. ■

  • ATGAL
    Kubos ir JAV santykiai: ar 1958-aisiais dienoraščio įraše pažadėtas karas tęsis ir po F. Castro mirties?
    PIRMYN
    Lietuvos narystė Europos Sąjungoje. Tyrimo apžvalga
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.