Pratybos „Zapad 2017“ – iššūkis regiono saugumui | Apžvalga

Apžvalgos tema

  • Pratybos „Zapad 2017“ – iššūkis regiono saugumui

  • Data: 2017-09-06
    Autorius: Simonas Klimanskis

    Rugsėjį Baltarusijoje vyks plataus masto puolamojo pobūdžio Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos „Zapad 2017“ (liet. – „Vakarai 2017“). Nors Rusija teigia, kad tokios pratybos yra periodinės ir planuotos, skirtos stiprinti savo karinį pasirengimą ir saugumą, tačiau, turint omeny bendrą įtemptos geopolitinės situacijos kontekstą, tai yra dar vienas rimtas iššūkis Lietuvos ir viso regiono saugumui. Taigi, kokia šių pratybų grėsmė ir kaip tam būtina ruoštis?

    Pirmiausia, reikia atkreipti dėmesį, kad, artėjant „Zapad“ pratyboms, regione padidėja Rusijos karinis aktyvumas, kas, beje, yra matoma pastaruosius mėnesius. Įprastai prieš tokio pobūdžio pratybas Rusijos ginkluotose pajėgose rengiami netikėti patikrinimai Vakarų karinėje apygardoje, į kuriuos įtraukiama dešimtys tūkstančių karių.

    Ypač didelio masto pratybos

    Kalbant apie pačias „Zapad“ pratybas, Lietuvai nerimą kelią jų mastas ir scenarijai. Oficialiai skelbiama, kad pratybose dalyvaus apie 13 tūkst. karių, tačiau į Baltarusiją atvykstantys Rusijos kariai su sunkiąja karine technika rodo, kad jų skaičius gali būti gerokai didesnis – apie 70 tūkst. – daugiau nei įprastai reikalinga treniravimosi tikslais, į ką, beje, dėmesį atkreipė ir Valstybės saugumo departamentas. Tai kelia klausimą, ar pasibaigus pratyboms visi Rusijos kariai iš ten išvyks. Tai labiau panašu į Rusijos strateginio karinio buvimo Baltarusijos teritorijoje siekį. Tokiu atveju, nepaisant to, kad kyla grėsmė pačios Baltarusijos suverenitetui ir nepriklausomybei, ši šalis taptų Rusijos karinės konfrontacijos su Vakarais, ypač Baltijos valstybėmis, forpostu.

    Labiausiai neramina būtent aiškios informacijos dėl pratybose dalyvausiančių Rusijos karių skaičiaus ir pratybų scenarijų trūkumas. Kita vertus, tai, kad oficialiai skelbiama, jog pratybose dalyvaus mažiau karių nei realiai atsiunčiama, ir bendrai skaidrumo stoka gali būti laikoma informacinio Kremliaus karo dalimi. Tiesiog Rusija taip siekia patikrinti, kokia bus NATO šalių reakcija, kokių priemonių bus imamasi.

    Į skaidrumo trūkumą dėmesį yra atkreipusi ir pati Baltarusija, reikalaudama, kad šias pratybas galėtų stebėti ir NATO šalių atstovai. Baltarusijos gynybos ministerija jau yra išsiuntusi kvietimus visiems jai akredituotiems užsienio šalių gynybos atašė, taip pat išduodamos akreditacijos užsienio žurnalistams. Tuo tarpu Rusija kol kas nėra paskelbusi apie ketinimus kviesti stebėtojus į pratybų dalį, vyksiančią jos teritorijoje. Dėl stebėtojų dalyvavimo galima pridurti, jog karybos ekspertas Deividas Šlekys yra atkreipęs dėmesį, kad, siunčiant stebėtojus į pratybas, reikia galvoti apie galimas politines provokacijas dėl atskirų šalių atstovų dalyvavimo ar nedalyvavimo. Pasak jo, toks klausimas dėl stebėtojų dalyvavimo turėtų būti derinamas ne tik dvišaliu, bet ir NATO lygiu.

    Tikėtina, kad pratybų metu bus simuliuojamas karinis konfliktas su NATO. Viešai yra svarstoma, kad pratybų metu gali būti išbandomi tokie scenarijai:

    Masiniai aviacijos ir raketiniai smūgiai. Konkrečiai gali būti išbandomos koordinuotos „žemė-žemė“, „vanduo-žemė“, „oras-žemė“ raketų atakos, siekiant palaužti priešininko gynybines sistemas. Pastaraisiais metais Rusija ne kartą regione išbandė ginkluotę, naudojamą tokio pobūdžio operacijose. Tai ir raketų kompleksai „Iskander“, „Bujan-M“ tipo laivai, ginkluoti sparnuotosiomis raketomis „Kalibr-NK“, ar strateginiai bombonešiai „Tu-95“ ir „Tu-160“. Didžioji dalis tokios karinės technikos gali būti ginkluota tiek konvencinėmis, tiek su branduoliniu užtaisu raketomis.

    Greitas kariuomenės permetimas. Tai yra vykdomos Rusijos kariuomenės reformos vienas iš svarbiausių tikslų. Todėl šiuo atveju pratybose gali būti siekiama patikrinti gebėjimus greitai perkelti ginkluotąsias pajėgas dideliu atstumu nuo įsakymo gavimo. Rusija dažnai vykdo aktyvųjį, taip vadina­mąjį „kovinės parengties“ patikrinimą, siekdama nustatyti, kiek laiko užtruks skirtingų kariuomenės dalinių pajungimas karinėms užduotims vykdyti. Tokie patikrinimai apima ir dalinių perkėlimą dideliais atstumais.

    Šiuo atveju svarbus greitas kariuomenės rūšių (pėstininkų ir desantininkų pajėgų) bendradarbiavimo patikrinimas arba karinių operacijų vykdymas keliuose skirtinguose taškuose vienu metu. Todėl neatmetama tikimybė, kad pratybų „Zapad 2017“ metu gali prasidėti plataus masto kariniai manevrai, pavyzdžiui, Pietų karinėje apygardoje, pasienyje su Ukraina. Tai reiškia, kad pratybomis gali būti mėginama nukreipti dėmesį nuo Rusijos planuojamų karinių veiksmų netgi prieš Ukrainą.

    Naujos kartos ginkluotės panaudojimas. Pratybos gali tapti galimybe Rusijai parodyti ir išbandyti naują ar modernizuotą ginkluotę didesnio masto karinių veiksmų simuliacijos metu. Pavyzdžiui, pratybų „Zapad 2013“ metu pirmą kartą buvo pademonstruotos sparnuotosios raketos „Iskander-K“.

    Vieninga priešlėktuvinės gynybos sistema su Baltarusija. Pratybų metu gali būti išbandyta bendra Rusijos-Baltarusijos oro gynybinė sistema. Manevruose gali dalyvauti Rusijos radiolokacinės arba zenitinės raketinės pajėgos, įskaitant ir Kaliningrade dislokuotų šiuolaikinių „S-400“ oro gynybos sistemų panaudojimą.

    Nekonvenciniai veiksmai. Tikėtina, kad per pratybas bus išbandytos Rusijos radioelektroninės kovos pajėgos ir specialieji daliniai, kurie mažiau dalyvauja bendruose mokymuose su Baltarusija. Radioelektroninė kova užima svarbią vietą Rusijos karinėje doktrinoje, ypač hipotetinio susidūrimo su NATO, kuris naudojasi naujausiomis technologijomis, kontekste. Todėl pratybų metu tikėtinos operacijos kibernetinėje erdvėje.

    Galima prisiminti, kad pratybų „Zapad 2013“ metu buvo vykdoma kova su tariamomis teroristinėmis grupuotėmis iš Baltijos šalių, tačiau vėlesnė pratybų analizė parodė, kad buvo išbandoma puolamoji operacija prieš Lenkiją ir Baltijos šalis. Tai, kad Rusija daug investuoja į kibernetinę sritį, parodė šios šalies kišimasis į JAV ir Prancūzijos rinkimų procesus, bandymai daryti įtaką rinkimų rezultatams. Taigi, šiuo metu jau vyksta nekonvencinis karas tiek su Baltijos šalimis, tiek su visu Vakarų pasauliu. Todėl neabejotina, kad per šiųmetes pratybas galima tikėtis kibernetinių atakų prieš Lietuvą ir kitas regiono šalis, oro erdvės pažeidimų ir kitų provokacijų.

    Masinio naikinimo ginklų panaudojimo simuliacija. Rusijos karinėje doktrinoje numatytas taktinių branduolinių ginklų panaudojimas. Pratybų „Zapad 2009“ ir „Zapad 2013“ metu buvo imituoti taktiniai branduoliniai smūgiai prieš Lenkiją. Turint omenyje Kaliningrade dislokuotas, branduolinį užtaisą galinčias nešti ir daugelį Europos valstybių sostinių galinčias pasiekti raketas „Iskander-M“, Rusijos nuolatinį karinės galios demonstravimą, agresyvėjančią užsienio politiką, tokių ir panašių scenarijų galima tikėtis ir šiemet.

    Informacinės operacijos. Nėra jokių abejonių, kad pratybas lydės įvairios informacinės atakos. Tai nėra naujiena. Pavyzdžiui, neseniai buvo paskleistas gandas apie Lietuvoje dislokuotų Vokietijos karių neva išprievartautą nepilnametę mergaitę, taip pat – melaginga naujiena apie Klaipėdos rajone JAV strateginio bombonešio neva netyčia numestą branduolinės bombos maketą. Vykdydama informacinį karą ir skleisdama priešišką propagandą bei dezinformaciją, Rusija siekia pateisinti savo veiksmus ir diskredituoti NATO, kurstyti visuomenės nepasitikėjimą Aljansu. Vien propagandai ir dezinformacijai Rusija kasmet skiria milijardą dolerių.

    Taigi, pratybų metu netrūks provokacijų. Be to, tokios pratybos suteikia ne tik priešo neutralizavimo patirties, bet ir žinių, kaip slapta infiltruoti savo karines pajėgas į kitų šalių teritorijas ir su kokiomis problemomis jos gali susidurti. Pavyzdžiui, pratybų „Zapad 2013“ metu įgyta patirtis galėjo būti pritaikyta okupuojant Krymą, kada Rusijos specialiosios pajėgos infiltravosi į šį Ukrainos pusiasalį ir per trumpą laiką perėmė jo kontrolę. Tokia pat patirtis 2015 m. buvo panaudota ir karinei intervencijai Sirijoje. Kitas pavyzdys – 2008 m. vykusios Rusijos karinės pratybos netoli sienos su Gruzija nesibaigė karių grįžimu į savo bazes – jie patraukė toliau link Gruzijos, prasidėjo Rusijos ir Gruzijos karas, vedęs prie Abchazijos ir Pietų Osetijos faktinės okupacijos. Todėl niekas nėra garantuotas, kad pratybų „Zapad 2017“ metu negali būti bandymų prasiskverbti į Lietuvos teritoriją ar kad nebus vykdoma kokia kita hibridinė operacija, siekiant patikrinti NATO budrumą. Žinoma, nematant oficialių dokumentų dėl minėtų pratybų, atsiranda ir tam tikrų spekuliacijų dėl grėsmių tikimybės, tačiau, nepaisant to, rizika visada išlieka. Ir didelė. Juolab, kad Rusija pasižymi neprognozuojamumu.

    Stiprinamas saugumas ir atgrasymas

    Matant tokią intensyvią Rusijos militarizaciją, agresyvų ir nenuspėjamą elgesį, būtina adekvačiai reaguoti į kylančias grėsmes ir stiprinti Baltijos šalių ir viso regiono saugumą bei atgrasymą visose srityse, tačiau pirmenybė turi būti teikiama konvencinei sričiai. Tai daro tiek pati Lietuva, didindama finansavimą gynybai, stiprindama ir modernizuodama karines pajėgas, tai daroma ir NATO lygmeniu. Įgyvendinant pernai Varšuvoje vykusio Aljanso viršūnių susitikimo sprendimus, Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje jau dislokuoti daugianacionaliniai NATO priešakinių pajėgų batalionai. Dvišaliu pagrindu Lenkijoje taip pat dislokuotas ir brigados dydžio sunkiosios karinės technikos JAV karinis junginys, kuris rotuojasi po visas Baltijos šalis.

    Taip pat itin svarbus ilgalaikis JAV, kaip galingiausios NATO sąjungininkės, įsitraukimas į regiono saugumo užtikrinimą ir lyderystė. Galima pasidžiaugti, kad JAV užtikrintai įgyvendina savo gynybos įsipareigojimus. 40 proc. (nuo 3,4 iki 4,8 mlrd. dolerių) didinamas finansavimas Europos atgrasymo iniciatyvai, oro gynybos pratyboms „Tobruko palikimas 2017“ (angl. – „Tobruq legacy 2017“). Lietuvoje dislokuotos ilgojo nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistemos „Patriot“. Artėjant pratyboms „Zapad 2017“ ir jų metu JAV naikintuvais bus sustiprinta NATO oro policijos misija, į Baltijos jūrą atvyks JAV kariniai laivai, regione bus daugiau JAV karių. Tai rodo, kad sąjungininkai stebi Rusijos pasirengimą pratyboms ir tam ruošiasi – stiprina savo kovinę parengtį.

    Visgi didelė dalis minėtų priemonių yra momentinės – skirtos pratybų „Zapad 2017“ laikotarpiui, t. y. atgrasyti, kad jos neperaugtų į tiesioginius karinius veiksmus prieš Baltijos šalis ir Lenkiją. Tačiau, žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, Lietuva siekia greitesnio Aljanso sprendimų priėmimo, dalį galių perduodant NATO vyriausiajam karinių pajėgų vadui (SACEUR), nuolatos atnaujinamų gynybos planų su priskirtais konkrečiais kariniais pajėgumais. Taip pat siekiama užtikrinti, kad prireikus Baltijos šalis pasiektų sąjungininkų pagalba. Tam būtina sukurti regioninę oro gynybą ir rasti sprendimus, kurie panaikintų galimą karinę regiono izoliaciją. Aiškesnių sprendimų šiais klausimais galima tikėtis kitąmet vyksiančio NATO viršūnių susitikimo metu.

    Apskritai Aljansas turi suprasti, kad pagrindinė konvencinė grėsmė jo saugumui kyla iš Rytų, todėl reikia atitinkamai geografiškai perdislokuoti NATO pajėgas ir sunkiąją techniką. Šiuo metu Aljanso daliniai yra išdėstyti pagal pasenusią Šaltojo karo logiką – daugiausia Europos Vakaruose ir Pietuose. Rytiniame flange taip pat būtina užtikrinti nuolatinį sąjungininkų karių ir išankstinį sunkiosios karinės technikos, kuria prireikus galėtų pasinaudoti NATO greitojo reagavimo pajėgos, dislokavimą. Tiesa, JAV Kongreso Atstovų rūmų Ginkluotųjų pajėgų komitetas jau svarsto, ar nebūtų pigiau, efektyviau ir patogiau kariškių šeimoms, kad Rusijos atgrasymui Rytų Europoje šiuo metu rotuojama JAV sunkioji šarvuotoji brigada būtų dislokuota nuolat. Aišku, kol kas tai tik svarstymai, bet Ginkluotųjų pajėgų komiteto pirmininkas respublikonas Macas Thornberry yra nusiuntęs Pentagonui pavedimą išstudijuoti tokią galimybę ir pateikti siūlymų.

    Taigi, apibendrinat galima teigti, kad pratybos „Zapad 2017“, jų galimi scenarijai rodo Rusijos apsisprendimą toliau konfrontuoti su Vakarais. Tai reiškia, kad geopolitinė situacija regione artimiausiu metu išliks įtempta. Kad padėtis pradėtų gerėti, Rusija turi atsisakyti imperialistinės politikos Baltijos šalių atžvilgiu. Deja, ji šį regioną vis dar laiko savo įtakos zona, ir kad viskas taip liktų, griebiasi visų įmanomų priemonių – politinių ir diplomatinių, energetinių, ekonominių, kibernetinių, informacinių ar žvanginimo ginklais. Vakarai, ypač rytinis NATO flangas, tam turi ruoštis ir būti pasirengęs įvairiems galimiems netikėtumams. ■

  • ATGAL
    Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacija su kontinentine Europa – paskutinis žingsnis užtikrinant energetinį saugumą
    PIRMYN
    Ar įmanoma „nemaišyti“ meno ir politikos?
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.