Pratybos baigėsi – egzistencinė grėsmė išlieka | Apžvalga

Regionai

  • Pratybos baigėsi – egzistencinė grėsmė išlieka

  • Regionai: Rytų
    Data: 2017-11-20
    Autorius: Česlovas Iškauskas

    Praėjo jau kiek laiko nuo Rusijos ir Baltarusijos bendrų karinių pratybų „Zapad 2017“. Prie Lietuvos sienų nutilo tankų riaumojimas, paleidžiamų raketų žviegimas, lėktuvų gausmas. Išsisklaidė netikro karo dūmai. Tačiau grėsmės debesis kone pačiame NATO branduolyje toliau tvyro, o kai kurie ekspertai tvirtina, kad jis tampa tik dar tirštesnis. Pats buvusios Sovietų Sąjungos eksklavas, nugalėtojų suformuotas po Antrojo pasaulinio karo, darosi vis garsiau tiksinčia bomba Europos viduryje.

    „Vyresniojo brolio“ elgesys

    Dėl tos grėsmės Baltijos šalims, neišskiriant ir Lenkijos, diskutuojama jau seniai. Būtent – diskutuojama, nes nuomonių yra įvairių. Prokremliški Rusijos TV kanalai, kuriuos, nepaisant apribojimų juos retransliuoti, mūsų šalyje žiūri daug kas, naudoja keletą propagandinių klišių: neigia, kad tokios pratybos nukreiptos prieš kaimynines šalis ar apskritai Vakarus; kaltina NATO, kad būtent ji eskaluoja įtampą Baltijos šalyse, stiprindama jų gynybinį pajėgumą ir taip provokuodama Rusijos veiksmus; kai argumentai auditorijos ar oponentų (o tokių po vieną kitą į savo laidą „dėl akių“ Kremliaus trubadūras Vladimiras Solovjovas būtinai pakviečia) neįtikina, į apyvartą paleidžiamas dygus „vyresniajam broliui“ įprastas humoras, kad neva Baltijos šalys ir šiaip būtų „suvalgytos“ per keletą dienų, jei ne valandų… Gi eilinis Rusijos žiūrovas negauna galimybės susipažinti su kita nuomone ir tiki, kad „Zapad“ pratybos – tai eilinis atsakomasis jėgos demonstravimas prieš Vakarų bandymus „pažeminti“ rusus…

    Objektyvios informacijos bado sąlygomis Rusijos gyventojas nepratinamas ieškoti pirminių tokios įtampos priežasčių. Analizuodami pablogėjusius Vakarų ir Rusijos santykius, Rusijos TV kanalai tiesiog „pamiršta“, kodėl Baltijos šalims atsirado tas nesaugumo jausmas: 2008 m. karas Gruzijoje, dviejų jos respublikų atsiskyrimas, intervencija į rytinę Ukrainą, Krymo aneksija… Jeigu visa Europa galvojo, kad XXI amžiuje jau neįmanomi tiesioginės ginkluotos agresijos metodai, tai Maskva priminė, jog nedaug nutolome nuo Antrojo pasaulinio karo išvakarių.

    Rusija stiprina karinius raumenis

    Štai kodėl ir „Zapad 2017“ mums kėlė tokią baimę. Ypač kai paaiškėjo, kad pratybose vietoj 13 tūkst. karių, Vakarų ekspertų teigimu, galėjo dalyvauti apie 100 tūkstančių; kad tai nebuvo vien antiteroristinio pobūdžio operacijos, o pasitelkta šimtai tankų, dešimtys lėktuvų, raketų, 10 laivų, buvo paruoštos net branduolinius užtaisus galinčios nešti sistemos „Iskander-M“. Politologai Vilius Ivanauskas ir Vytautas Keršanskas rašė, kad pratybos simbolizuoja augantį Rusijos karinį potencialą ir modernizavimą. Rusija jau keletą metų vykdo savo kariuomenės modernizavimą, ypač vakariniame pasienyje, siekdama atnaujinti iš Šaltojo karų laikų paveldėtą ginkluotę. Teigiama, jog Rusija iki 2020 metų perginkluos ir atnaujins 70 proc. savo ginkluotės. Ypatingas dėmesys skiriamas strateginių raketų pajėgoms (Raketnye Voyska Strategicheskogo Naznacheniya – RVSN), taip pat „RS-24 Yars“ tarpkontinentinių balistinių raketų (ICBM) vystymui. 2016 m. Rusijos gynybos ministras pabrėžė, jog nuo 2013 metų Rusijos kariuomenė įsigijo 1200 modernius lėktuvus, taigi, stiprinamos strateginės puolamąjį pranašumą užtikrinančios pajėgos.

    Atkreiptinas dėmesys, rašo toliau politologai, jog Rusija kariuomenės modernizaciją vykdo net esant ekonominiams sunkumams. 2017 m. viduryje Vakarų karinės apygardos naujos ar modernizuotos ginkluotės kiekis pasiekė 45 proc. ir, tikėtina, būtent joje pirmiausia bus įgyvendintas 70 proc. normatyvas 2020-aisiais. Investicijos į kariuomenės stiprinimą lemia didesnį Rusijos militarizavimą ir šių pasiekimų demonstravimą, kuris išreiškia Rusijos pasirengimą dominuoti regione ir nenusileisti Vakarų įtakai.

    „Veišnorija“ – tai svetingumas?

    Antiteroristinis pratybų pobūdis visiškai subliuško, kai paaiškėjo, kad pagal pratybų scenarijų menamas priešas pažeidė realias Baltarusijos sienas. Jis įsiveržė iš Veišnorijos, Veisbarijos ir Lubenijos. Visos trys sąlyginės priešų valstybės siejamos su Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos teritorijomis. Išgalvotoji Veišnorija taip pat apima dalį Lietuvos ir Lenkijos žemių, Gardino ir Vitebsko sritis. Tai jos pagal jungtinį „Zapad“ planą siekia destabilizuoti padėtį Baltarusijoje, pakeisti Aleksandro Lukašenkos režimą ir komplikuoti jo santykius su Rusija.

    Įdomu, kad rugsėjo 28 d. pristatydamas šią karinę legendą žemėlapyje Baltarusijos generalinio štabo viršininkas generolas majoras Olegas Belokonevas nutylėjo, jog Veišnorija sutampa su A. Lukašenkos oponento rinkimuose, opozicijos lyderio ir partijos „Baltarusijos liaudies frontas“ vadovo Zenono Pozniako rinkiminėmis apylinkėmis. 1994 m., kai vyko pirmieji Baltarusijos prezidento rinkimai, čia daug rinkėjų balsavo už opozicionierių. Dabar Veišnorija apima ir Vakarų Ukrainos žemes, kuriose gyvena lenkų mažuma.

    Šiaip jau šios sąlyginės valstybės pavadinimas siejamas su svetingumu. Mat išgalvotosios šalies pavadinimas siejamas su lietuvių-prūsų kilmės pavarde „Vaišnoras“. Kaip aiškina Wikipedia, „Waisnor“ reiškia vaišingumą, svetingumą, o Lietuvoje yra keletas Vaišnorių kaimų, daugybė tokiomis pavardėmis žmonių. Taigi Veišnorijos, kaip ir kitus baltiškos kilmės menamų priešų teritorijų pavadinimus, Maskvos ir Minsko karo strategai pasirinko neatsitiktinai. Gi baltarusių laikraštis „Naša Niva“ ironiškai aiškina, kad Lubenija kilusi irgi iš indoeuropietiškos šaknies senųjų prūsų žodžio „Lubene“ ir reiškia „nulupti, nudirti odą“; neatsitiktinai laikraštis šį aiškinimą sieja su garsiuoju pamaskvės kalėjimu Lubiankoje.

    Lingvistiniai žaidimai neatspindi pratybų „Zapad“ masto ir reikšmės. Tačiau aišku, kad pavadinimai karo mokslo vyrų pasirinkti ne šiaip sau. Jie turi propagandinį krūvį, besidominčiam kai ką sako ir apie tariamus priešus, ir apie menamus kovotojus su terorizmu. Visa tai sudedama į vieną agresijos paketą, kuris, dailiai įpakuotas tarsi eilinės pratybos ir perrištos Georgijaus juostele, gresia dideliu sprogimu. Ne veltui viešojoje „Twitter“ erdvėje pasirodė tūkstančiai džiūgaujančių Gardino gyventojų komentarų, kuriuose jie džiaugiasi, kad Baltarusijoje atsiras dar viena Novorosija (sostinė – Gardine, parlamentas – Lidoje, o kultūrinė sostinė – Smurgainiuose), o kažkokia folkgrupė „Stary Olsa“ net sukūrė į himną panašią dainą „Niamon“ („Nemunas“).

    Išeidami pasilieka

    Kas toliau? Kilęs tarptautinis triukšmas dėl pratybų „Zapad 2017“, matyt, gerokai apmalšino vadinamos Sąjunginės valstybės (sutartis dėl jos sukūrimo buvo pasirašyta dar 2000 m. sausio 26 d., vos V. Putinui tapus Rusijos prezidentu) apetitą, bet tik neapdairus gali tvirtinti, kad abu lyderiai rugsėjo 14–20 dienomis tokio tarptautinio triukšmo fone būtų puolę įgyvendinti menamą planą A. Žinoma, yra ir planas B. Po pratybų buvo paskelbti LR Krašto apsaugos ministerijos vertinimai, kuriuose atskleidžiami ne tik gynybiniai, bet ir puolamieji, prieš Baltijos valstybes nukreipti veiksmai. Ministras Raimundas Karoblis tikino, kad, nors didžioji dalis Rusijos kariuomenės atsitraukė, Kaliningrade pratybos dar tęsėsi. „Jų stebėjimas paliudijo, kad Rusijos kariuomenė sparčiai modernizuojama. Tai jau ne tos ginkluotosios pajėgos, kurios dalyvavo pratybose „Kavkaz“ 2008 m., ir ne tos, kurias Rusija siuntė į Rytų Ukrainą 2013–2014 m. Šiųmetės operacijos neatitiko pranešimų, jog mokymai skirti antiteroristiniams tikslams ir į tris teritorijas įsiveržusių grupuočių likvidavimui, nes kompleksinėse pratybose dalyvavo visi Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų elementai, įskaitant kosmoso pajėgas. Juk buvo naudojami bombonešiai, vykdyti realūs bombardavimai šalia Lietuvos sienos, panaudotas oro desantas prie Latvijos, Estijos sienos, prie Barenco jūros“, – kalbėjo ministras.

    Pratybų metu netrūko ir provokacijų, kurios galėjo virsti rimtais incidentais. Antai, du iš Rusijos pagrindinės dalies į Karaliaučiaus sritį skridę transporto orlaiviai pažeidė Lietuvos oro erdvę ties Kuršių nerija. Dar prieš pratybas Lietuvos teritorijoje sulaikytas girtas, kaip „žaliasis žmogeliukas“ apsirengęs Rusijos pasienietis, perplaukęs Šešupę, taip pat galėjo būti nekaltas budrumo patikrinimas, jei ne provokacija. Juk nuo tokių ir kitokių provokacijų prasideda pasauliniai karai.

    Nacionalinio saugumo ekspertas Marius Laurinavičius, ko gero, tiksliausiai apibrėžė mūsų būseną po šių pratybų. „Nesunku prognozuoti, – rašė jis viename portale, – kad viena Kremliaus informacinio karo prieš Lietuvą krypčių artimiausiu metu taps Rusijos grėsmės menkinimas, o kartu ir abejonių dėl Lietuvos išlaidų gynybai sėjimas. Tad klausimas toks: ar mes patys toliau stiprinsime savo saugumą, ar tiesiog atsipalaiduosime ir manysime, kad mums niekas nebegresia arba mes jau viską padarėme?.. Realios grėsmės pratybos iš esmės nekėlė, bet bendroji grėsmė nei išnyko, nei sumažėjo. Ir šią grėsmę būtina įvardinti taip, kokia ji yra. Tai egzistencinė grėsmė mūsų valstybei.“

    Pasaulis mūsų grėsmėms abejingas

    Šią nemažėjančią grėsmę konkrečiai įvardijo Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, pratybų dienomis Niujorke susitikusi su Jungtinių Tautų generaliniu sekretoriumi António Guterresu ir jį tiesiogiai informavusi apie Rusijos veiksmus Lietuvos pasienyje, saugumo padėtį regione ir agresyvių pratybų „Zapad“ keliamą grėsmę viso pasaulio žmonėms. Kaliningrade sutelkti branduolinių ginklų, artilerijos ir raketų pajėgumai gali pasiekti net Lisaboną. Ji pareiškė, kad „pasaulis turi išmokti Krymo, Padnestrės, Pietų Osetijos ir Abchazijos pamokas ir į agresyvius veiksmus nežiūrėti pro pirštus. Nuolaidžiaudami smurtautojams, tik paskatiname juos eiti toliau. O JT vaidmuo užtikrinant taiką ir saugumą yra ypač svarbus“. Tačiau kai Lietuvos vadovė metinėje JT Asamblėjos sesijoje sakė kalbą, visa Rusijos delegacija paliko salę: kartūs tiesos žodžiai Maskvai ne prie širdies.

    Apskritai Baltijos regiono šalių nuogąstavimai, kad Rusija ima kelti realų pavojų kaimyninėms valstybėms ir visai Europai, menkai tejaudina didžiųjų Vakarų šalių lyderius. Politologas Alvydas Medalinskas skundėsi, kad „iki šiol vis dar trūksta rimtesnės tiek Vakarų šalių, tiek ir Rusijos politologų analizės, kuo šios pratybos buvo ypatingos.“ Kariniu aspektu sąjungininkai šiapus ir anapus Atlanto daug padarė, garantuodami Baltijos šalių gynybą, stiprindami rytinį NATO pakraštį. Tačiau Vakarų žiniasklaida ir oficialūs šaltiniai, pasak A. Medalinsko, daugiau rašo apie Šiaurės Korėją, Vokietijos parlamento rinkimų rezultatus ir jų galimas pasekmes, apie Kurdistano galimą nepriklausomybę, bet tik ne apie „Zapad 2017“. Nebent suomių portalas Yle.fi, šiaip jau nedaug dėmesio skiriantis geopolitinėms problemoms, pastebėjo, kad daugiausia įtampos regione kėlė 10 dienų po pratybų. Kodėl? Jame pateikta nesenų istorinių įvykių chronologija. Ne karinių manevrų metu, o jiems pasibaigus, Rusijos armijos daliniai, 58-oji armija, 2008 metais puolė Gruziją ir atsidūrė per keletą dešimčių kilometrų nuo Tbilisio. Po karinių pratybų „Zapad 2013“ kariniai daliniai, kurie juose dalyvavo, buvo Kryme ir Rytų Ukrainoje, nors Maskva ir vienu, ir kitu atveju teigė, kad karinėse pratybose atidirbami tik šalies gynybos scenarijai. JAV tarptautinės politikos centras „Carnegie“ teigia, kad Maskva po pratybų dalį savo ginkluotės arsenalo palieka Baltarusijoje. Ne karinius dalinius, o būtent ginkluotę, nes likę rusų kareiviai gali sukelti baltarusių ir 65 tūkst. Baltarusijos armijos karių nepasitenkinimą. Tokių signalų oficialus Minskas jau girdi.

    Lyderiai vengia vienas kito

    Analitikai atkreipia dėmesį į vieną faktą šių pratybų metu: Rusijos ir Baltarusijos prezidentai nesusitiko kartu jų stebėti, kaip darė ankstesnių pratybų metu. Tvirtinama, kad Minskas taip parodė tam tikrą distanciją nuo Maskvos. Laikraštis „Belorusskije Novosti“ daro išvadą, kad Kremlių erzina A. Lukašenkos bandymai normalizuoti santykius su Vakarais. Baltarusijos lyderis, rugsėjo 20 d. stebėjęs pratybas vienas, juokavo: „O jeigu sviedinys pataikys ton pačion vieton – tai ką, abiejų prezidentų neliks? Todėl mes sutarėme, kad Rusijos prezidentas kontroliuos pratybas šiaurėje, o aš čia.“ Laikraštis „The Wall Street Journal“ atkreipia dėmesį, kad tokie juokai nieko nereiškia, o pratybos parodė rimtą plyšį tarp sąjungininkų. „Popieriuje Rusija ir Baltarusija susijungusios į tvirtą aljansą, – rašo JAV leidinys, – bet Minskas supyko, kai Rusija pabandė permesti į Baltarusiją daugiau savo kareivių, negu buvo numatyta – papildomai tris divizijas…“ Rugsėjo pradžioje apžvalgininkas Simonas Klimanskis „Apžvalgoje“ rašė, kad pratybų tikslas – antiteroristiniai veiksmai – neįtikina, nes verta prisiminti pratybų „Zapad 2013“ metu imituotus taktinius branduolinius smūgius Lenkijai. O šiemet šiam smūgiui pagrįsti buvo paskleistas gandas apie Lietuvoje dislokuotų Vokietijos karių neva išprievartautą nepilnametę mergaitę, taip pat melaginga naujiena apie Klaipėdos rajone JAV strateginio bombonešio neva netyčia numestą branduolinės bombos maketą… Tokios informacinio karo smulkmenos gali įžiebti ir realų regioninį konfliktą.

    Ar esame atsparūs tokioms grėsmėms? Politologai V. Ivanauskas ir V. Keršanskas primena tyrimus, kurie rodo, kad Lietuvos gyventojai yra gana gerai įsisavinę karinį Rusijos grėsmės aspektą, tačiau stokoja realaus supratimo apie jos destruktyvų veikimą per korupcinius ryšius, energetinį šantažą, nukreiptą į vidaus politiką, ir panašiai. Todėl šiuos aspektus taip pat svarbu analizuoti ir vertinti, nes tiek karinės, tiek ir nekarinės įtakos priemonės šiandieninėje Rusijos užsienio ir saugumo politikos strategijoje yra akcentuojamos lygiaverčiai. ■

  • ATGAL
    Pusantrų metų iki britų išstojimo iš ES. Kas nuveikta?
    PIRMYN
    Ekonomika euro zonos pietuose: saulėta ilgam?
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.