Profesinio mokymo žabangos | Apžvalga

Įžvalgos

  • Profesinio mokymo žabangos

  • Data: 2013-10-14
    Autorius: Gytis Žakevičius

    Merginos žygiuoja nešinos plakatu su užrašu „Mes turime teises, nesame vergai“ protesto prieš nedarbą ir griežtas vyriausybės priemones metu Lisabonoje. Portugalija praėjusiais metais buvo antra pagal jaunimo nedarbo lygį ES – 37,7 proc. jos 15-24 m. jaunimo neturėjo darbo REUTERS/Jose Manuel Ribeiro/X00727/Scanpix

    Nieko nebestebina į gatves išėjęs kovingai nusiteikęs jaunimas Graikijoje, jaunimo inicijuotos riaušės Londone ar degantys automobiliai Paryžiuje. Visi šie įvykiai turi vieną bendrą vardiklį – jaunimo nedarbą. Jaunimas Europoje jaučiasi atsidūręs beviltiškoje padėtyje – visų užmirštas, nereikalingas ir be perspektyvų rasti darbo vietą.

    Didžiulis jaunimo nedarbo lygis Europoje

    Beveik visose Europos Sąjungos valstybėse jaunuoliai susiduria su didelėmis įsidarbinimo problemomis. Praėjusiais metais didžiausias nedarbo lygis tarp 15–24 metų gyventojų buvo užfiksuotas Graikijoje – 55 procentai. Rekordinis jis buvo ir kitose pietinėse Europos Sąjungos valstybėse – Portugalijoje (37,7 proc.) ir Italijoje (35,3 proc.). Iš Lietuvoje galinčių dirbti 121 tūkst. jaunuolių dirbo 89 tūkst., o nedirbo net 32 tūkst. piliečių. Taigi bendras jaunimo nedarbo lygis sudarė 26,4 proc. Tiesa, Latvijoje jaunimo nedarbo lygis buvo dar didesnis – jis siekė net 28,4 proc., o Estija su šia problema iš visų Baltijos šalių tvarkosi geriausiai, nes ten jaunimo nedarbas tesiekia 20,9 proc. Reikia paminėti, kad ES geriausiai su šia problema tvarkosi Vokietija (nedarbas ten tesiekia 8,1 proc.) ir Austrija (8,7 proc.). Beje, bendras jaunimo nedarbo lygis visoje Europos Sąjungoje siekia 23 proc. Reaguodami į tokią situaciją, valstybių narių vadovai 2013 metų birželio mėnesį patvirtino kovos su jaunimo nedarbu planą. Pagal šia strategiją jaunimo užimtumo iniciatyvoms finansuoti 2014–2016 metų laikotarpiui bus skirta 6 mlrd. eurų. Be to, bus ieškoma dar papildomų 2 mlrd. eurų lėšų. Prie šios iniciatyvos savo lėšomis turėtų prisidėti ir Europos investicinis bankas. Į šią paramą pretenduoja visos ES šalys, kuriose jaunimo nedarbo lygis yra didesnis nei 25 proc. Lietuvai iš šios finansinės paramos turėtų atitekti apie 700 mln. litų. Tačiau Lietuva iki paramos gavimo turi patvirtinti kovos su jaunimo nedarbu planą ir įgyvendinti jaunimo garantijų iniciatyvą.

    Paradoksali darbo rinkos situacija

    Nors jaunimo nedarbo mastas pastaraisiais metais išaugo, nes tam įtakos turėjo ir pablogėjusi bendra ekonominė padėtis, tačiau kartu išaugo ir laisvų darbo vietų, kuriomis gali pasinaudoti jaunuoliai, skaičius Europos Sąjungoje. Prieš beveik du mėnesius į neformalų pasitarimą Vilniuje suvažiavę Europos Sąjungos švietimo ir mokslo ministrai svarstė, kaip galima būtų išspręsti dvi tarsi viena kitai prieštaraujančias problemas – išaugusį jaunimo nedarbą ir darbdavių nusiskundimus, kad jie negali rasti tinkamų darbuotojų. Šiandien vidutiniškai kas ketvirtas jaunuolis tarp 15 ir 24 metų yra bedarbis, tačiau taip pat yra ir apie 2 mln. laisvų darbo vietų. Bene pačios paklausiausios profesijos yra informacinių technologijų specialistai, inžinieriai, technologai. Specialistai vienbalsiai sutinka, kad mokslo ir švietimo sistema turėtų būti orientuota į darbo rinkos paklausą. Tai reiškia, kad dar mokyklose turėtų būti aiškinama, kokios specialybės ir profesijos yra pačios paklausiausios ir turinčios didžiausią potencialą baigus mokslus gauti darbo pasiūlymą ir įsitvirtinti darbo rinkoje. Jaunimui reikia parodyti, kad jie turi didžiules perspektyvas susirasti darbą, nors Europoje nedarbas ir yra labai didelis. Moksleiviams yra pravartu iš anksto domėtis tokiomis sritimis kaip inžinerija, informacinės ar inovatyvios technologijos. Kuo anksčiau moksleiviai supras, kad būtent šios sritys ir yra ateities muzika ir kuo anksčiau pradės jomis domėtis, tuo bus mažesnis jaunimo nedarbo lygis. Pažvelgus į šalių statistines suvestines, nesunku suprasti, kodėl jaunimo nedarbo lygis kai kuriose šalyse yra toks mažas. Tokios valstybės kaip Vokietija, Austrija, Olandija ar Danija ypač didelį dėmesį skiria moksliniams tyrimams, daug investuoja į inovacijas ir skatina verslo ir mokslo bendradarbiavimą. Neatsitiktinai šios šalys turi patį mažiausią jaunimo nedarbo rodiklį ir netgi vilioja patį gabiausią jaunimą iš kitų Europos Sąjungos šalių.

    Geroji užsienio šalių praktika

    Žvelgiant į užsienio valstybes, atkreiptinas dėmesys į Vokietijos pavyzdį mažinant jaunimo nedarbo problemą. Galima diskutuoti, kad Vokietijos atvejo visiškai neįmanoma pritaikyti Lietuvoje, nes šios valstybės sandarai ir pajėgumams Lietuva neprilygsta. Visgi Vokietija taiko visiškai kitokį švietimo modelį nei Lietuva, kuris Vokietijai ir atneša tokius puikius rezultatus, mažinant ne tik jaunimo, bet ir bendrą nedarbo lygį šalyje. Yra matyti tendencija, kad Vokietijoje jaunam specialistui yra daug paprasčiau įsidarbinti nei bet kurioje kitoje Europos Sąjungos valstybėje. Kitas aspektas yra tai, kad vokiško kapitalo įmonės yra labiau linkusios investuoti į savo darbuotojus ir tobulinti jų kompetenciją ir gebėjimus greičiau ir efektyviau atlikti paskirtas užduotis. Vadinamosios investicijos į žmogiškąjį kapitalą arba, kitaip, investicijos į įmonės personalo politiką Vokietijoje yra ir dažnesnės, ir didesnės. Tačiau nereikia pamiršti, kad tokia verslo kultūra ateina iš pačios švietimo ir mokslo sistemos, kuri yra orientuota į verslo ir mokslo sintezę.

    Dualinė švietimo sistema

    Ši švietimo sistema yra orientuotą į realias rinkos tendencijas ir jos poreikius. Kitaip tariant, yra rengiami tokių sričių specialistai, kurie yra reikalingi darbo rinkai ir kurie bet kokiu atveju baigę mokslus bus įdarbinti. Šios švietimo sistemos veikimo principas yra labai paprastas: mokslo įstaiga, kurioje yra suteikiamas profesinis išsilavinimas, kiekvienais metais pasirašo bendradarbiavimo sutartis su privačiomis verslo struktūromis, kad dalysis studentais. Kitaip tariant, tiek švietimo įstaiga, tiek verslo įmonė lygiomis teisėmis dalyvauja jaunuolio profesinio ugdymo procese. Taigi studentas mokosi tam tikrą semestro dalį švietimo įstaigoje, kur įgauna teorinių žinių. Kitą semestro dalį jaunuolis praleidžia verslo įmonėje, kur turi galimybę ne tik pritaikyti įgytas teorines žinias, bet ir praktiškai pamatyti, kaip viskas veikia. Įmonės savo ruožtu yra suinteresuotos suteikti tokias praktines žinias studijuojantiems, nes tai yra potencialūs jos darbuotojai. Taigi šią situaciją galima pavadinti win–win situacija, kai visos pusės turi apčiuopiamą naudą iš tokios švietimo ir mokslo sistemos. Mokslo įstaiga yra paklausi tarp jaunuolių, nes baigus mokslą yra labai didelė tikimybė gauti darbą. Be to, bendradarbiavimas su verslu leidžia nuolatos atnaujinti teorines žinias ir operatyviai reaguoti į rinkos pokyčius ir naujausias tendencijas. Verslo kompanijos yra taip pat suinteresuotos tokia švietimo sistema, nes jos jaučia nuolatinį darbuotojų stygių. Yra suprantama, kad jos, mokydamos jaunuolius, investuoja į juos didžiulius savo išteklius, bet tik taip verslas gali įgyvendinti savo personalo politiką. Galiausiai jaunuoliams yra suteikiama tiek teorinių, tiek praktinių žinių ir iki minimumo sumažinama rizika baigus mokslus nerasti darbo.

    Lietuvos padėtis

    Lietuvoje yra susiklosčiusi prasta praktika: tarp švietimo įstaigų ir verslo atstovų bendradarbiavimo nėra. Tiesa, to bendravimo užuomazgos arba bandymas bendrauti ateina tik iš verslo pusės, tačiau švietimo įstaigos kol kas lieka nebylios. Taigi šiandien situacija Lietuvoje yra tokia, kad šalis suteikia tokį išsilavinimą, kurį įgiję jaunuoliai tampa bedarbiais, nes jų pasirinktos profesijos rinkoje yra visiškai nepaklausios. Jaunuoliai dažnai renkasi prestižines profesijas, kurias renkasi ir didžioji dalis jų bendraamžių. Taigi nėra edukacinės arba konsultacinės funkcijos, kuri paaiškintų, kokias specialybes pasirinkus greičiausiai teks dirbti ne pagal specialybę ir kokie amatai yra patys paklausiausi. Iš kitos pusės, verslas taip pat labai stipriai nukenčia nuo tokios situacijos. Yra apskaičiuota, kad net 44 proc. pramonės įmonių Lietuvoje susiduria su kvalifikuotų darbininkų stygiumi. Šiuo metu yra įregistruota per 172 tūkst. laisvų darbo vietų, o kai kurių trūkstamų kvalifikacijų darbuotojams yra siūloma alga, siekianti 7–10 tūkst. litų per mėnesį. Taip pat ir užsienio šalių investuotojai, nusprendę plėtoti verslą mūsų šalyje, susiduria su darbuotojų problema, nes mokslo institucijos jau dabar yra visiškai nepajėgios aprūpinti Lietuvos darbo rinkos reikiamais specialistais.

    Visgi verslas mūsų šalyje nelaukia, kol nelanksti valstybė pradės kreipti dėmesį į tai, ko reikia verslui. Modernios įmonės pačios savo lėšomis rengia joms būtiniausius specialistus ir jiems suteikia tiek teorinių, tiek praktinių žinių. Kitaip tariant, Vokietijoje sėkmingai veikianti dualinė mokslo sistema Lietuvoje yra taikoma pačių verslo įmonių iniciatyva. Tad Vyriausybei būtų naudinga pritaikyti užsienyje puikiai veikiantį dualinės sistemos švietimo modelį, o ne vis tobulinti esamą, kuris yra menkai efektyvus. ■

  • ATGAL
    Šaltasis arabų karas: Egiptas
    PIRMYN
    Deividas Matulionis: Vokietijos ekonominis modelis Lietuvai yra pavyzdinis
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.