“Pussy Riot”: nusikaltimas ir bausmė | Apžvalga

Įžvalgos

  • "Pussy Riot": nusikaltimas ir bausmė

  • Temos: Politika
    Data: 2013-01-08
    Autorius: Edita MIELDAŽĖ

    Feminisčių panko grupės „Pussy Riot” narės (iš kairės Jekaterina Samucevič, Marija Aliochina ir Nadežda Tolokonikova) uždarytos stiklinėje kabinoje teismo salėje Maskvoje. Rusijos premjeras D. Medvedevas teigė pasišlykštėjęs „Pussy Riot” poelgiu, bet pridūrė, kad moterys kalėjo pakankamai ilgai ir turėtų būti paleistos (Sergey Ponomarev/AP/Scanpix Sweden nuotrauka)

    Šių metų spalį Rusijoje fanfaros trimitavo ne tik 60 metų sulaukusiam prezidentui Vladimirui Putinui, bet ir vienai iš pankroko grupės „Pussy Riot“ narių Jekaterinai Samucevič. Spalio 10 d. Maskvos teisme peržiūrint trijų įkalintų grupės narių skundą dėl nuosprendžio skirti joms dvejų metų įkalinimo bausmę už protestą pagrindinėje Maskvos katedroje, Jekaterina Samucevič buvo paleista į laisvę. Tačiau kitos dvi merginos liko už grotų. Ar pelnytai?

    Skandalo retorika

    2012 m. vasario 21 d. per daug nežinomos merginos iš „Pussy riot“ grupės Rusijos stačiatikių „Kristaus gelbėtojo“ cerkvėje Maskvoje surengė 40 sekundžių akciją prieš politinio ir religinio elito gilėjančius ryšius šalyje. Cerkvėje penkios „Pussy riot“ merginos, užsidėjusios specialias kepures skandavo: „Dievo Motina, Mergele, išvyk Putiną, išvyk Putiną, išvyk Putiną“. Šiuo protestu, kuris pavadintas „punk pamaldomis“ (rus. панк-молебен), merginos bandė atkreipti dėmesį į tai, kad Rusijos stačiatikių bažnyčia su Rusijos patriarchu Kirilu priešakyje viešai išreiškė palaikymą V. Putino perrinkimui 2012 m. kovo 4 d. prezidento rinkimuose. Patriarchas Kirilas netgi leido sau viešai pareikšti, jog V. Putinas yra „Dievo stebuklas, išlyginęs kreivą ir negarbingą istorijos kelią“.

    Rusijos jėgos struktūroms sulaikius tris protesto dalyves – Mariną Aliochiną, Nadeždą Tolokonikovą ir Jekateriną Samucevič, patriarchas Kirilas viešai pareiškė, kad mes (Rusija) „neturime ateities, jeigu pradedame šaipytis iš didžiausių šventenybių ir šis šaipymasis kai kam atrodo kaip šaunus poelgis, kaip politinio protesto išraiška, kaip derama veikla ar kaip nekaltas pajuokavimas“. Grupės „Pussy riot“ narės, nedalyvavusios proteste cerkvėje, sureagavo į Kirilo pasisakymą savo bloge: „Ką būtų pasakęs Kristus, sužinojęs, kad kai kurie žmonės, vadinantys save Jo pasekėjais, neprieštaravo, kai dieną, kuri vadinama Atsiprašymo sekmadieniu, putiniškieji opričnikai pradėjo baudžiamąjį procesą, pagal kurį malda – sunkus nusikaltimas“. Pareikšti savo nuomonę šiame skandale bandė ne tik nesuprastos ar įžeistos pusės, bet ir valdžios atstovai bei žinomos pasaulio žvaigždės. Iš aukščiausių Rusijos politinių veikėjų Dmitrijus Medvedevas, tuo metu dar Rusijos prezidentas, apie „Pussy riot“ protestą kalbėjo, kad ,,dalyvės, tai padariusios, sulaukė lygiai to, ko ir tikėjosi, –  populiarumo“. Tuometis Rusijos premjeras ir dabartinis prezidentas V. Putinas apie skandalą atsiliepė daug rūsčiau nei D. Medvedevas: „Iš tikrųjų teisinga, kad jas suėmė, ir teisingai padarė, kad mūsų teismas priėmė tokį sprendimą. Negalima ardyti moralės, dorovės pamatų, griauti mūsų šalies. Kas mums tuomet liks?“ Vakarų šalys, žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“ ir pasaulinės žvaigždės, kaip Madona, leido suprasti, kad nepritaria V. Putino minčiai. Madona, „Pussy riot“ teismo proceso metu koncertuodama Rusijoje, teigė, kad „kitoks mąstymas – teisinė ir tikra bet kurios demokratijos teisė, ir šiuolaikiniai politikai turi šį faktą priimti tolerantiškai“. Tačiau atsitiko kitaip – rugpjūčio 17 d. Maskvos teismas priėmė nuosprendį, kuriuo trims merginoms iš „Pussy riot“ grupės – 22 metų Nadeždai Tolokonikovai, 24 metų Marijai Aliochinai ir 30 metų Jekaterinai Samucevič paskyrė 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Šį nuosprendį galima buvo skųsti. Merginų advokatai taip ir padarė.

    Viena laisvėje

    M. Aliochiną, N. Tolokonikovą ir J. Samucevič proceso metu gynė trys advokatai – V. Volkova, N. Polozovas ir M. Feiginas. Jie turėjo paruošti rugpjūčio 17 d. nuosprendžio skundą, tačiau likus savaitei iki skundo nagrinėjimo, viena iš „Pussy riot“ įkalintų merginų J. Samucevič atsisakė šių advokatų paslaugų, motyvuodama nuomonių išsiskyrimu. Po kelių dienų paaiškėjo, kad J. Samucevič gins kita advokatė Irina Chrunova, prieš tai turėjusi ne vieną garsią bylą. Spalio 10 d., sprendžiant „Pussy riot“ merginų likimą, Maskvos teisme ginamąsias kalbas rėžė tiek besiginančios, tiek jų advokatai. J. Samucevič kalbėjo pirmoji ir deklaravo, kad akcija cerkvėje buvo grynai politinė: „Mes neketinome įžeisti niekieno jausmų. Ir atsiprašėme, jeigu įžeidėme. Bet „punk pamaldos“ – tai ne nusikaltimas.“ Kita nuteistoji M. Aliochina kalbėjo daugiausiai: „Per septynis mėnesius nemotyvuoto pjudymo ir melo, aš praradau tikėjimą teismu, tačiau pasakysiu paskutinį kartą, nes daugiau galimybių gali nebūti, apie tikrus motyvus, kuriais rėmėmės. Mes ėjome į cerkvę tam, kad išreikštumėme savo žūtbūtinį protestą prieš politinio ir religinio elito susijungimą šalyje. Gali būti, kad protesto forma – „pankų pamaldos“ – piliečių masės nebuvo suprasta. Gali būti, kad pasirinkome ne tą pilietinės visuomenės protesto formą.“ Mergina kalbėdama atkreipė dėmesį į tai, kad visos jos kali dėl savo politinių įsitikinimų. „Tačiau net jei mes ir išvažiuosime į koloniją, mes netylėsime, kad nebūtų jums patogu“, – dėstė mintis M. Aliochina.

    Dvi „Pussy Riot” narės laiko 1Live Krone 2012 muzikinį apdovanojimą, kurį gavo kategorijoje „specialus prizas“ gruodžio 6 d. Kelne, vakarų Vokietijoje (Henning Kaiser/AFP/DPA/Scanpix nuotrauka)

    Paskutinė kaltinama „Pussy riot“ mergina N. Tolokonikova savo kalboje pastebėjo, kad joms skirta dvejų metų bausmė – tai „represyvios valdžios įrodymas“, o „religinis teismas – tai propagandinė prieš jas nukreipta mašina“. Baigdama N. Tolokonikova pabrėžė, kad jeigu nebus atšauktas teismo nuosprendis, ji įspėjanti, jog būsimas Putino valdymas išprovokuos pilietinį karą: „Putinas daro viską, kad įžiebtų pilietinį karą šioje šalyje.“ Ginamųjų advokatas M. Freiginas teisme pareiškė, kad ne tik prašo teismo išteisinti jo ginamąsias, bet ir sudrausminti V. Putiną: „Jokiam pareigūnui neleidžiama kištis į teismo darbą.“ Kitas ginamųjų advokatas N. Polozovas atkreipė dėmesį į tai, kad visos ginamosios turi mažamečių vaikų: „Jeigu nuteistosios bus išvežtos į koloniją, tai vaikai ilgai liks be motinų.“ Galiausiai kasaciniame teisme J. Samucevič advokatė I. Chrunova rėžė kalbą, kuria gynė ir, kaip pasirodė vėliau, apgynė savo ginamąją. I. Chrunova teigė, kad „Samucevič nedalyvavo veiksmuose, kurie pirmos instancijos teismo buvo pripažinti chuliganizmu: ji nei šoko, nei meldėsi, nei dainavo“. „Teismas tai galėjo priskirti kaip ruošimąsi nusikaltimui, bet to nepadarė. O bausmė už nepabaigtą nusikaltimą yra mažesnė nei už pradėtą“, – pareiškė advokatė I. Chrunova.

    Po visų kaltinamųjų ir advokatų kalbų teismas per 40 minučių priėmė sprendimą, kuriuo J. Samucevič buvo paleista, skiriant jai bausmę atlikti lygtinai. Kitoms dviem merginoms M. Aliochinai ir N. Tolokonikovai palikti galioti anksčiau priimti nuosprendžiai. Advokatas M. Freiginas liūdnai konstatavo, kad spalio 10 d. nuosprendžiu valdžia nusprendė „išskirti kaltinamąsias pagal advokatus“ ir pabrėžė, kad siūlys likusioms už grotų merginoms atsisakyti jų paslaugų.

    Ar taip turėjo būti?

    Į šį klausimą nėra vienareikšmiško atsakymo. Kaip pastebėjo Carole Cadwalladr iš garsaus britų naujienų tinklapio „The Guardian“ komentarų skilties, „Pussy Riot – tai įkvepianti istorija apie tai, kaip trys jaunos merginos sukėlė Putinui stipriausią galvos skausmą politikoje. Tai istorija apie tai, kad menas nukreiptas prieš valdžią. Kaip pilietinė visuomenė pasisako prieš stačiatikių bažnyčią ir valdžią. Arba kaip pankai pasisako prieš Putiną“. Kitaip apie „Pussy Riot“ viename interviu pasisakė švietimo, kultūros ir socialinių reikalų veikla užsiimančio Šiuolaikinio humanitarinių tyrimų instituto Rusijoje prezidentas Andrejus Melkovas. Jis teigė, kad tai, ką padarė „Pussy Riot“, yra smūgis, o konkrečiau – siekis smogti pravoslavų bažnyčios autoritetui, įžeisti religiją išpažįstančius, parodyti, kad pravoslavas kaip žmogus nėra apsaugotas ir negali apsiginti nuo neteisybės. Kita vertus, A. Melkovas pastebėjo, kad „Pussy Riot“ grupės narės pasisakė už stačiatikių bažnyčios keitimąsi ir reformaciją. „Tai kalba žmonės, kurie savęs nelaiko tikinčiais, o siekia pakeisti pravoslavų bažnyčią, institutą, kurio istorija siekia du tūkstančius metų.“ Panašių, negatyvių minčių apie „Pyssy riot“ galima buvo rasti ir apklausose, atliktose analitinio Rusijos centro „Levada“. Apklausos buvo vykdomos skirtingais skandalo mėnesiais, o paskutinė – rugsėjo 21–24 d. Apklaustas 1601 žmogus, vyresnis nei 18 metų, gyvenantis 45 Rusijos regionuose. Šis „Levados“ tyrimas atskleidė, kad Rusijos gyventojai nepalaiko „Pussy riot“ narių. Respondentų klausiant, kokia „Pussy Riot“ akcija buvo cerkvėje, 41 proc. apklaustųjų atsakė, kad tai – „tiesiog chuliganizmas“, 29 proc. – „politinė akcija, nukreipta prieš Putiną ir stačiatikių bažnyčios dalyvavimą politikoje“. Tik 5 proc. Rusijos gyventojų sutiko su tuo, kad „Pussy Riot“ akcija – tai performansas, meniškas atsakas į visuomenės ir politikos problemas.

    Kitas „Levados“ centro klausimas buvo daugiau moralinis – „Ar dvejų metų laisvės atėmimo bausmė yra adekvati bausmė „Pussy Riot“ narėms?“ Kad „bausmė adekvati“ atsakė net 35 proc. respondentų, tačiau dar daugiau – net 43 proc. apklaustųjų pareiškė, kad „bausmė per maža“. Tik 14 proc. respondentų pritarė centro teiginiui, kad merginos nubaustos per griežtai. Kodėl toks mažas palaikančiųjų „Pussy Riot“ akciją skaičius? Prokairiajame britų tinklalapyje „The Guardian“ į šį klausimą pabandė atsakyti viena rusų komentatorė, pasivadinusi Ksenija Ivanova. Ji iškart privertė skaitytojus įsivaizduoti, kas būtų, jeigu „Pussy Riot“ narės būtų paleistos laisvėn? „Kitą dieną tūkstančiai žmonių visame pasaulyje važiuotų ir darytų tą patį ar dar blogiau, žinodami, kad neturi ką prarasti, nes blogiausiu atveju gautų tik baudą“, – pastebėjo K. Ivanova. Ši komentatorė pabrėžė, kad gyvena Maskvoje ir yra prisižiūrėjusi daugybės prieš Putiną nukreiptų mitingų, kurie „patetiški savo kvailumu“. „Jie negali nieko pakeisti – jie tik kenkia kitiems, tokiems kaip man – kurie nori pasivaikščioti Maskvos centre, mėgautis vasara ir užbaigti savaitgalius be protesto grupių veiksmų minioje, žmonių, kurie netgi negali pasakyti, ko jie nori ir kaip jie ketina kovoti su visu tuo.“ Pasak K. Ivanovos, bausmė „Pussy Riot“ narėms neturi nieko bendra su demokratija, žodžio laisve ir politine priespauda. Ar tikrai? Juk Vakarai, tarp jų ir Europos Sąjunga, „Pussy Riot“ reikalą pirmiausia suvokė per „demokratijos – ne demokratijos“ prizmę, per kėsinimąsi į žodžio ir išraiškos laisves. Ir dėl to visiškai nenuostabu, kad ES Parlamentas sukėlė Rusijos valdžios organų pasipiktinimą, nominuodamas „Pussy riot“ įkalintas nares prestižiniam Andrejaus Sacharovo apdovanojimui už minties laisvę. Šios premijos nugalėtojas išaiškės gruodį, tačiau jau dabar aišku, kad „Pussy Riot“ narės turi labai daug šansų gauti savo tėvynainio A. Sacharovo apdovanojimą. Taigi „Pussy Riot“ reikalas labai glaudžiai susijęs su politika ir su globalia protestų kultūra. Apie pastarąjį dalyką, apie protestų kultūrą, nėra pakankamai kalbama, tarsi protestai būtų įkalinti laike ar erdvėje. Vis dėlto šiuolaikiniai protestai griauna ne tik režimus, bet ir keičia žmonių mąstyseną ir elgseną. Tad „Pussy Riot“ pasirodymas cerkvėje negali būti įvertintas tik kaip paprastas protestėlis, pasimetęs tarp šimto kitų. „Pussy riot“ – tai žinia apie skirtingą Rusiją, jos žmones, jų mąstyseną ir kitų šalių požiūrį į tą pačią Rusiją.

  • ATGAL
    Izraelis ir Palestina: kelio į taiką tebeieškant
    PIRMYN
    Rinkimai JAV: Lietuva vis dar Amerikos radaro lauke
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.