R. Kruliauskaitė: Savanorystė yra paslaptingas dalykas, sukuriantis nuostabius kūrinius | Apžvalga

Laisvalaikis

  • R. Kruliauskaitė: Savanorystė yra paslaptingas dalykas, sukuriantis nuostabius kūrinius

  • Data: 2014-07-30
    Autorius: Marija Striuogaitytė

    TEDxVilnius savanoriai (Dmitrijaus Matvejevo ir Laimos Penekaitės nuotrauka)

    Šių metų vasario 22 dieną vykusi TEDxVilnius konferencija, kurios tema buvo „The Future Is Ours“ („Ateitis priklauso mums“), sukvietė į Vilnių pranešėjus iš Italijos, Nyderlandų, Švedijos, Danijos, JAV, Airijos, Anglijos ir, žinoma, Lietuvos. Visi pranešėjai yra labai skirtingų sričių atstovai – mokslininkai, išradėjai, menininkai. Juos visus sieja tikėjimas gražesne, geresne žmonijos ateitimi ir per kraštus trykštantis idealizmas. TED – technologijos, pramogos, dizainas (technology, entertainment, designe). Štai kas slepiasi po šios konferencijos pavadinimu. Šiandien pranešimų temos sukasi ir apie mokslą, ir apie verslą, istoriją ar visuomenės iššūkius.

    Prieš pradedant dalintis įspūdžiais ir mintimis, norėčiau pateikti šiek tiek faktų tiems, kurie pirmą kartą girdi apie šį renginį. Pirmoji TED konferencija buvo suorganizuota 1984 metais Kalifornijoje. Iš pradžių tai buvo uždaros vakarienės tipo renginys su diskusijomis. Įtakingiausi pasaulio žmonės susitikdavo kasmet ir tiesiog pasidalindavo idėjomis, ką norėtų pakeisti, įgyvendinti… Tuo viskas ir pasibaigdavo. 2006 metais konferencijos pradininkai padarė idėjas prieinamas platesniam žmonių ratui – visus konferencijų įrašus sukėlė į internetą. 2013 m. www.ted.com peržiūros pasiekė milijardą. 2009 metais atsirado atskira konferencijos atšaka – TEDx. Tai įvairių organizacijų, universitetų ar tiesiog susibūrusių savanorių komandų organizuojamas renginys. Tikimasi, jog greitai visame pasaulyje bus 10 000 TEDx konferencijų. Tarp jų yra profesionalių, tokių, kaip, pavyzdžiui, Sidnėjuje, kuri kasmet sulaukia virš 4000 dalyvių, arba visai mažų, vykstančių Kolumbijos kaimeliuose tarp žmonių, kurie net nemoka skaityti. Taigi, šie faktai įrodo, jog kiekviename pasaulio kampelyje yra žmonių, kurie turi idėjų, jas skleidžia, jų klauso ir, tikiu, jas įgyvendina. O tai ir yra pagrindinis TED tikslas.

    Norėčiau atskleisti kelias priežastis, kodėl nusprendžiau papasakoti apie šį renginį. Pirmiausia, jame savanoriavau trejus metus iš eilės ir kiekvieną kartą, jam pasibaigus, suvokdavau, jog labai norėčiau pakartoti visą dieną nuo ryto iki vakaro iš naujo, nes emocijos ir mintys, kurios neduodavo ramybės dar ilgai po konferencijos, kiekvienąkart priversdavo vėl iš naujo pamatyti gyvenimą, nuspalvintą ryškesnėmis spalvomis. Nuovargis, ne visada laiku ir vietoje pasirodžiusios emocijos – viskas pasimiršdavo. Nuotaika, kuri tvyro tarp žmonių TEDxVilnius metu, sunkiai apibūdinama žodžiais, kaip ir daugelis kitų nuostabių, bet neapčiuopiamų dalykų. Viena tampa aišku po kiekvienos TEDx konferencijos – viskas gyvenime yra įmanoma. Noriu pabandyti padėti jums įsivaizduoti, kiek daug gražių, linksmų, žingeidžių žmonių gali susirinkti vienoje vietoje. Antra, man savanorystės galia vis dar yra paslaptis – labai graži, įkvepianti ir drąsinanti paslaptis. O šis renginys yra tarsi tos galios pavyzdys. Trečia, noriu pasidalinti su jumis gražiomis, optimistiškomis Rūtos mintimis ir pristatyti pavyzdį, kai žmogus savo mylimą veiklą galų gale paverčia kasdieniu darbu ir pragyvenimo šaltiniu.

    Rūta Kruliauskaitė (Dmitrijaus Matvejevo ir Laimos Penekaitės nuotrauka)

    „Šią savaitę dažniausiai vartojamas žodis AČIŪ, dėl to užsieniečiai tikriausiai ir galvoja, kad lietuviai labai daug čiaudi“, prabėgus kelioms dienoms po TEDxVilnius socialiniame tinkle rašė viena iš renginio koordinatorių Rūta KRULIAUSKAITĖ. O dėkoti organizatorių komandai tikrai yra už ką: beveik 900 susirinkusių žmonių, 17 pranešėjų, jokių nesklandumų. Dalis savanorių komandos įtemptai dirbo pusę metų, o kita pusė – dvi dienas nuo ryto iki vakaro. Žinoma, vieniems labiausiai įtemptas laikotarpis buvo keli mėnesiai, o kitiems – kelios savaitės prieš renginį, nes kiekvienas organizatorių komandos narys turėjo konkrečias pareigas ir atsakomybes. Ir jei jums vis dar kyla klausimas, ar įmanoma suorganizuoti tokio masto renginį vien tik savanoriškais pagrindais, aš jus patikinu, jog tikrai įmanoma. Puikus to įrodymas – vasario 22 dieną įvykęs TEDxVilnius 2014.

    Susitikome su Rūta pačioje kovo pradžioje, praėjus beveik trims savaitėms po TEDxVilnius. Kalbantis su ja nebuvo sunku suprasti, jog jai tai – renginys, kuris suteikia gerų emocijų ir motyvacijos tikrai ilgam laiko tarpui. Rūtai šis, Vilniuje vykęs TEDx, buvo jau dešimtasis TEDx apskritai, o savanorystė merginai jau seniai artimas dalykas.

    Papasakok, kaip atradai TED ir kuris iš jų buvo įsimintiniausias?

    Ketvirtame kurse reikėjo atlikti praktiką. Kartu su Juste Stašelyte, kuri dabar yra viena iš TED koordinatorių, nusprendėme ieškoti galimybių užsienyje. Prieš metus buvome savanoriavę LOGIN konferencijoje, kurioje susipažinome su Walter De Brouwer, vienu iš TEDxBruxelles kuratorių. Nusprendėme jam parašyti, paklausti, gal turi pasiūlyti, ką galėtume įdomaus nuveikti. Tuomet jis mus abi pakvietė organizuoti TEDxKids Briuselyje. Tai buvo pirmasis TEDxKids pasaulyje, o ir mūsų su Juste pirmasis prisilietimas prie TED. Vėliau, žinoma, teko paplušėti, stengiantis surasti įrodymų, kad švietimas derinasi su vadyba, nes studijavome verslo vadybą. Džiaugėmės, kad mūsų pusmetis, praleistas, organizuojant renginį Briuselyje, buvo užskaitytas kaip praktika. Konferencijos mus  įtraukė, o didžiausią įspūdį paliko TEDactive, vykęs Kalifornijoje. Jį organizuoja TED komanda, tai viena iš trijų pagrindinių TED konferencijų, organizuojamų kasmet. Dalyvių buvo apie 800 iš 70 valstybių Kiekvienas TED renginys yra labai skirtingas, nors visus juos sieja ta pati misija – skleisti geras idėjas. Briuselyje vykstanti konferencija labiau orientuojasi į mokslą, o, pavyzdžiui, Vilniuje kasmet pavyksta suburti žmones, kurie sukuria ypatingai šiltą atmosferą, rodos, ore tvyro draugiškumas ir tas idealizmas, kuriuo trykšta ant scenos vienas po kito nuo ryto iki vakaro lipantys pranešėjai. Su kolegomis juokaujame, o dažnai girdime ir iš dalyvių, jog TEDxVilnius yra toks savas jau vien dėl to žodžio gale – „Vilnius“. Ta mintis, jog šioje arenoje sėdi virš 800 žmonių ir beveik visi jie čia kasdien vaikšto šio miesto gatvėmis, kaip ir tu, sukelia nuostabių emocijų.

    Kuo TEDxVilnius šiemet buvo išskirtinis? Kuo jis skyrėsi nuo ankstesnių renginių?

    Jei atvirai, pirmojo renginio net nenoriu prisiminti, nes dabar atrodo, jog jis buvo tragiškas, – juokiasi Rūta. – Pamenu, nebuvo mūsų komandoje nė vieno profesionalaus renginių organizatoriaus, visi savanoriai buvo susirinkę, tiesiog vedini idėjos ir noro padaryti kažką, ko dar Lietuvoje nebuvo. Paminėsiu keletą nesklandumų, kurių konferencijos dalyviai gal ir nepastebėjo. Savanoris, kuris buvo atsakingas už techniką, tądien turėjo būti keliose vietose,  jam visą dieną netilo telefonas, visiems reikėjo jo pagalbos. Aš pati buvau atsakinga už transliaciją, tad, kai pradėjo dingti interneto ryšys, nežinojau, ko griebtis. Patyriau tikrai daug streso. O šiemet nebuvo beveik jokių nesklandumų, jokių trukdžių. Vieną svarbiausių darbų – pranešėjų atranką – darėme visai kitaip, negu praėjusiais metais. Šiemet pirmiau sugalvojome temą, o tik paskui bandėme ieškoti ir kalbinti konkrečius žmones atvažiuoti pasisakyti ar, žinodami tam tikrų žmonių jau pradėtas vystyti idėjas, kvietėme pristatyti jas naujai auditorijai – Lietuvai. Nusprendėme, kad taip galima konferenciją padaryti turiningesne, negu tiesiog ieškoti žmonių, kurie norėtų ką nors pasakyti, užlipę ant scenos. Tokia pranešėjų atranka leidžia kiekvienam TEDx tapti išskirtiniu, nes komanda gali rinktis tuos žmones, tas idėjas, kurios yra įdomios. Šiemet dalyvių skaičius pasiekė rekordą ir TEDxVilnius tapo didžiausiu Baltijos šalyse – Teatro arenoje tąsyk buvo beveik 900 žmonių. Šiais metais neskyrėme daug dėmesio reklamai, daugiausia pirmaisiais metais dirbome ties sklaida. Rezultatą tuomet pajutome iškart – visi bilietai buvo parduoti per septynias valandas. Susidomėjimui įtakos, manau, turi keli dalykai. Visų pirma, TED, kaip prekės ženklas, tampa vis populiaresnis, nes jis yra tikrai išskirtinis renginys, o antra, Lietuvoje akivaizdžiai didėja jaunų ir smalsių žmonių aktyvumas, noras plėsti pažinčių ratą, domėtis naujovėmis… Tai iš tiesų džiugina.

    Vesti TEDxVilnius šiemet buvo patikėta švietimo ekspertui iš Didžiosios Britanijos Marcusui Orlovsky (Dmitrijaus Matvejevo ir Laimos Penekaitės nuotrauka)

    Šis TEDx kartelę užkėlė tikrai aukštai. Kaip manai, ar jau pasiekta jūsų komandos vizijos viršūnė?

    Ne, tikrai ne. Jau nuo pat pirmos akimirkos, kai pradėjo slopti euforija, pasibaigus renginiui, galvoje pradėjo suktis mintys ir planai kitų metų konferencijai. Jau tiksliai žinome, kur klydome, ką galima padaryti dar geriau ir profesionaliau.

    Kaip manai, kas skatina žmones dirbti savanoriškais pagrindais?

    Tikiu, jog kiekvienas turi asmeninę motyvaciją, o viena iš jų, tikriausiai, yra tos įdomios pažintys. Jų dėka užsimezga verslo, darbo ryšiai. Būna, kad tiesiog sutinki nepažįstamus žmones, kurie, pradėjus bendrauti, tau iškart tampa artimi, nes atrandate kažką bendro. Aš  visuomet jaučiu norą daryti reikšmingus darbus, kažką, kam galėčiau atiduoti savo jėgas, panaudoti savo talentus. Kiekvienas gerai atliktas darbas suteikia pasitikėjimo savimi. Mane labai motyvuoja, jog galima pakviesti talentingus, gabius žmones atvykti į Lietuvą ir galima supažindinti savo šalį, kokios įdomybės vyksta pasaulyje. Kad nėra ribų tobulėjimui, idėjoms ir svajonėms. Manau, jog daug kas pasikeistų, jei būtent už šio renginio organizavimą žmonės pradėtų gauti pinigus. Ir, esu įsitikinusi, net ne į gerąją pusę. Savanorystė tikrai yra paslaptingas dalykas, sukuriantis nuostabius kūrinius.

    Viena iš TEDxVilnius pranešėjų Vaiva Vyšniauskaitė dalijosi mintimis apie mokytojos darbą („Being A Teacher = Amazing“) (Dmitrijaus Matvejevo ir Laimos Penekaitės nuotrauka)

    Šių metų TEDxVilnius ypač sužavėjo pranešėjų spalvingumu. Dalyviai turėjo galimybę išgirsti tokius žmones kaip Peter Boyd, kuris yra Richard Branson inicijuoto projekto „Carbon War Room“ pagrindinis kūrėjas ir strategas, Peter Madsen, kuris yra povandeninių laivų kūrėjas, verslininkas, kosmoso erdvės inžinierius, Giorgio Metta – Italijos technologijų instituto „iCub“ skyriaus direktorių, koordinuojantį į žmones panašių robotų, galinčių savarankiškai mokytis, kūrimą. Įdomu buvo klausytis dr. Ievos Sliesoraitytės, kurios darbai sulaukę ypatingo pripažinimo užsienyje, o Lietuvos mokslų akademija mokslininkę yra net dukart apdovanojusi. Pastebėjau, jog iš užsienio atvykusių pranešėjų yra žymiai daugiau nei lietuvių. Kodėl?

    Pirmais metais kėlėme du pagrindinius tikslus: pirma, atvežti iš kitų šalių žmonių, skleidžiančių idėjas, kurios užsienyje yra paplitusios, o Lietuvoje žinomos tik nedaugeliui. Kad užsieniečiai užmegztų ryšį su mūsų mokslininkais, verslininkais ar menininkais. O antra – surasti lietuvių, pasiryžusių užlipti ant scenos ir pasidalinti savo įdomiais planais, svajonėmis bei idėjomis, kurios pasiektų platesnį žmonių ratą. Šie du tikslai yra išlikę iki šiol. Reikia pažymėti, kad kiekvienais metais tampa vis sunkiau surasti lietuvių, anksčiau nekalbėjusių ar turinčių pasakyti ką nors naujo. Manau, kad ši konferencija yra puiki proga padėti užmegzti ryšį pasauliui su Lietuva ir jos žmonėmis. Tą ir bandome įgyvendinti. Jeigu TEDxVilnius organizuotų kas nors kitas, būtų daug kas kitaip, nei kad darome dabar mes. Bet čia ir yra tam tikras žavesys, kurį suteikia palikta laisvė kurti patį renginį, jo turinį.

    Labai įdomu, kokį įspūdį iš įvairių šalių atvažiavusiems pranešėjams palieka Lietuva ir jos žmonės?

    Atsiliepimai tik teigiami. Ypatingai pranešėjus sužavi šilta ir atvira konferencijos publika. Pranešėjai ją labai vertina. Juk keletą mėnesių visi dirbo ir ruošėsi konferencijai. Internetinėmis priemonės buvo bendraujama su pranešėjais, diskutuojama, ką reikėtų daryti, tobulinti, kad pranešimas būtų kuo patrauklesnis ir įdomesnis publikai. O  kur dar visos repeticijos, atvykus čia… Laiko pranešėjams skyrėme tikrai daug. Visi liko patenkinti, o rezultatai džiugino ne tik klausytojus. Kai pirmieji pranešėjai nulipdavo nuo scenos ir žerdavo susižavėjimo žodžius apie šaunią publiką, tie pranešėjai, kurie dar tik laukė savo išstojimo, spaudė kumščius ir jaudinosi jau ne dėl to, kad nesuklystų, bet dėl to, kad tik sudomintų publiką ir kad sulauktų draugiško grįžtamojo ryšio. Buvo labai smagu stebėti nulipančiųjų nuo scenos veidus, kupinus džiaugsmo ir dėkingumo publikai bei organizatoriams.

    Kol kitų metų TEDxVilnius planai dar tik po truputį tampa realybe, o naujos idėjos sukasi Rūtos ir kitų savanorių galvose, norisi pasidžiaugti įvykusia šaunia konferencija, kuri, tikiu, ne vienam suteikė daug motyvacijos ir drąsos siekti savo svajonių, kad ir kokios jos atrodytų nerealios. Visus pranešimus jau galite rasti www.tedxvilnius.com. Klausykite, išgirskite ir dalinkitės. Ateitis priklauso mums!

  • ATGAL
    Literatūros refleksijų vieta tinklaraščių gyvenime
    PIRMYN
    R. Morkūnaitė-Mikulėnienė: Knygos yra labai svarbi mano namų, mano šeimos dalis, man būtų sunku jų atsisakyti
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.