R.Murmokaitė: Lietuva pajėgi “žaisti” pajėgiausioje pasaulio lygoje | Apžvalga

Įžvalgos

  • R.Murmokaitė: Lietuva pajėgi "žaisti" pajėgiausioje pasaulio lygoje

  • Data: 2014-02-14
    Autorius: Parengė Česlovas IŠKAU SKAS ir Linas KOJALA

    Lietuvos Respublikos nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė Jungtinėse Tautose Raimonda Murmokaitė Nuotrauka iš asmeninio archyvo

    Apie būsimąjį Lietuvos pirmininkavimą Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai ir jo reikšmę Lietuvai pakalbinome Lietuvos Respublikos nepaprastąją ir įgaliotąją ambasadorę Jungtinėse Tautose Raimondą MURMOKAITĘ.

    Kokią reikšmę Lietuvai turi jos atstovavimas Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai ir, konkrečiai, pirmininkavimas jai vasario mėnesį? Kodėl Lietuvai yra svarbi narystė šioje taryboje?

    Pagal Jungtinių Tautų (JT) Chartiją Saugumo Tarybai patikėta pagrindinė atsakomybė už tarptautinės taikos ir saugumo palaikymą. Tai išskirtinis JT organas, kurio sprendimai  yra privalomi visoms Jungtinių Tautų narėms. Tai, kad esame išrinkti į Saugumo Tarybą,  liudija mūsų  valstybės brandą ir kitų valstybių pasitikėjimą mumis, kad esame pajėgūs kokybiškai prisidėti prie tarptautinės taikos ir saugumo problemų sprendimo. Pirmininkavimas tik prasidėjus narystei Saugumo Taryboje neabejotinai yra didelis  iššūkis ir atsakomybė. Juk vasarį Lietuva, kaip Tarybos pirmininkė, bus jos veidas ir balsas visai tarptautinei  bendruomenei.

    Pirmininkavimas JT Saugumo Tarybai, kuris vyksta rotacijos principu, pirmininkaujantiems keičiantis kas mėnesį, yra kiekvienos narės pareiga, kartu ir didžiulė atsakomybė. Pirmininkavimo mėnesį reikia ne tik sklandžiai organizuoti Saugumo Tarybos darbą, sudėlioti veiklos prioritetus ir užsitikrinti visų JT augumo Tarybos narių paramą jiems, bet ir operatyviai reaguoti į naujas ar atsinaujinančias krizes.

    Galimybė JTST kasdieniame darbe tiesiogiai dalyvauti rengiant ir priimant visiems privalomus sprendimus yra svarbi ir tuo, kad atitinkamose JTST rezoliucijose, kituose dokumentuose drauge su bendramintėmis šalimis galime sustiprinti mums kaip demokratinei valstybei svarbias nuostatas dėl pagarbos žmogaus teisėms ir tarptautinei humanitarinei teisei, moterų ir vaikų teisių, teisės viršenybės, civilių apsaugą konfliktuose, atsakomybės už nusikaltimus žmoniškumui, genocidą, grubius žmogaus teisių pažeidimus ir pan. O tai savo ruožtu padeda stiprinti demokratinių vertybių ir teisės viršenybės principų pozicijas pasaulyje, dėl kurių, deja, tenka nuolat kovoti, nes jos toli gražu nėra visuotinai universaliai priimamos ir garantuotos.

    Be to, ne mažiau svarbu yra tai, kad narystė JTST reikšmingai padidina Lietuvos valstybės autoritetą pasaulyje, jos matomumą. O tai gali turėti nemažą poveikį ir labai konkretiems ir naudingiems naujiems ekonominiams, kultūriniams ir kitokiems ryšiams, ypač su valstybėmis, su kuriomis iki šiol neturėjome daug kontaktų. Pirmiausia tai Afrikos kontinentas, kuris ateityje gali tapti vienu labiausiai besivystančių regionų pasaulyje. Tą patį galima pasakyti ir apie kitas tolimesnes valstybes, kuriose Lietuva yra mažai žinoma. Aktyvus Lietuvos dalyvavimas ST darbe kaip tik ir leis plačiau atverti mūsų valstybę globaliam pasauliui.

    Kodėl ši narystė turėtų būti svarbi Lietuvos gyventojams, o gal tai tėra tik diplomatų vidinis reikalas?

    Kaip gerai žinoma, šiandieninio pasaulio  iššūkių sudėtingumas ir įvairovė  yra tokie, kad jokia valstybė neįgali globalių problemų spręsti viena. Transnacionalinis nusikalstamumas, prekyba žmonėmis ir narkotikais, klimato kaita, terorizmas, radikaliojo ekstremizmo plitimas, ginklų kontrolė ir nusiginklavimas, migracija, pandeminių ligų plitimas, su gamtinių išteklių panaudojimu susiję iššūkiai ir pan. nepaiso sienų ir reikalauja bendrų tarptautinės bendruomenės sprendimų ir veiksmų.  Daugiašalė politika suteikia unikalias galimybes visoms šalims – didelėms ir mažoms – bendradarbiaujant su bendraminčių šalių grupėmis sustiprinti savo balsą ir įtaką.

    Valstybės dydis – ne problema. Pvz., Saugumo Taryboje greta mūsų sėdintis Liuksemburgas gerokai už mus mažesnis, tačiau gerbiamas ir visuotinai vertinamas už kryptingą, nešališką ir aktyvią veiklą sprendžiant tarptautinio saugumo ir humanitarinių krizių keliamus iššūkius. Neatsitiktinai Liuksemburgo atstovai buvo pakviesti į Ženevos II konferenciją dėl Sirijos ateities. Atvirkščiai, mažos valstybės, kurios aktyviai siekia JTST narystės, dažnai pabrėžia, kad kaip mažos šalys jos gali konkrečiai ir kokybiškai – ir labiau objektyviai – prisidėti svarstant JTST darbotvarkės klausimus, nes į Tarybą atsineša mažiau specifinių interesų „bagažo“.

    Konkrečiai Lietuvai, kaip naujai JTST narei, patikėta pirmininkauti naujai sukurtam 2127 sankcijų Centrinei Afrikos Respublikai, taip pat Kovos su terorizmu komitetams.  Pirmojo uždavinys – per tikslinių sankcijų režimą efektyviai prisidėti prie situacijos šalyje, kur vyksta vieni kraupiausių šiandieninio pasaulio nusikaltimų žmoniškumui, suvaldymo.

    Kovos su terorizmu komiteto veikla tarptautinio saugumo ir taikos palaikymo požiūriu yra ypač  aktuali. Naujausi įvykiai Irake, Sirijoje, Somalyje, Nigerijoje ir kitur rodo, jog terorizmas išlieka gajus, teroristų tinklai persigrupuoja, sėkmingai naudoja šiuolaikines technologijas radikalioms ideologijoms skleisti ir savo veikloms finansuoti. Ir tai nėra vieno kurio tai kontinento problema. Terorizmo išpuolių grėsmė išlieka aktuali Europoje ir JAV, ne vien dėl įvairiausių grupuočių veiklos, bet ir dėl vadinamųjų „vienišų vilkų“, kuriuos gerokai sunkiau identifikuoti, kėslų. Tad efektyvus šio komiteto darbo organizavimas yra būdas konstruktyviai ir prasmingai prisidėti prie vienos opiausių šiuolaikinio pasaulio problemų sprendimo. Aišku, galima sakyti, kad Lietuvai tai tolimi dalykai. Tačiau XXI amžiuje jokia valstybė negali būti saugumo, stabilumo ir klestėjimo sala pasaulyje, kuriame vyrauja chaosas ir konfliktai. Prisidėdami prie tarptautinės bendrijos pastangų stiprinti  taiką ir stabilumą, mes stipriname ir savo pačių pozicijas – galimybę saugiai ir taikiai gyventi, keliauti, studijuoti kur pasirenkame, kurti naujus verslo ir prekybos ryšius.

    Mūsų tauta vis daugiau keliauja, mūsų diasporos paplitusios įvairiose šalyse, ir jei tarptautinės bendruomenės kova su terorizmo grėsme nebus efektyvi, pasaulyje paplitę mūsų tautiečiai susidurs su vis didėjančiomis rizikomis.

    Terorizmo finansavimo šaltiniai apima, be kita ko, ir nelegalią prekybą narkotikais ir žmonėmis. Šalia moralinės ir fizinės žalos, kurią kelia prekyba narkotikais ir žmonėmis, ji turi ir neišvengiamą tarptautinio saugumo aspektą. Vieni šių problemų irgi neįveiksime. Reikalingas aktyvus tarptautinis bendradarbiavimas.

    Arba piratavimas kaip grėsmė tarptautiniam saugumui. Prieš keletą metų ir mums teko patirti šią dramą, kai Vakarų Afrikos pakrantėje buvo užpultas AB „Limarko“ laivininkystės kompanijos laivas „Argo“. Tai, kad Lietuvos jūreiviai pastaruoju metu nėra tapę piratų įkaitais, yra aktyvių  koordinuotų tarptautinių veiksmų ir Saugumo Tarybos normatyvinių aktų pasekmė.

    Dar vienas pavyzdys – naftos, gamtinių išteklių kainos šokinėja sulig kiekvienu konfliktu ir atsiliepia mūsų kasdieniam gyvenimui. Tuo tarpu didesnė pasaulio išteklių dalis sutelkta regionuose, kur konfliktai yra dažnas reiškinys. Konfliktų sureguliavimas, teisės viršenybės ir atskaitomybės stiprinimas, pagarbos žmogaus teisėms ir demokratinių normų ugdymas galų gale yra bendras visų interesas.

    Kokias užduotis Lietuva turės vykdyti tuo metu? Ar sukaupta pakankama patirtis joms įgyvendinti?

    Pirmininkavimo mėnuo, kaip rodo kitų šalių patirtis, būna labai intensyvus ir reikalauja intensyvaus pasiruošimo, kuris pradedamas keletą mėnesių prieš patį pirmininkavimą. Pagrindiniai pirmininkaujančios šalies uždaviniai – suderinti mėnesio darbotvarkę, užtikrinti sklandų Saugumo Tarybos darbą, svarstomų ataskaitų pristatymą laiku, pirmininkauti posėdžiams ir konsultacijoms. Didžioji darbų dalis vyksta pagal sutartus taikos palaikymo operacijų mandatų ciklus. Tačiau pirmininkaujanti šalis turi tam tikro lankstumo, siūlydama specifinę  temą  to mėnesio atviroms diskusijoms.

    Siekdama užtikrinti tęstinumą, Lietuva vasario mėnesio pirmininkavimą ketina susieti su ankstesniais savo pirmininkavimais. Mūsų iniciatyva Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) dabartinis pirmininkas, Šveicarijos užsienio reikalų ministras Didieras Burkhalteris pristatys ESBO šių metų veiklos prioritetus. Prisimindami neseniai pasibaigusį pirmininkavimą ES Tarybai, planuojame renginį, skirtą ES ir JT bendradarbiavimui taikos ir saugumo klausimais aptarti. Savo pirmininkavimo metu ypatingą dėmesį taip pat ketiname skirti teisės viršenybės ir civilių apsaugos ginkluotuose konfliktuose temoms.

    Vasario viduryje laukiame atvykstant užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus, kuris pirmininkaus atviriems debatams, skirtiems teisės viršenybės svarbai taikos palaikymo operacijose ir pokonfliktinio atkūrimo metu.

    Kalbant apie patirtį, nors Saugumo Taryboje išties žengiame pirmus žingsnius, nepamirškime, kad Lietuva turi sukaupusi solidžios aktyvių ir sėkmingų pirmininkavimų patirties. Be jau minėtų ES ir ESBO pirmininkavimų, turime ir kitų pirmininkavimų patirties, tarp jų – Baltijos jūros valstybių tarybai, Europos Tarybai, Demokratijų bendrijai ir kt. Visa ši patirtis neabejotinai labai praverčia.

    Kokios Lietuvos atstovės prie JT pareigos, kokios dabartinės šio darbo aktualijos?

    Pačios pareigos nesikeičia, tačiau atsakomybė didžiulė. Ypač pagausėjo posėdžių, konsultacijų ir įvairių susitikimų ir itin sutrumpėjo laikas tiems posėdžiams ir susitikimams pasirengti. Plati pašnekovų ir pokalbių turinio įvairovė ir nuolatinio, aktualiausio informuotumo apie vykstančias krizes, išpuolius, neramumus visoje plačioje Saugumo Tarybos darbotvarkės geografijoje poreikis. Itin svarbu darniai dirbantis kolektyvas. Narystė JT Saugumo Taryboje reikalauja itin darnaus komandinio žaidimo, tad džiugu, kad komandoje gausu kolegų, turinčių kitų pirmininkavimų patirties.  Neabejotinas pasikeitimas ir narystės suteikiamas daug didesnis matomumas tarp Jungtinėse Tautose Niujorke  akredituotų valstybių narių.

    ST misija – spręsti globalaus saugumo ir stabilumo klausimus. Kokie svarbiausi iššūkiai šiuo metu ir laukiami 2014 m., kuriuos reiks priimti ir Lietuvai?

    Šiuo metu didžiausią dėmesį Saugumo Taryba skiria padėčiai Sirijoje ir jos cheminių ginklų arsenalo sunaikinimui, taip pat krizėms Centrinėje Afrikos Respublikoje, Pietų Sudane, padėčiai Kongo Demokratinėje Respublikoje, Malyje, Artimuosiuose Rytuose, atsinaujinančiai terorizmo grėsmei Irake. Tai tik dalis Tarybos svarstomų klausimų sąrašo. Daugelyje šių šalių grubiai pažeidinėjama tarptautinė humanitarinė teisė ir žmogaus teisės, vykdomi nusikaltimai žmoniškumui. Kyla didžiulės humanitarinės krizės, kurios neišvengiamai lydi tokio masto konfliktus. Lietuva vadovauja Sankcijų Centrinei Afrikos Respublikai ir Kovos su terorizmu komitetams. Pastarojo veikla yra kaip niekad aktuali, nes įvykiai Irake, Sirijoje ir kitur rodo, kad terorizmas išlieka gajus, persigrupuoja, sėkmingai naudoja šiuolaikines technologijas radikalioms ideologijoms skleisti ir savo veiklai finansuoti.

    Ar šis formatas gali būti naudingas siekiant dar labiau suartėti su JAV, pagerinti santykius su Rusija, kaimyninėmis valstybėmis?

    Jungtinės Tautos – vienas didžiausių pasaulyje daugiašalės diplomatijos forumų. Tai, kad pernai JTST rinkimų metu iš penkių kandidačių gavome didžiausią balsų skaičių, rodo, jog esame pajėgūs  konstruktyviai dirbti su visomis delegacijomis. Aišku, kad JTST narystės laikotarpiu glaudžiausiai tarsimės su ES ir NATO partneriais, tačiau konkrečiais klausimais galime rasti bendraminčių įvairiose pasaulio dalyse. Pvz., pernai derybose dėl Ginklų prekybos sutarties Lietuvos ir dar dviejų valstybių pateikta iniciatyva susilaukė daugiau nei 60 šalių iš viso pasaulio paramos. Bendrų interesų ir vertybių pagrindu esame pasirengę dirbti su visomis suinteresuotomis šalimis.

    Ko palinkėtumėte Lietuvai globaliame kontekste 2014 m.?

    Toliau vykdyti aktyvią, vertybėmis ir patirtimi grįstą užsienio politiką. Tikiu, kad Lietuva įrodys, jog yra tikrai pajėgi „žaisti“ aukščiausioje pasaulio lygoje. ■

  • ATGAL
    Saugumo taryba: ką Lietuva veiks elitiniame galingųjų klube?
    PIRMYN
    Ką 2014-ieji žada pasauliui ir Lietuvai?
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.