Radiaciniai spąstai lietuvai | Apžvalga

Valstybės naujienos

  • Radiaciniai spąstai lietuvai

  • Institucijos: Vyriausybė, Ministerijos
    Data: 2016-03-30
    Autorius: Gytis Žakevičius

    Rusija ir toliau siekia ne tik išlaikyti, bet ir sustiprinti energetinę įtaką Lietuvoje. Didžioji kaimynė įgyvendina savo geopolitinius tikslus per atominių elektrinių statybas mūsų šalies pašonėje. Nors dėl prasidėjusios ekonomikos krizės Rusija atsisakė statyti Kaliningrado atominę elektrinę, analogiškos atominės elektrinės Astrave, esančiame vos už 50 kilometrų nuo Vilniaus, statybos jau prasidėjo. Tokia Rusijos politika yra ne tik siekis išlaikyti Lietuvos energetinę priklausomybę nuo rusiškos elektros, bet ir tiesioginė grėsmė Lietuvos žmonių sveikatai.

    Kodėl Astravo AE turi neigiamą įtaką Lietuvai?

    Atominės elektrinės statybos Astrave kelia tiesioginę grėsmę Lietuvai, jos piliečiams ir gamtos ištekliams. Pats svarbiausias argumentas, kodėl dabartinė Lietuvos Respublikos Vyriausybė turėtų dėti visas pastangas prieš šios elektrinės statybas, yra susietas su pačios atominės elektrinės parinkimo vieta. Astravas yra vos už 50 kilometrų nuo Vilniaus, todėl įvykus nelaimingam atsitikimui elektrinėje Vilnius patektų į pavojingiausią zoną. Sostinėje ir aplinkiniuose miestuose gyvenančius žmones tektų iškelti iš radiacija užterštos teritorijos pagal iš anksto paruoštą evakuacinį planą. Kad tokios avarijos atvejis yra labai realus, byloja pačių rusų skelbiama informacija, kad ši atominė elektrinė bus pigiausiai pastatyta per visą istoriją. Šiuo metu yra skelbiama, kad Rusija suteikė Baltarusijai apie 10 milijardų JAV dolerių kreditą atominės elektrinės statybai. Net neabejojama, kad rusiškos statybos standartai, arba jų nebuvimas, ir stengimasis kaip įmanoma daugiau sutaupyti neigiamai įtakos pačios elektrinės saugą ir veikimo kokybę. Taip pat nereikėtų pamiršti ir nelaimingos Černobylio atominės elektrinės istorijos, kai įvykus branduolinei avarijai informacija apie tai buvo slepiama, o žmonės neevakuoti iš pavojingos zonos apie dvi savaites. Dėl tokio tuometinės Sovietų Sąjungos valdžios požiūrio nukentėjo daugybė žmonių, o radiacijos padariniai yra juntami iki šiol. Kas galėtų garantuoti, kad dabartinė Baltarusijos valdžia, kurios valdymo metodika ir principai yra labai panašūs į buvusios sovietų valdžios, pasielgtų kitaip nei Černobylio atveju. Taip pat svarbu suprasti, jog statoma Astravo atominė elektrinė bus ne tik pigi, bet ir naudojanti pasenusias, dar tarybinius laikus menančias technologijas ar nedideles jų modifikacijas, o pačios elektrinės valdymas atiduotas į abejotinos kvalifikacijos specialistų rankas. Neatsitiktinai dėl šių esminių argumentų Rusija ir remia naujos atominės elektrinės statybas Baltarusijoje šalia Lietuvos teritorijos. Kitas svarbus veiksnys yra tai, jog ši atominė elektrinė yra statoma prie Lietuvos vandens saugyklų, o jos reaktoriai bus aušinami Neries vandeniu, kuris po aušinimo įtekės į Lietuvos teritoriją. Taigi, Lietuva nuolat jaus baltarusiškos atominės elektrinės poveikį.

    Tarptautinių standartų nesilaikymas

    Europoje atominės energijos išgavimas ir naudojimas nėra uždraustas. Kitaip sakant, kiekviena šalis sprendžia individualiai, iš kokių energijos išteklių aprūpinti savo gyventojus energija. Visgi atominės elektrinės statybos ir tokios elektrinės eksploatavimas jau seniai nėra tik tos valstybės reikalas. Taip visų pirma yra todėl, kad įvykus atominei avarijai jos padariniai būtų juntami tūkstančio kilometrų žiedu. Taigi, įvykus tokiam incidentui ne tik visa Lietuvos teritorija atsidurtų radiacijos zonoje, tačiau jos padariniai būtų juntami net Skandinavijoje. Dėl šių priežasčių atominė elektrinė gali būti eksploatuojama tik tuo atveju, jeigu atitinka visus saugumo, kokybes ir aplinkosaugos reikalavimus. Deja, kol kas Astravo atominė elektrinė neatitinka tokių reikalavimų. Dar 2014 metais buvo konstatuota, kad ši baltarusiška atominė elektrinė neįgyvendina Aarhus ir Espo aplinkosauginių konvencijų keliamų reikalavimų. Išvados yra labai niūrios – ši atominė elektrinė, jeigu ir bus pastatyta, kels grėsmę aplinkai, t. y. gamtai ir žmonėms.

    Nepaisant to, tiek Baltarusijos, tiek Rusijos valdžios požiūris į neigiamą tarptautinės bendruomenės reakciją nesikeičia – Astravo atominės elektrinės statybos darbai toliau yra tęsiami. Kad Baltarusijai yra visiškai neįdomus Lietuvos požiūris į atominės elektrinės statybas, gerai iliustruoja faktas, jog kaimyninei šaliai buvo pateikti konkretūs klausimai dėl tarpvalstybinio poveikio aplinkai. Baltarusija pateikė 100 puslapių medžiagą, kuri nebuvo tiesiogiai susijusi su užduotais klausimais. Tame dokumente nebuvo pasivarginta atsakyti į Lietuvai rūpimus klausimus, kodėl buvo pasirinkta ši teritorija, jokios informacijos apie radioaktyviųjų medžiagų tvarkymą ar poveikį Neries upei, jau nekalbant apie saugumo reikalavimų užtikrinimą. Be to, pateikto dokumento vertimas su grubiomis gramatinėmis ir loginėmis klaidomis. Manoma, kad vertimas buvo padarytas kompiuterio. Tai atspindi Baltarusijos bendrą požiūrį į kaimynines šalis. Maža to, A. Lukašenkos režimas nekreipia jokio dėmesio ne tik į kaimynines valstybes, bet ir į savo piliečių nuomonę. Yra skelbiama, kad Astravo atominės elektrinės klausimai yra viešai suderinti su visuomene. Valdžia neva organizavusi viešas diskusijas apie atominę elektrinę. Tačiau, kaip teigia vienas branduolinės fizikos ekspertas Andrejus Azerovskis iš kaimyninės šalies, minėtos viešos diskusijos buvo suklastotos. Į diskusijų sales nebuvo įleidžiami nepriklausomi ekspertai arba atominės elektrinės statyboms oponuojantys asmenys. Visi forumai ir diskusijos vyko tik tarp vyriausybės ir savivaldybės atstovų, o pašaliniai asmenys policijos nebuvo įleidžiami. Minėtam ekspertui pavyko patekti į vieną iš viešų diskusijų. Jos metu jis uždavė keletą oponuojančių klausimų ir už tai buvo „apdovanotas“ septyniomis paromis kalėjimo už neva blogą elgesį. Baltarusijos valdžia ne tik ignoruoja tarptautinės visuomenės kritiką, neigiamą kaimyninių valstybių požiūrį, bet ir savo piliečius.

    Politiniai žaidimai iš Baltarusijos

    Baltarusijos vadovas ir toliau žaidžia labai įdomų žaidimą tarp Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos, siekdamas asmeninės naudos. Reikia prisiminti, kad visai neseniai A. Lukašenkai ir dar 170 jo aplinkos asmenų Vakarai panaikino kelionės draudimus. Taip atsitiko todėl, kad diktatorius iš kalėjimo paleido kelis politinius kalinius. Ekspertai neturi vieningos nuomonės šiuo klausimu. Vieni teigia, kad politinių kalinių paleidimas yra teigiamas poslinkis į demokratinį šalies valdymą. Šiai nuomonei pritariantys ekspertai yra įsitikinę, kad tokiu būdu ES įgaus daugiau derybinių svertų, darydama įtaką Astravo atominės elektrinės statyboms. Visgi kita dalis tarptautinių santykių ekspertų ir politologų yra įsitikinę, kad Baltarusija ir toliau protingai žongliruoja turimais svertais tarp Rytų ir Vakarų ir nežada iš esmės spręsti įsisenėjusių problemų. Kad pastarieji ekspertai yra teisūs, geriausiai rodo tai, jog reikiamus finansus Astravo atominės elektrinės statybai Baltarusija gaus iš Rusijos. Statybų kaina – 10 milijardų JAV dolerių. Viena yra aišku, Baltarusija nėra finansiškai pajėgi viena pastatyti tokios kainos objektą. Dėl šios priežasties Rusija dosniai finansuoja minėtos atominės elektrinės statybą, suteikdama Baltarusijai visą reikalingą sumą su ilgu – 25 metų grąžinimo terminu. Baltarusijai tai yra itin vertinga dovana, nes ji leidžia neturint daug nuosavų lėšų pasistatyti elektrinę, kurios kreditą galės grąžinti iš pagamintos elektros pardavimo. Rusija tokiu būdu ir toliau stiprina savo pozicijas energetikos srityje ir siekia didinti Baltijos šalių elektros priklausomybę.

    Kad Astravo atominė elektrinė yra tik įrankis pasiekti savo tikslų, geriausiai iliustruoja Baltarusijos vadovo pozicija šiuo klausimu. A. Lukašenka oficialiai pagrasino Lietuvai, jog jeigu ši trukdys statyti atominę elektrinę, Baltarusija nebegabens savo krovinių per Klaipėdos jūrų uostą, o visus krovinius nukreips į Rusijos uostus. Reikia priminti, kad Klaipėdoje kas trečias aptarnaujamas krovinys yra atgabentas iš Baltarusijos. Per metus Baltarusijos kroviniai sudaro apie 14 milijonų tonų. Per pastaruosius metus tokių krovinių skaičius augo. Dėl tokios politikos itin daug pajamų netektų ne tik Klaipėdos jūrų uostas, krovos kompanijos, bet ir Lietuvos geležinkeliai, kuriais gabenama didžioji dalis krovinių. Tačiau čia pat yra priduriama, kad jeigu Lietuva ar ES pasiūlytų atitinkamas sąlygas, Baltarusija svarstytų Astravo atominės elektrinės likimą. Ši A. Lukašenkos pozicija rodo jo norą realiai bendradarbiauti su tais, su kuriais bendradarbiauti labiau apsimoka.

    Neveikli Lietuvos Vyriausybė

    Rusija atsisakė savo ketinimų statyti Kaliningrado atominę elektrinę, nes Lietuva labai aiškiai išreiškė savo poziciją dėl elektros pirkimo iš minėtos elektrinės. Panaši situacija yra ir su Astravo atomine elektrine. Skaičiuojama, kad apie pusę Baltarusijoje pagamintos elektros bus eksportuojama į kaimynines šalis. Baltarusija tikisi, kad pasinaudojus Lietuvos elektros jungtimis pavyks elektros energiją tiekti į kitas Europos Sąjungos valstybes ir taip uždirbti nemenką pelną. Tokie A. Lukašenkos lūkesčiai atrodo labai realūs, kol Lietuvos Respublikos Vyriausybė nesiima jokių konkrečių veiksmų ir pataikauja Baltarusijos diktatoriui.

    Yra akivaizdu, kad Lietuvos Respublikos energetikos ministerija turi labai aiškiai išdėstyti veiklos planą, nukreiptą prieš nesaugios Astravo atominės elektrinės statybas Vilniaus pašonėje. Premjeras A. Butkevičius nuogąstauja, kad Lietuvai pateikus griežtą poziciją dėl Astravo atominės elektrinės statybų A. Lukašenka nukreips visus krovinius į Rusijos uostus. Tačiau ar pragmatiniai Lietuvos geležinkelių ir Klaipėdos jūrų uosto tikslai ir pelnas atsveria galimą radiacijos poveikį Lietuvos piliečiams ir gamtai?

    Energetikos ministras Rokas Masiulis galėtų netiesiogiai nutraukti Astravo atominės elektrinės statybas, jeigu užkirstų Astravo elektros energijos tranzitą per Lietuvą į Vakarus. Reikia suprasti, kad atominės elektrinės statybos sąnaudos yra milžiniškos, o kiekvienas ekonominis projektas yra skaičiuojamas pagal atsiperkamumo terminus. Baltarusijos atominė elektrinė niekada neatsipirks, o bus patiriami tik nuostoliai, jeigu baltarusiai negalės per Lietuvą transportuoti ir parduoti apie pusę pagamintos elektros energijos.

    Atominė elektrinė nuolat reikalauja didelių išlaidų, nes turi veikti ir gaminti elektros energiją nenutrūkstamai. Pagaminta elektros energija turi būti iš karto elektros tinklais tiekiama, o jos perviršis saugomas tam skirtose hidroakumuliacinėse elektrinėse. Baltarusija sunaudos savo reikmėms tik mažiau negu pusę pagamintos energijos, tad likusią dalį turės arba kaupti, arba eksportuoti į užsienį. Yra akivaizdu, kad elektros rezervavimo limitai nėra begaliniai. Todėl Lietuvos griežta pozicija dėl Astravo atominės elektrinės ir draudimas importuoti elektros energiją į Lietuvą atvėsintų baltarusiškas ambicijas.

    Kitas Lietuvos Vyriausybės neišnaudojamas ginklas prieš Baltarusijos atominės elektrinės statybas yra bendraminčių Europos Sąjungoje telkimas, problemos eskalavimas ir tarptautinio spaudimo diplomatiniais santykiais naudojimas. A. Lukašenka, matydamas Lietuvos Vyriausybės pasyvumą bei neveiksmingumą, toliau sėkmingai tęsia atominės elektrinės statybas. Kuo toliau pažengs statybos, tuo sunkiau bus jas sustabdyti.

    Gaila, tačiau Lietuvos Vyriausybė iki šiol taip ir nesugebėjo pateikti aiškios pozicijos dėl Astravo atominės elektrinės ir paruošti priemonių, kuriomis būtų stabdomas pavojingas statybų projektas Lietuvos pasienyje, plano. O gal dabartinė Vyriausybė visai nesiruošia stabdyti Astravo atominės elektrinės statybų? Gal kai kurių įmonių pelnas ar teigiami tarptautiniai santykiai su Rusija ir Baltarusija yra svarbiau už Lietuvos žmonių sveikatą ir gamtos išsaugojimą?

  • ATGAL
    Atlyginimai Lietuvoje sparčiai kyla tik penktadaliui
    PIRMYN
    Ukrainos reformos stringa, bet dar nežlugo
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.