Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė: Baltijos kelias man – vienas didžiausių gyvenimo patyrimų | Apžvalga

Asmenraščiai

  • Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė: Baltijos kelias man – vienas didžiausių gyvenimo patyrimų

  • Data: 2014-11-10
    Autorius:

    Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė Baltijos kelyje kartu su tėvais ir kitais rumšiškėnais stovėjo 51-ajame kelio Vilnius-Panevėžys kilometre. (E. J. Morkūno nuotrauka)

    Ne tiek daug datų Lietuvos istorijoje, kai kiekvienas prisimename, ką veikėm konkrečią dieną. Tie, kurie buvome šioje žemėje prieš 25 metus, tikrai prisimename, ką veikėme per Baltijos kelią, lygiai taip pat prisimename ir Kovo 11-ąją bei Sausio 13-ąją. Manyčiau, kad daugiau tokių datų nėra, visi kiti stiprūs išgyvenimai priklauso nuo mūsų pačių, o tomis dienomis mūsų jausmai buvo kaip niekada bendri.

    Baltijos kelio metu man buvo 5 metai. Su šeima ir kaimynais rumšiškėnais stovėjome 51-ame kelio Vilnius-Panevėžys kilometre. Prisimenu lėtai slenkančią didelę automobilių koloną, kuri tuo metu tikrai darė ypatingą įspūdį. Atsistojus ant kelio – daugybė žmonių: ir pažįstamų, ir nepažįstamų. Taip pat pamenu, kaip su vaikystės drauge lėkėm per kelią į skiriamąją žalią juostą rinkti iš dangaus pabirusių gėlių. O ką prisimenu daugiau? Tiesiog kažkokį keistą jausmą, kuris jaudina iki šiandien. Esu labai dėkinga savo tėvams, kad niekada neskirstė: čia vaikų reikalai, čia ne vaikų reikalai. Į visus mitingus, Valstybės šventes vykdavome drauge, ne išimtis ir Sausio 13-oji… Labai džiaugiuosi, kad gimiau tuo laiku, kad pati galiu bent trupinėlį prisiminti.

    Įdomu prisiminti Lietuvą ir save, artimuosius tada ir šiandien – kaip pasikeitėme, užaugome, ką atradome, o ką praradome. Lygiai taip pat galima matyti pokyčius ir mūsų Valstybėje. Pernai, 2013 m. birželį Europos Parlamente atidaryta Baltijos kelio alėja – viena iš pagrindinių pastato erdvių pavadinta šiuo vardu. Tai įvyko Baltijos valstybių europarlamentarų iniciatyva. Per ceremoniją, visiems kartu dainuojant „Bunda jau Baltija“ vėl buvo labai jaudinanti akimirka, suprantant, kiek jau nueita, kaip buvo, ir kiek dar visko laukia. Lietuva pirmininkavo ES Tarybai, pirmininkavome JT Saugumo tarybai, per visus tuos laisvės metus įgijome dar daugiau bičiulių ir mūsų balsas tapo geriau girdimas. Latvija ir Estija taip pat sėkmingai eina eurointegraciniu, laisvės keliu. Tad visiems stovint susikibus parlamento Baltijos kelyje – Baltijos šalių vadovams,  EP pirmininkui, eurokomisarams, kolegoms europarlamentarams, ambasadoriams ir visiems kitiems – buvo gera jausti tą vienybę, kad ir kitokią nei prieš 25 metus. Bendras istorinis patyrimas man panašus į vaikystės draugystes: kai šiandien sutinku vaikystės bičiulius, dažnu atveju esame skirtinguose keliuose, bet visada turime apie ką kalbėti ir artumo jausmas tuoj pat atgyja. Panašiai tiek su valstybėmis, su kuriomis turėjome panašių patirčių, tiek ir su žmonėmis, bendrapiliečiais, su kuriais stovėjome drauge susikibę Baltijos kely – artumas išlieka, o tas artumas daro mus viena bendruomene, viena Valstybe.

    2013 m. birželį Europos Parlamente buvo atidaryta Baltijos kelio alėja – viena iš pagrindinių pastato erdvių pavadinta šiuo vardu. Tai įvyko Baltijos valstybių europarlamentarų iniciatyva. (Mindaugo Mikulėno nuotrauka)

    Baltijos kelias man yra vienas didžiausių gyvenimo patyrimų. O šiandien tai – priminimas, kad blogis vis tik gajus, ir tai, nuo ko tada bėgome, šiandien yra vėl šalia – Ukrainoje, čia pat už sienų. Didžiuojuosi savo Valstybe – tada, kai buvo drąsūs, susitelkę žmonės ir šiandien, kai kiekvienas atsakingai ir laisvai kuriame ateitį. Tikiu, kad turime ryžto ją ginti, ir kad Baltijos kelio, tokio kaip tada, kartoti nereikės, nes iki jo buvo per daug skausmo.

  • ATGAL
    Galvoti reikia ne apie Švediją, o apie ambicingą šeimos politiką
    PIRMYN
    Rasos kapinių Vėlinių tiesa, kurios ilgai ieškome...
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.