Rasa Adomaitienė: Tarp Airijos lietuvių – nemažai sėkmės istorijų | Apžvalga

Pasaulio lietuviai

  • Rasa Adomaitienė: Tarp Airijos lietuvių – nemažai sėkmės istorijų

  • Data: 2015-04-29
    Autorius: Vilius Arlauskas

    Rasa Adomaitienė (Gintauto Čepaičio nuotrauka)

    Kovą lietuviai visame pasaulyje minėjo vieną iš svarbiausių švenčių – Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Ją šventė ir Airijos lietuvių bendruomenė. Šios ir kitų svarbių Lietuvos valstybės švenčių paminėjimas užsienyje gyvenantiems lietuviams yra viena iš progų susitikti, pabūti drauge, prisiminti Lietuvos istoriją, pabendrauti. Svetur gyvenantys mūsų piliečiai nėra lepinami lietuviškų renginių gausa. Tačiau Airijos lietuviams entuziazmo netrūksta. Kodėl lietuviški renginiai Airijoje susilaukia tiek daug dėmesio, pasak Lietuvos Respublikos ambasadorės Airijoje Rasos Adomaitienės, atsakymas paprastas – renginiai nuoširdūs, paprasti, turintys aukštą meninę vertę. Nusprendžiau pasidomėti, su kokiais iššūkiais susiduria Lietuvos ambasada Airijoje, kaip plėtojamas bendradarbiavimas tarp dviejų šalių. Į šiuos bei kitus klausimus mielai sutiko atsakyti ambasadorė Rasa ADOMAITIENĖ.

    Vasario 16-osios proga Dubline koncertavo Martynas Levickis, Kovo 11-osios proga ambasadoje surengtas Jurgitos Čepkauskės (sopranas), Gabrielės Grickaitės (fortepijonas) bei Giedrės Adomaitienės (fleita) koncertas. Kokiais dar būdais palaikote ryšius su lietuvių bendruomene, stiprinate patriotiškumą? Kaip manote, ar apskritai yra svarbu išvykusiems palaikyti ryšį su savo tėvyne, jausti savo šaknis? Ar lietuviai noriai tai daro?

    Organizuojame ir prisidedame prie įvairiausių renginių tiek Dubline, tiek ir visoje Airijoje. Iš tiesų, M. Levickio koncertas susilaukė itin didelio susidomėjimo – bažnyčia, kurioje vyko renginys, buvo pilnutėlė susirinkusių lietuvių bei miesto svečių. Ambasadoje vykęs kamerinis vietos lietuvių koncertas irgi susilaukė didelio dėmesio. Koncerto lygis tikrai buvo aukštas. Dauguma žmonių koncerto klausėsi stovėdami, nes tiesiog nebebuvo kur atsisėsti. Šventinio minėjimo metu buvo apdovanoti Airijos lituanistinių mokyklų vaikų piešinių ir rašinių konkurso nugalėtojai. Manau, kad geriausias būdas palaikyti ryšį su mūsų tautiečiais –  drauge paminėti mums svarbias šventes bei sukaktis. Žinoma, svarbu ir tai, kaip šios šventės yra minimos. Mano nuomone, tik aukšta renginio kokybė gali pritraukti mūsų tautiečių dėmesį bei taip sustiprinti ryšį su Lietuva, mūsų kultūra, istorija, kelti pasididžiavimą savo šalimi.

    Žvelgdama iš savo, kaip ambasadorės, pozicijos ir patirties, kaip galvojate, kokie būdai efektyviausiai padeda skatinti pilietiškumą?

    Pilietiškumo ugdymas prasideda šeimose, o mes galime jį toliau palaikyti, skatinti. Efektyviausi būdai – lituanistinio švietimo puoselėjimas, bendras istorinių ir svarbių Lietuvai datų minėjimas. Pavyzdžiui, Baltijos kelio 25-ųjų metinių minėjime Dubline į gyvą žmonių grandinę Dublino mieste susibūrė apie 1500 įvairių bendruomenių atstovų. Yra ir kitos datos, kurias pažymime renginiais, į kuriuos buriame lietuvius, skatiname jų vienybę ir pilietiškumą – Sausio 13-oji, Lietuvos valstybės atkūrimo, Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo dienos, Valstybės diena.

    Kas, Jūsų nuomone, sieja lietuvius ir airius? Ar pastebėjote kokių nors kultūrinių panašumų ar skirtumų?

    Iš tiesų, panašumų daugiau nei skirtumų. Tiek mes, tiek airiai turėjome vieną karalių, sunkiai kovėmės dėl nepriklausomybės, žinome emigracijos skonį. Tiek lietuviai, tiek airiai myli gamtą, ūkininkauja. Airiai – puiki tauta, nepaliauju jiems dėkoti už svetingumą, nuoširdumą ir mums čia suteiktas galimybes.

    Dublino lietuvių bendruomenė kartu su ambasadore Rasa Adomaitiene ir akordeonistu Martynu Levickiu po Vasario 16-osios koncerto (Nuotrauka iš Lietuvos Respublikos ambasados Airijoje archyvo)

    Airija yra viena iš šalių, į kurią iš Lietuvos yra emigruojama daugiausiai. Kaip čia gyvenimą kurti sekasi atvykusiems lietuviams? Neretai girdime, jog dalis lietuvių emigrantų Airijoje tampa valstybės išlaikytiniais…

    Pirmiausia noriu pažymėti, kad Airijoje lietuvių yra tiek, kiek žmonių gyvena maždaug Alytaus dydžio mieste. Tarp geresnių ir blogesnių istorijų yra ir daug sėkmės istorijų. Reikia suvokti, jog tokiam dideliam gyventojų skaičiui nutinka visko. Aš vis dėlto norėčiau akcentuoti gražiąsias istorijas, kurių, mano nuomone, yra nemažai. Turime daug aktyvių ir kultūrą puoselėjančių tautiečių: Dubline veikia du lietuviški teatrai, Airijoje yra dešimt savaitgalinių lituanistinių mokyklų, įvairios šokio grupės ir studijos, folkloro grupė „Lietuviškas dobilas“, Airijos lietuvių bėgikų klubas, keletas krepšinio bei futbolo entuziastų komandų. Airijoje bazuojasi bei tarptautinę veiklą vykdo Tarptautinis lietuvių heraldikos fondas. Nuo sausio mėnesio pradėta transliuoti lietuviška radijo laida. Neatitrūkstama ir nuo Lietuvos: veikia labdaringa organizacija „Airijos lietuviams rūpi“, kuri nuolat renka lėšas onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams Lietuvoje padėti. Be įvairių bendruomenių ir klubų Airijoje taip pat kuria ir ne vienas lietuvių menininkas, dailininkas, fotografas, muzikantas. Kai kurie iš jų tik čia pradėjo užsiimti kūrybine veikla, tačiau turime ir puikiai žinomų vardų. Džiaugiuosi žmonėmis, kurie rengia lyrikos vakarus, „Poezijos pavasarį“, įvairias muges, šventes, koncertus. Negaliu nepaminėti smulkių ir vidutinių verslininkų, kurie čia taip pat rado vietą. Praėjusį mėnesį Monaghane, Dundalke bei Dubline įvyko lietuviškų amatų Kaziuko ir Velykinės mugės, kuriose mūsų smulkieji verslininkai pardavinėjo savo kepinius, mėsos gaminius, meno dirbinius, juvelyriką ir kitus gražius dalykus. Džiaugiuosi, kad net ir daug dirbdami lietuviai randa ir skiria nemažai laiko saviraiškai – įvairiems kultūriniams užsiėmimams, sportui ar labdaringai veiklai. Tai veikla, kuri savo intensyvumu manęs nepaliauja stebinti.

    Kokiems klausimams ar problemoms iškilus, lietuviai dažniausiai kreipiasi į ambasadą?

    Dažniausiai į mus kreipiamasi dėl pasų išdavimo ir keitimo. Tačiau ne mažiau svarbios ir kitos konsulinės paslaugos – asmens grįžimo pažymėjimai, santuokų ir gimimų apskaitymai, įvairios konsulinės pažymos (pvz. dėl gyvenamosios vietos, dėl teistumo, dėl šeimyninės padėties), notariniai veiksmai. Iš tikrųjų, kartais per tas tris priėmimo valandas sulaukiame daugiau nei šimto lankytojų, kuriems suteikiame vieną ar kitą paslaugą. Žinoma, sulaukiame ir prašymų išduoti vizas, tačiau tai nedidelė mūsų konsulato darbo dalis. Esame aktyvi ir užimta ambasada. Prisiminus Alytaus miesto pavyzdį, galima tik įsivaizduoti, kad tokio dydžio žmonių bendruomenei civilinės metrikacijos, notaro, pasų poskyrio bei dar dalies įstaigų paslaugas ir veiksmus atlieka vos du konsuliniai darbuotojai bei du jų padėjėjai-raštvedžiai. Jei pažvelgtumėme į panašias funkcijas atliekančias įstaigas Lietuvoje, suprasime, kad tų keturių mūsų darbuotojų darbo krūvis yra išties didžiulis.

    Airijos lietuvių šeimoje gimęs vaikas tampa Airijos piliečiu. Ar yra būdų, kaip būtų galima išsaugoti Lietuvos pilietybę, ar jais naudojamasi?

    Čia gimęs vaikas gimimu įgyja Airijos pilietybę, o visi lietuviai, susilaukę vaikų, turi teisę kreiptis į mus ir gauti Lietuvos pilietybę. Sprendžiant iš mūsų konsulo užimtumo, sakyčiau, kad lietuviai žino šią informaciją ir naudojasi savo teise. Tikrai daug žmonių stengiasi savo vaikams suteikti Lietuvos pilietybę. Pagal Lietuvos įstatymus, sulaukę 21 metų, jau būdami sąmoningi ir už save atsakingi, galės rinktis, kurią pilietybę pasilikti. Žinoma, valstybėje yra diskusijų, žmonių pamąstymų ir dėl antros pilietybės įteisinimo, tačiau sprendimai dar nėra priimti.

    Lietuvos Respublikos ambasada Airijoje dalyvavo praėjusį lapkritį vykusioje tradicinėje ambasadų labdaros mugėje. Mugės lankytojai mielai ragavo ir pirko lietuviškus sūrius, mėsos gaminius, grožėjosi originaliais papuošalais ir suvenyrais. (Nuotrauka iš Lietuvos Respublikos ambasados Airijoje archyvo)

    Kaip Lietuvos verslininkams sekasi megzti ryšius Airijoje? Kas trukdo, kad bendradarbiavimas verslo srityje tarp šių šalių būtų glaudesnis?

    Trikdžių tikrai nėra. Tiek mes, tiek Airija esame ES narės ir galimybių tikrai yra daug. Galbūt bendradarbiavimas iki šiol nebuvo labai aktyvus, bet ne dėl to, kad būtų kokių nors problemų. Tiesiog Lietuvos verslas turėjo tam tikrus prioritetus, kurie pasikeitė po praėjusiais metais prasidėjusių įvykių. Įmonės labiau pradėjo žvalgytis į kitą pusę, atsirado daugiau besidominčių šia rinka.

    Ekonominio bendradarbiavimo skatinimą laikau vienu svarbiausiu savo, kaip ambasadorės, prioritetu. Šiemet jau surengėme pirmąją specializuotą maisto gamintojų „Eksporto misiją“, kurioje savo produkciją pristatė 14 įmonių. Turėjome naudingų susitikimų, kurie, tikiu, paskatins Lietuvos įmonių eksportą į Airiją. Eksporto keliai taip lengvai neatrandami. Mano užduotis – taip pat ir pristatyti įmonėms galimybes Airijoje, mat verslininkai visko negali žinoti.

    Vis dėlto Airija nėra mūsų kaimynė ir ilgalaikio bendradarbiavimo verslo srityje su šia šalimi dar neturime. Šiuo metu tam tikri nišiniai maisto produktai jau randa rinką čia, tačiau tikiu, kad daugelis lietuviškų maisto produktų gali būti sėkmingai parduodami Airijoje. Šiemet taip pat įvyks ir Airijos eksporto misija į Lietuvą.

    Taigi, ekonominis bendradarbiavimas pastebimai intensyvėja. Kiek anksčiau dalyvavome didžiausioje Airijoje turizmo parodoje, kurioje pristatėme Lietuvą. Turizmo srautai į Lietuvą turi taip pat didelę reikšmę mums, todėl bandome plėsti mūsų šalies matomumą. Toliau tęsiame šį darbą ir planuojame suorganizuoti dar vieną renginį šią vasarą.

    Airija pritraukia itin daug investicijų, daug tarptautinių kompanijų savo biurus steigia būtent čia. Kaip manote, ko Lietuva galėtų pasimokyti iš Airijos verslo, investicijų srityse?

    Nors mes nebūtinai išnaudojame viską, ką daro airiai, bet mums puikiai sekasi. Pažvelgus į tai, kad mes ES nariais esame nepalyginamai trumpesnį laiką, pasiektais rezultatais galime tik didžiuotis. Vien pastarųjų metų investicijų pritraukimo srityje mūsų šalies rodikliai yra puikūs. Daug įmonių taip pat ateina ir į Lietuvą – pažvelkite į Klaipėdos, Kauno ar kituose miestuose įsikūrusias laisvąsias ekonomines zonas. Ten rasite daug naujų, tik ką įsisteigusių kompanijų, kurios kuria darbo vietas. Mūsų šalis Europoje yra oficialiai įvardijama kaip viena iš patraukliausių investavimui vietų, įgijome didžiųjų investuotojų pasitikėjimą. Tai įrodo ir mūsų šalyje veikiantys paslaugų centrai, tokie kaip „Western Union“ ar „Barclays“, kurie dirba ir toliau plečiasi. Įdomus sutapimas, kad tiek Lietuvos, tiek Airijos ekonomikos yra tarp sparčiausiai augančių visoje ES. Tad per tą trumpą laiką Lietuva, žinoma, mokėsi ir tebesimoko iš Airijos. Mūsų institucijos, kurios yra atsakingos už investicijų pritraukimą, tiek užsienio bei ūkio ministerijos nuolat susipažįsta ir perima įvairių šalių gerąsias praktikas. Tiesiog svarbu paminėti, kad ne visada galima pritaikyti tą copy/paste (kopijavimo, – aut. past.) modelį. Yra itin daug sudedamųjų dalių, kurios šalį padaro patrauklią verslui. Turiu galvoje ne tik finansus, bet ir žmogiškuosius resursus. Apskritai, verslo srityje konkurencija tarp šalių yra arši ir milžiniška, todėl būtina nesustoti tobulėti. Galbūt Lietuva ir Airija ir mažiau konkuruoja, tačiau rungtyniavimo ir čia netrūksta. Žvelgiant dar kartą į Lietuvą, matau daug pasiekimų ir tai atsispindi skaičiuose, kasmet investicijų kiekis į mūsų tėvynę tik didėja.

    Esu įsitikinęs, kad, užimant tokias atsakingas pareigas, laisvo laiko lieka nedaug, tačiau vis dėlto, kaip jį išnaudojate? Galbūt dalyvaujate kultūriniuose renginiuose, skaitote?

    Iš tiesų, laiko lieka nedaug. Stengiuosi apsilankyti visuose lietuvių bendruomenės renginiuose. Kartais būna nemalonių situacijų, kai keli renginiai vyksta vienu metu, o savęs negaliu padalinti. Jei turiu visą laisvą dieną, nors tai itin retai nutinka, bandau pakeliauti, pažinti Airiją. Drauge su sūnumi mėgstu važinėti dviračiais. Be abejo, domina ir kultūriniai renginiai – nepraleidžiu progos nueiti į vietinius spektaklius, muzikos vakarus. Asmeniškai man itin patinka airiška muzika ir jų tradiciniai šokiai.

    Kartais skiriu laiko ir skaitymui. Vis pavartau pirmąją prezidento Valdo Adamkaus  prisiminimų knygą. Joje itin daug mano darbui artimų detalių, pasakojimų. Šiuo metu noriu sužinoti šiek tiek daugiau informacijos apie Airiją, todėl vis paskaitinėju ką nors apie šios šalies kultūrą, istoriją.

    Praėjusį mėnesį visame pasaulyje Airija minėjo kasmetinę šventę, skirtą šalies globėjui Šv. Patrikui atminti. Šiemet ir Jūs nusprendėte dalyvauti pagrindiniame šios šventės akcente – parade. Papasakokite apie šią patirtį.

    Šiemet išdrįsau kartu su lietuvių bendruomene užsirašyti ir dalyvauti Šv. Patriko dienai skirtame parade. Ačiū jiems, kad mane priėmė ir leido prisidėti prie tokio Airijai svarbaus renginio. Lietuvių bendruomenė, jei neklystu, jau dešimtą kartą dalyvauja šiame parade. Nors mūsų grupelė nedidelė (10 moterų ir tiek pat vyrų), tačiau atsakomybės nuo to nesumažėjo. Parade vilkėjome ir specialius rūbus bei kaukes. Reikėjo rasti ir paskirti tikrai nemažai laiko, norint dalyvauti šioje eisenoje, mat pasiruošimas užtruko ilgiau nei du mėnesius. Kiekvieną sekmadienį rinkdavomės, repetuodavome, matavomės rūbus. Šis renginys turi ilgą gyvavimo tradiciją, prie jo organizavimo prisideda įvairūs menininkai, choreografai ir dizaineriai. Šiame parade ne tik einama, bet ir šokama, todėl repeticijose mokėmės ir choreografijos. Mūsų srauto, kuriame dalyvavo ne tik lietuvių, bet ir kitos bendruomenės, idėja yra „explosion“ (sprogimas). Tad ne tik šokio, kostiumų, bet ir bendro koordinavimo pagalba bandėme perteikti šią mintį. Kiti srautai ruošė savo programas ir šokius.

  • ATGAL
    Urtės Šegždavičiūtės kūryba
    PIRMYN
    Vytautas Michelkevičius: „Muziejus“ pasakoja istoriją apie kūrėjo laisvę sovietmečiu ir šiandien
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.