Redakcijos žvilgsnis

  • Redakcijos žvilgsnis

  • Data: 2017-06-01
    Autorius: Romena Čiūtienė

    Pirmasis XII Lietuvos Respublikos Seimo pusmetis nuvilia. Žinoma, tai nėra naujiena, žurnale prognozuota, kad nepamatuoti ir utopiniai rinkimus laimėjusiųjų pažadai vargu ar bus įgyvendinti, uždaviniai keisis arba bus tyliai užmirštami. Politikos naujokai po truputį įgauna patirties ir švelnina retoriką. Seimo darbotvarkė apytuštė, užpildyta techniniais klausimais, bet ne rimtomis (ar bent žadėtomis) reformomis. Visgi panašu, kad koalicija kategoriškai nusiteikusi įgyvendinti vieną pažadą – sumažinti Seimo narių skaičių iki 101. Galimai ir be Konstitucijos pataisų, ir be tam reikalingo referendumo. Apkaltos ir skandalai Seime pilasi it iš gausybės rago, todėl šiame žurnalo numeryje retoriškai klausiame – ar dar liks Seimo narių, pasibaigus kadencijai?

    G. Kildišienė, G. Steponavičius, K. Pūkas, M. Bastys… Pasitelkiant paprastą matematiką, skaičiavimai baugina. Per pusmetį netenkant 4 Seimo narių, kadenciją šis Seimas baigtų 32 parlamentarais mažiau. Žinoma, šiek tiek spekuliuoju – pašalintą Seimo narį keičia kitas pagal sąrašą arba organizuojant rinkimus, priklausomai nuo to, kokio tipo apylinkėje buvo rinktas pašalintasis. Tai nekeičia bendros tendencijos – mūsų trapi demokratija dar nesuformavo bent kiek pažangesnės politinės kultūros, kuri iš esmės ir yra stabilumo pagrindas šalyje. Pagrindas, nuo kurio galima pradėti kelią tobulesnės šalies link. Momentai, kai aplanko šis suvokimas, yra kritiniai. Negalima nuleisti rankų ir atiduoti Valstybės valdymo paveiktiems, korumpuotiems ar aplinkos nesuvokiantiems. Ketvirtis amžiaus Nepriklausomybės sukūrė demokratinius mechanizmus, įgalinančius prisidėti prie šalies kūrimo: Seimo opozicija, Prezidentūra, žodžio laisvė ir šviesūs, išsilavinę bei pasaulio matę žmonės. Kiekvienas mūsų esame valstybės dalis, atsakinga už jos ateitį.

    Įdomi ateitis ir už mūsų sienų. Žurnale rašome apie Lietuvos jungimąsi į energetinius Europos tinklus, taip dar labiau mažinant energetinį šalies pažeidžiamumą, apžvelgiama ir Vokietijos padėtis šiuo klausimu. Vokietijos pozicija energetikoje yra vienas kertinių Europos stabilumo taškų. Mūsų pažeidžiamumo taip pat. Žurnale taip pat skaitykite apie Prancūzijos prezidento rinkimus, kurie, kaip ir dalinomės savo prognozėse, pašviesino Europos politinę padangę, ir nerimą keliantį referendumą Turkijoje. Nerimas kyla ir dėl mūsų kaimynų – Baltarusijos. Vienintelis demokratinės vilties spindulys – opozicija – tebesėdi uždaryta kalėjimuose. Plačiau apie tai – M. Hacako straipsnyje.

    Tolyn į pasaulį žvelgiame L. Kojalos straipsnyje apie Šiaurės Korėją. Neramus tai žvilgsnis. Kiek šviesiau tampa atsidūrus „Apžvalgos aikštelėje“ – interviu su sužeistų Ukrainos karių draugu ir tikru Lietuvos patriotu Ramūnu Šerpatausku įkvepia. Žmogaus gyvybė – trapi, todėl pagarba jai yra vienas iš esminių TIKRO žmogaus bruožų. Na, o galutinai uždega pokalbis su šių metų šviesuliu, Nepriklausomybės Akto atradėju Liudu Mažyliu.

    Atrodo, kartais reikia visai nedaug – truputį daugiau kryptingai veikti ir truputį plačiau matyti. Redakcijos šventa užduotis – padėti Jums. Gero skaitymo – plačiai ir šviesiai. ■

  • ATGAL
    Redakcijos žvilgsnis
    PIRMYN
    Išlikti susitelkusiems
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.