Redakcijos žvilgsnis

  • Redaktoriaus žodis

  • Data: 2017-02-03
    Autorius: Romena Čiūtienė

    „Žmonės naktimis ramiai miega savo lovose, nes šiurkštūs vyrai yra pasiruošę už juos tuo metu smurtauti“ – George Orwel

    Kraupi frazė, atmerkianti akis ir labiausiai užsispyrusiems jėgos struktūrų priešininkams. Taip, mes visi skirtingi – kai kurie mūsų gimsta ir/ar išauga su natūraliai didesne nuožmumo ir šiurkštumo doze savyje, visada pasiruošę kautis, reikia to ar ne. Agresijos teorijoje, labai supaprastintai aiškinant, jie vadinami vilkais, o pasyvesnioji visuomenės dalis – avimis. Vilkai pjauna avis, tokia gamta. Ta pati teorija teigia, jog tinkamai ugdant agresyviuosius visuomenės individus, vietoje vilko išugdomas aviganis. Jis nepuola avių, bet savo agresijos poreikį patenkina jas gindamas. Valstybės užduotis yra laiku identifikuoti tokius individus ir sudaryti sąlygas jiems realizuoti save jėgos struktūrose, užuot pasukus kriminalinio pasaulio link (suprask – avių skriaudimo). Žinoma, agresijos teorija turi daug daugiau sąlygų, išlygų ir kintamųjų. Šiame žurnalo numeryje kalbame apie saugumą, todėl labai svarbu suprasti tris visuomenės grupių tipus: vilkus, avis ir aviganius.

    G. Orwelo frazė racionaliai skamba adekvačiame ir demokratiškame pasaulyje: mes gyvename savo ramius gyvenimus, auginame vaikus ir dirbame kasdienius darbus, vakarais susirenkame visi kartu ir, užrakinę duris, ramiai gulame į patalus. Suprask – mes avys (neįsižeiskite, tai tik teorinis terminas). Žinome, kad šalia egzistuoja tamsesnis pasaulis, bet taip pat žinome, kad tvirti ir parengti vyrai bei moterys visada šalia, kad apsaugotų mus. Tiesa, kad apsaugotų mus, jie ne visada šalia – kartais jie saugo mus atlikdami savo šiurkščius darbus visai kitame pasaulio gale – tam, kad karšti taškai būtų kuo toliau nuo mūsų.

    Post-tiesos era neleidžia tikėti niekuo. Joje nebeaišku, kas vilkas, kas avis, o kas aviganis. Vilkai ima valdyti valstybę, aviganiai pasirodo besą avys, o avys netikėtai išverčia kailius, sėda į sunkvežimį ir sutraiško visą bandą arba ją iššaudo persirengę kalėdų seniais… Prie viso to, šiuos įvykius vienas ūkis nušviečia vienaip, kitas kitaip – taip dar labiau viską sumaišant. Keistas metas, kuriame garbės ir elementaraus padorumo principai reiškia vis mažiau. Kai kas tą perprato ir įvaldė geriau nei kiti.

    Šioje neaiškumo ir neužtikrintumo atmosferoje bandome sudėlioti 2017 metus. Numeryje apžvelgiami pagrindiniai artėjantys įvykiai, apibrėšiantys saugumo situaciją Lietuvoje bei pasaulyje. Rinkimai, sprendimai ir mokymai. Kiek mes juos suprantame, kaip esame pasiruošę reaguoti ir ar turime potencialo veikti proaktyviai?

    Gero skaitymo, mieli skaitytojai. Pasiruoškime kanopas pasikeisti nagais ir iltimis. Jei tik to prireiktų.  ■

  • ATGAL
    Audronius Ažubalis: Čia kuriasi naujojo Lietuvio gerąja prasme branduolys
    PIRMYN
    Redakcijos žvilgsnis
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.