Renaldas Gudauskas: bibliotekos – trečioji erdvė | Apžvalga

Įžvalgos

  • Renaldas Gudauskas: bibliotekos - trečioji erdvė

  • Data: 2013-06-06
    Autorius: Kalbino Nerijus Šlepetys
    „Apžvalga“ Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos bei Pasaulio informacinės visuomenės dienų proga pakalbino Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinį direktorių profesorių

    Renaldą GUDAUSKĄ, kuris mielai sutiko pasidalyti mintimis tiek apie projektą „Bibliotekos pažangai“, tiek apie bibliotekų ir bibliotekininkų vaidmenį besikeičiančioje visuomenėje.

    Esate Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius.  Akivaizdu, kad esate tas žmogus, kuris geriausiai pažįsta dabarties Lietuvos bibliotekų situaciją, atsirandančius iššūkius, kylančias problemas. Kokios, Jūsų nuomone, šiuo metu yra Lietuvos bibliotekų ir jų darbuotojų stipriosios kompetencijos ir kas galėtų būti tobulintina?

    Stipriausios bibliotekų darbuotojų kompetencijos iš esmės yra klasikinės, susijusios su duomenų, informacijos ir žinių kokybišku valdymu ir operatyviu šio proceso rezultatų pateikimu bibliotekų paslaugų vartotojams – skaitytojams. Pastaruoju metu itin svarbi tapo vadinamosios  skaitmeninės kompetencijos dimensija, kuria disponuodami bibliotekų darbuotojai padeda informacijos vartotojams įveikti skaitmeninį kompleksiškumą. Taip pat labai svarbios yra lyderystės, permainų valdymo, darnios ir tvarios organizacinės kultūros kūrimo kompetencijos. Viso to visuma ir yra mūsų siekiamybė ir iš dalies atsitinkanti realybė.

    Vienas iš projekto „Bibliotekos pažangai“ tikslų buvo informacinės visuomenės plėtra ir gyventojų mokymas. Akivaizdu, kad visuomenėje galime matyti tam tikrą fragmentaciją ir informacinę tam tikrų grupių atskirtį. Kokias išeitis matytumėte tam tikram tolygumui užtikrinti?

    Kaip rodo Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos duomenys, šiuo metu Lietuvoje 75,2 proc. gyventojų naudojasi kompiuteriu ir 73,3 proc. internetu1. Galima drąsiai teigti, kad viešųjų bibliotekų veikla prisidėjo prie padidėjusios skaitmeninės įtraukties Lietuvoje.

    Per pastaruosius 4 metus bibliotekų darbuotojai tapo aktyviausiais skait-
    meninio raštingumo mokytojais Lietuvoje. Visos bibliotekos be išimties
    moko ir konsultuoja, kaip naudotis kompiuteriais ir internetu, laisvai prieinamomis e. paslaugomis ir šaltiniais. Daugumai vartotojų, kurie naudojasi vieša interneto prieiga, galimybė
    gauti bibliotekininko pagalbą yra viena pagrindinių priežasčių apsilankyti bibliotekoje. Bibliotekininkų organizuojamuose skaitmeninio raštingumo mokymuose nuo projekto pradžios dalyvavo apie 80 000 gyventojų, konsultacijos suteiktos daugiau kaip
    500 000 gyventojų.

    Pastarojo laiko diskusijose apie tradicinės ir elektroninės knygų santykį nuogąstaujama, kad elektroninės knygos dėl leidybos sąnaudų ir patogesnio prieinamumo išstums tradicinę leidybą. Kaip Jums minėta situacija atrodo: pavojus ar naujos galimybės?

    Tos diskusijos dėl klasikinės knygos situacijos ir ateities trunka jau ne vieną dešimtmetį ir vis vien  tradicinė knyga ir toliau išlieka labai svarbia dvasine verte, kurios esmės negali pakeisti jokia moderni informacijos laikmena. Aišku, elektroninės leidybos plėtros tendencijos  esmingai patikslina tradicinės knygos vietą bendrame kontekste, tačiau  perspektyvos nėra vienareikšmės. Informacijos vartotojų, skaitytojų lūkesčiai yra dinamiški ir tik ateitis parodys tikslesnius tradicinės ir elektroninės knygos sąveikos kontūrus. Bet kuriuo atveju klasikinė knyga turėtų išlikti svarbia visuomenės dvasinės kultūros dalimi.

    Bibliotekos linkusios tapatintis su kultūros, švietimo ir bendruomenės susibūrimo centrais. Kiek prasminga skatinti veiklas su tradiciškai įprastomis ir mūsų įsivaizduojamomis funkcijomis?

    Dinamiška aplinkos kaita įpareigoja bibliotekas ieškoti naujų lankytojų pritraukimo būdų. Viešoji biblioteka daug kur, ypač kaimo teritorijose, tampa „trečiąja vieta“2, kurioje bendruomenių nariai gali realizuoti socializacijos, savišvietos ir saviraiškos poreikius.

    Atlikus projekto „Bibliotekos pažangai“ poveikio vertinimo tyrimą išaiškėjo, kad gyventojai, vertindami kultūros įstaigų teikiamas paslaugas, pirmenybę teikia būtent bibliotekoms. Bibliotekų paslaugomis buvo patenkinti net 75 proc. apklaustų respondentų. Pagal pasitenkinimo paslaugų kokybe rodiklį, viešosios bibliotekos lenkia kultūros centrus ir laisvalaikio sales, paveldo objektus, muziejus ir galerijas.

    Kokių, Jūsų manymu, reikėtų politinių valdžios sprendimų, siekiant plėtoti informacinę visuomenę ir užtikrinti deramą bibliotekininko vietos prestižą. Galbūt turite tarptautinių gerosios patirties pavyzdžių, kuriuos norėtumėte įgyvendinti Lietuvoje?

    Kuriant informacinę, skaitmeninę, žinių ar tinklaveikos visuomenę, žinių ar skaitmeninę  ekonomiką būtina ir atskira šios srities – valstybės informacijos – politika, kurios šiuo metu Lietuvoje kokybės prasme praktiškai neturime. Bibliotekos yra esminė valstybės informacijos politikos ir informacinės infrastruktūros dalis, tačiau šiuo metu Lietuvoje tai nėra deramai realizuota. Nėra ir tinkamos įstatyminės ir institucinės aplinkos.  Atitinkama išdava – neadekvati bibliotekų darbuotojų situacija ekonomine ir  statuso prasme. Daugiausia asmeninių patirčių esu turėjęs su Pietų Korėjos informacijos ir IT sektoriaus profesionalais. Beje, ten yra ir kol kas  vienintelė pasaulyje Žinių ekonomikos ministerija. Labai linkėčiau ta patirtimi pasidomėti. ■

    1 Tyrimo duomenimis, per metus 50–59 metų amžiaus grupėje kompiuterius naudojančių asmenų skaičius išaugo 8 procentiniais punktais ir pasiekė 62,3 proc., 60–74 metų amžiaus grupėje šis rodiklis išaugo 14 procentinių punktų ir pasiekė 39,4 proc. Žymiai padidėjo ir internetą naudojančių asmenų rodikliai: 50–59 metų amžiaus grupėje interneto naudotojų dalis išaugo 10 procentinių punktų ir pasiekė 61,5 proc., 60–74 metų amžiaus grupėje išaugo 15 procentinių punktų ir pasiekė 36,7 proc.

    2 Floridos sociologijos profesorius Rėjus Oldenburgas savo knygoje „Puiki vieta” (angl. “The Great Good Place”), išleistoje 1989 m., viešąsias erdves vadina „trečiąja erdve“ (ji užima svarbią vietą po namų ir darbovietės), kurios yra esminės neformaliam žmonių bendravimui ir bendruomenių kūrimuisi, jų gyvybingumui.

  • ATGAL
    Bibliotekų revoliucija
    PIRMYN
    Irena Krivienė: biblioteka kaip fizinė erdvė žmonėms vis dar yra reikalinga
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.