Revizorių išvadų belaukiant | Apžvalga

Įžvalgos

  • Revizorių išvadų belaukiant

  • Data: 2013-05-06
    Autorius: Aleksandras Graželis

    Agnės Pėčaitės-Stankevičienės piešinys

    „Apžvalgoje“ jau rašėme, kad Lietuva ir jos kaimynai jau daugiau kaip pusę metų laukia, kokie nauji vėjai papūs į Lietuvos energetikos bures. Gegužės mėnesį savo siūlymus ir skaičiavimus turi pateikti darbo grupė, šmaikščiai pavadinta „strategijos revizoriais“. Ji premjero Algirdo Butkevičiaus potvarkiu buvo sudaryta „pasiūlymams dėl ekonomiškai optimalaus ir vartotojams palankaus apsirūpinimo elektros energija ir kitais energijos ištekliais parengti ir atsižvelgiant į juos Nacionalinei energetinės nepriklausomybės strategijai patikslinti“. Darbo grupei vadovauja energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius. Sklinda žinios, kad yra rengiamos dvi skirtingos strategijos – viena, pagrįsta prielaida, kad Lietuvoje bus statoma branduolinė jėgainė, ir antra, kurioje jos statyba  nenumatyta.

    Sprendimų atsakomybės slėgis

    Pripažinkime, darbo grupei siūlymus (prilygstančius sprendimui, nes valdančiosios daugumos Seimo nariai vargu ar sugebės ką nors geresnio sugalvoti) pateikti nėra lengva. Kodėl? Visagino AE statybos klausimas nuo pat jo iškėlimo pradžios nebuvo politinis ar net geopolitinis projektas. Uždaromos Ignalinos AE vietoje statyti naują atominę elektrinę buvo 2002 ir 2007 metų Nacionalinių energetikos strategijų siekis, dėl jo, socialdemokratams būnant valdžioje, sutarė visos partijos. Politizuotu jis tapo tik tada, kai 2011 metais paaiškėjus būsimam Visagino AE statytojui – „Hitachi“ firmai – savo nuomonę radikaliai pakeitė socialdemokratai. Politizavimo viršūnė pasiekta balsuojant Seime dėl referendumo naujai atominei elektrinei statyti paskelbimo. Būtent politikai, likus keliems mėnesiams iki Seimo rinkimų, ėmėsi skelbti referendumą, nes referendumo iniciatyvinės grupės (nei žalieji, nei valstiečiai) nesurinko net nors kiek reikšmingo parašų kiekio. Balsavimas Seime už referendumo surengimą laimėjo – jį nulėmė vos trys Seimo narių balsai. Suprantama, kitokios nuomonės negalima buvo laukti iš neįtikėtinai vieningai balsavusių socialdemokratų, „darbiečių“ ir „tvarkiečių“ frakcijų. Jų politinis „verslo planas“ pasiteisino – būtent šios frakcijos dabar valdo Lietuvą. Apmaudu dėl tų trijų balsų turėtų būti ankstesniajai Seimo daugumai – balsavimo rezultatus nulėmė mišrios Seimo narių grupės balsai. Grupės, kurios narių skaičius žymiai padidėjo dėl nesutarimų tuometinės valdančiosios daugumos frakcijose.

    Taigi dabar turime situaciją, kurią nulėmė politika, tačiau Visagino AE statybos klausimas iš politizuoto vėl tapo ekonominiu. Nevertėtų būsimu Seimo sprendimu įteisinti bejėgišką politiškai sukiršintų rinkėjų būseną rinkimų metu. Tautai nurimus, jos nuomonė dėl referendumo rezultatų pasikeis. Daugelis rinkėjų netrukus prisipažins, kad balsavo ne prieš Lietuvai naudingą Visagino AE, bet prieš valdžiusios koalicijos neišpildytus lūkesčius, kuriais žmonės tikėjo 2008 metų Seimo rinkimuose. Jie supras, kad nebuvo galimybių tų lūkesčių įgyvendinti, kad visus ketverius metus reikėjo Lietuvos ūkį iš krizės duobės traukti. Dabar valdyti pradėjusiems į Tautą kalbėti galima jau kitais žodžiais – nebereikia gąsdinti „diržų suveržimu“, galima žadėti taisyti anksčiau valdžiusių klaidas, galima žadėti dalyti ekonomikos atsigavimo vaisius.

    Minėtajai darbo grupei privalu visus savo siūlymus ir tikslinimus pagrįsti skaičiais. Tik skaičiai, kuriais patikėtų pati darbo grupė, Vyriausybė, Seimas, latviai, estai ir Europos Komisija, leistų spręsti dėl Visagino AE ateities. Visi suprantame, kad energetikos klausimai negali būti grindžiami būrimu „myliu–nemyliu“. Reikia tikėtis, kad darbo grupė skaičiuos tiksliai. Žinant, kad 2×2=4, darbo grupės pateikti skaičiai neturėtų skirtis nuo jau žinomų Visagino AE projekto duomenų. Neįrodžius Visagino AE ekonominio nenaudingumo, Vyriausybės ir Seimo priimti sprendimai vėl taps politizuotais. Sprendimą nulemsiantys valdančiosios koalicijos Seimo nariai privalo suprasti, kad pasirinkus Lietuvai nenaudingą apsirūpinimo elektros energija variantą, jo daromi nuostoliai visą laiką bus lyginami su galima Visagino AE nauda. Nereikėtų pamiršti, kad tokio politizuoto sprendimo pasekmės bus jaučiamos daug metų. Seime balsuojant nereikėtų remtis vien rinkėjų nuomone, nes toks sprendimas ateityje taps kritikuotinas, kai daugelis rinkėjų supras padarę klaidą (politikams savąją klaidą suprasti bus sunkiau).

    Kodėl sunku susitarti

    Seimas savo rezoliucijoje dėl referendumo rezultatų įgyvendinimo ne tik nurodė sukurti minėtąją darbo grupę, bet ir pakvietė valstybės institucijas, politines partijas bei piliečius siekti nacionalinio sutarimo dėl racionalaus, konkurencingo, darnaus ir perspektyvaus elektros energijos tiekimo užtikrinimo. Rašant šias eilutes pasiekė žinia, kad valdančioji koalicija jau pradėjo tartis su opozicija dėl šiuos tikslus apimsiančio memorandumo. Pirmieji opozicijos įspūdžiai nėra džiugūs – parengto dokumento projektas nėra konkretus. Jame neįrašyta Visagino AE statyba, nors sprendimas dėl jos ateities dar nepriimtas. „Užmiršo“ įrašyti ir skalūninių dujų paiešką, nors ji numatyta Vyriausybės veiklos programoje.

    Tikėsimės, kad opozicija būsimą dokumentą pasirašys tik susipažinusi su darbo grupės siūlymais dėl Visagino AE ir su patikslinta Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategija. Garbingai tartis dėl Lietuvos energetikos politikos įmanoma tik žinant visus valdančiosios koalicijos ketinimus, kitaip susitarimas gali tapti vien „vaizdeliu“, kuriame jau kelerius metus sėkmingai vykdomi energetikos projektai bus pateikiami kaip naujosios Vyriausybės nuopelnai.

    Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai jau gerokai anksčiau, vasario 20 dieną, Respublikos Prezidentei, Seimo Pirmininkui, Ministrui Pirmininkui, energetikos ministrui bei Seimo frakcijoms įteikė memorandumą „Dėl Lietuvos nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos elektros energetikos srityje tęstinio įgyvendinimo atsižvelgiant į konsultacinio referendumo rezultatus“. Solidžiame dokumente išsamiai aprašyta, kas jau atlikta įgyvendinant strateginius energetinės nepriklausomybės tikslus, kokius darbus būtina tęsti, kad nebūtų sužlugdyta tai, kas Lietuvos jau taip sunkiai nuveikta. Galima drąsiai teigti, kad TS-LKD memorandumas galėtų būti pagrindas Seimo valdančiosios daugumos rengiamo dokumento, nes jame akcentuojama sutarimo tęsti pradėtus darbus svarba. Sutarimo, kurio reikšmę ypač pabrėžė Respublikos Prezidentė savo metiniame pranešime dar prieš Seimo rinkimus.

    Pasvarstymai apie svarstymus

    Laukiant minėtos darbo grupės išvadų, viešojoje erdvėje pasirodė keletas publikacijų, aptariančių elektros energijos gamybos ir apsirūpinimo perspektyvas Lietuvoje. „Apžvalga“ atkreipė dėmesį į interneto svetainėje delfi.lt vasario 27 dieną paskelbtą socialdemokrato, buvusio vidaus reikalų ministro Virgilijaus Bulovo straipsnį „Apie energetinę nepriklausomybę“ (kovo 1 dieną buvo paskelbta straipsnio antroji dalis).

    V. Bulovo tekste labai aiškiai ir išsamiai išdėstyti elektros energetikos sistemų darbo principai, jie daugeliui skaitytojų padės aiškiau suprasti problemų esmę. Autorius, elektrotechnikos inžinierius, tylėjęs referendumo agitacijos metu, prabilo dabar, nors daugelis jo teiginių panašūs į tada daugelio agitatorių išsakytus. Beveik pagal posakį „čiupt už vadžių ir vėl iš pradžių“. Prisimenant, kad V. Bulovas buvo A. Brazausko vyriausybės ministras tuo metu, kai buvo privatizuotos „Lietuvos dujos“, galima pagalvoti, kad autorius savo tekstais siekia įteigti „teisingą mąstymą“ energetikos strategiją tikslinančiai darbo grupei. Autorius kviečia diskutuoti dėl jo teikiamų teiginių, tačiau ne dėl visų jų, paminėtų straipsniuose, tai daryti verta. Pavyzdžiui, diskusija viešojoje erdvėje dėl Visagino AE statybos šiuo metu nebeturi reikšmės. Darbo grupė Visagino AE verslo planą patikrins, o Seimas priims sprendimą dėl branduolinės energetikos ateities Lietuvoje.

    Kitas autoriaus teiginys, kad „tiek Lietuvos, tiek ir visų Baltijos valstybių jungtinė elektros energetikos sistema (EES) yra per mažos, kad galėtų vienos nepriklausomai ir patikimai funkcionuoti“, verčia suabejoti. Iš tikrųjų Baltijos EES galėtų be problemų funkcionuoti ir nuo Rusijos energetinės sistemos atsijungusi. Vien Lietuvoje esančių elektros gamybos pajėgumų beveik užtektų aprūpinti elektra visas tris Baltijos valstybes. Estai yra darę gana sėkmingą (nors ir trumpalaikį) bandymą atjungti nuo Rusijos vien savo šalies elektros energijos sistemą. Deja, Lietuvoje gaminamos elektros kaina yra labai didelė ir vartotojai jos nepirks, kai įmanoma nusipirkti pigesnės. Ateityje pirkti galėsime ne vien iš Rusijos ir Baltarusijos, kaip tai darome dabar, bet įsijungsime į bendrą Europos Sąjungos valstybių elektros rinką bei į bendrą elektros energetikos sistemą. Tas darbas jau sėkmingai vyksta. Estija 2014 metais susijungs su Suomija jau antra elektros jungtimi Estlink 2, kartu su Estlink 1 bus pasiekta 1000 MW galia. 2015 metais Lietuva susijungs su Lenkija 500 MW galios jungtimi LitPol-1, o 2016 metais – su Švedija 700 MW galios jungtimi NordBalt. Bus nutiestos papildomos jungtys tarp Estijos ir Latvijos. Turėdami galimybę pirkti elektrą iš kelių šaltinių, nepriklausysime nuo Rusijos elektros  monopolio.

    V. Bulovo nuomone, „sunkiausias klausimas – Kaliningrado sritis. Preliminariose prisijungimo prie kontinentinės Europos tinklų (KET) sąlygose buvo aiškus reikalavimas – išspręsti atsijungimo nuo Rusijos energetinės sistemos (IPS/UPS) klausimus ir Kaliningrado srities klausimą. Ateityje problema dar labiau susikomplikuos, nes Kaliningrado srityje jau statoma Baltijsko atominė elektrinė“. V. Bulovas teisus, tačiau šią problemą išspręsti yra įvairių galimybių – ir techninių, ir politinių. Minėtame TS-LKD memorandume pažymėta, kad „Švedijos firma „Gothia Power AB“  iki 2013 m. rugsėjo 30 d. užbaigs su Europos Komisijos 1 mln. EUR parama rengiamą Baltijos EES sinchronizavimo variantų (kartu su Karaliaučiaus sritimi ir be jos) galimybių studiją su sistemos stabilumo skaičiavimais ir modeliavimu, Visagino AE 1350 MW galingumo generavimo bloku ir LitPol-2 jungtimi. Studija galutinai nustatys ir įvertins galimus sinchronizacijos su  kontinentinės Europos tinklais variantus, įgyvendinimo priemones ir investicijas.“

    Šiek tiek palaukime, švedai pasiūlys techninius sprendimus, tačiau jei Rusijai jie nepatiks, galimi ir politiniai sprendimai. O jie galėtų būti maždaug tokie: pradėję avantiūristinę Baltijsko AE statybą (jėgainė skirta vien eksportui, nes jau ir dabar Kaliningrade pagaminama per daug elektros, ją perkame mes) rusai įkrito į balą, todėl iš jos tegul kapstosi patys. Bala galima pavadinti tai, kad rusai dar nežino, kas pirks jų pagamintą elektros energiją. Norai įsiūlyti Lietuvai 1000 MW galios gaminamą energiją yra aiškiai per dideli. Lietuvai pakaks pirkti dvigubai mažiau, net neatsižvelgiant į Visagino AE perspektyvą. Vokiečiai, kuriems elektrą tiekti rusai ketina Baltijos jūros dugnu nutiestu 1000 MW galios  kabeliu, kol kas entuziazmo nerodo. Šiaurės Vokietijoje, į kurią ketinama kabelį nutiesti, rusų elektros nereikia, ten elektros energijos perteklius. Lenkai, su kuriais rusai taip pat tikisi prekiauti, aiškaus atsakymo dar nepateikė. Taigi „Rosatom” rūpesčių turi nemažai, nes pirmąjį reaktorių ketina paleisti 2017 metais. Labai tikėtina, kad Lietuvos vyriausybė bus ir viliojama, ir spaudžiama rusus gelbėti – leisti jiems naudotis Kruonio HAE, nutiesti papildomas linijas iki Klaipėdos, kad rusai galėtų eksportuoti elektrą į Švediją. Belieka tikėtis, kad naujoji Vyriausybė sugebės rusų ketinimams atsispirti. Dabar jau ne 2001 metų situacija, kai rusų spaudimas ir neapgalvotos politikų bei energetikų nuolaidos privertė Lietuvą įstoti į BRELL elektros žiedą. Šiuo metu energetikos srities sutartis su trečiosiomis valstybėmis prižiūri Europos Komisijos atstovai, jie mus saugo nuo klaidingų žingsnių.

    Dar vieno straipsnio, akademiko Jurgio Vilemo paskelbto kovo 19 dieną svetainėje delfi.lt – „Hitachi“ į Lietuvą gena užsakymų badas“, apžvelgti nebandysime. Ko gera, jis įdomiau būtų nuskambėjęs, jei būtų paskelbtas balandžio 1-ąją, o kitą dieną būtų paaiškinti jame esantys netikslumai. Su didele pagarba akademiko indėliui į energetikos mokslų vystymą Lietuvoje tenka tarti, kad tokių straipsnių neteko skaityti net karštomis agitavimo prieš Visagino AE statybą dienomis. Vien sąmokslo teorija galima paaiškinti straipsnio teiginį, kad būtent reaktoriaus statyba Lietuvoje gali išgebėti „Hitachi“ firmą nuo ekonominių sunkumų. Firmą, kurios pajamos 2010 metais 22 kartus viršijo Lietuvos Respublikos biudžeto pajamas (?!). Be to, „Hitachi“ veikloje  branduolinės energetikos pajamos sudaro  tik penktąją dalį visų firmos pajamų.

    Gegužės mėnesį, kai sulauksime darbo grupės išvadų, tikriausiai jau bus šilta. Galėsime nors šiluma džiaugtis, jei išvados nedžiugins. ■

  • ATGAL
    Gediminas Numgaudis OFM: krikštas yra dovana, kurią neretao pamirštama išpakuoti...
    PIRMYN
    ES-JAV visapusiškas laisvosios prekybos susitarimas: nauda Europai ir poveikis transatlantiniams santykiams
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.