Rezoliucijos šmėkla klaidžioja po Europą | Apžvalga

Vieningoji europa

  • Rezoliucijos šmėkla klaidžioja po Europą

  • Data: 2014-02-14
    Autorius: Rasa Baškienė

    Pasak prof. B. Obelenienės, jei vaikai bus mokomi taip, kaip numatyta Estrelos rezoliucijoje, jie bus susitelkę į save, jie nemokės mylėti kitų, tad žmogiškas buvimas bus išardytas iš pagrindų. (Nuotraukoje – Popiežius Pranciškus su vaiku ant rankų savo kassavaitinės audiencijos Šv. Petro aikštėje, Vatikane, metu) AP/Gregorio Borgia/TTNYHETSBYR N/Scanpix nuotrauka

    2013 m. rugsėjo 26 d. Europos Parlamente buvo pristatytas portugalės Editos Estrelos pranešimas „Dėl lytinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisių“, kuris po svarstymo Moterų teisių ir lyčių lygybės komitete buvo pristatytas balsavimui Europos Parlamente spalio 22 d. Po daug diskusijų ir emocijų sukėlusio balsavimo rezoliucijos projektas buvo grąžintas į komitetą persvarstyti. Didžiausią pasipiktinimą sukėlė dokumente pateiktos nuorodos į vadinamuosius Standartus lytiniam švietimui Europoje, kuriais vadovaujantis jau 0–4 metų vaikai turėtų būti informuoti apie „malonumą bei pasitenkinimą, pasiekiamą liečiant savo kūną“, „ankstyvosios vaikystės masturbaciją“, „teisę tyrinėti skirtingas lytines tapatybes“ ir pan. Tačiau komitete svarstymo net nebuvo, autorei pašalinus nuorodas į skandalinguosius standartus. Pažeidžiant Europos Parlamento įstatymo leidybos tvarką, nepersvarstytas dokumentas gruodžio 10 d. vėl buvo pateiktas Europos Parlamento verdiktui. Šį sykį buvo balsuojama dėl dviejų alternatyvių rezoliucijų, kurių vieną parengė Europos federalistų ir demokratų frakcija, o kitą – Europos liaudies partijos frakcija kartu su konservatoriais ir reformistais. Pritarta buvo pastarajai rezultatu 334 – už, 327 – prieš, 35 – susilaikė. Alternatyvi rezoliucija teigia, kad švietimo ir šeimos politika – valstybių narių klausimas.

    Estrelos rezoliucija: kam ji naudinga?

    Europos Parlamento narės E. Estrelos pranešime „Dėl lytinės reprodukcinės sveikatos ir teisių“ valstybės narės raginamos užtikrinti visuotinę prieigą prie išsamios informacijos apie LRST, įtraukiant ir pradinių mokyklų moksleivius, paauglius (43 p.), taip pat ragina lytines ir reprodukcines paslaugas teikti netgi be tėvų ar globėjų sutikimo (46 p.), pabrėžiant, kad lytinis švietimas turi apimti kovą su stereotipais ir prietarais, padedant skleisti žinias apie diskriminaciją lyties ir lytinės orientacijos pagrindus, apie struktūrines kliūtis esminei lygybei (52 p.). Pranešime teigiama, kad, remiantis neseniai atliktu tyrimu, geriausia lytinio švietimo patirtis yra Beniliukso ir Šiaurės šalyse, Prancūzijoje ir Vokietijoje, o Rytų ir Pietų Europos valstybėse lytinio švietimo programos dažniausiai yra silpnos arba jų visai nėra.

    Įdomu tai, kad turimi duomenys (visa tai pateikta tame pačiame pranešime!) iliustruoja, kad mažiausiai abortų atliekama Vokietijoje, Graikijoje, Danijoje ir Portugalijoje (nuo 7 iki 9 teisėtai atliekamų abortų 1000-čiui moterų, kurių amžius 15–44 metai), o daugiausia – Estijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje, Latvijoje, Vengrijoje ir Švedijoje (nuo 35 iki 21 aborto), taip pat Jungtinėje Karalystėje (17) ir Prancūzijoje (18). Peršasi keista išvada, kad lytinis švietimas neturi įtakos abortų skaičiui. Tai kodėl siūloma vis ankstinti amžių, kai jau galima būtų pradėti lytiškai šviesti vaikus ir paauglius? Kam tai naudinga?

    Atsakydama į šį klausimą, prof. Birutė Obelenienė, VDU Santuokos ir šeimos studijų centro vyriausioji mokslo darbuotoja, savo pasisakymuose radijo laidose ir konferencijose teigia, kad jau ne pirmą kartą bandoma įdiegti į mokyklas privalomą lytinį švietimą, pratinant vaikus prie kontraceptikų. Pasak profesorės, ši rezoliucija itin stebina, suskirstant vaiko amžių laikotarpiais, pradedant nuo 0 metų amžiaus. Lyg ir visiems aišku, kad reikėtų kaip įmanoma vėliau atidėti lytinio potraukio atsiradimą augančiam žmogui. Kai mažas vaikelis bus pažadintas, ateityje jis negalės užmegzti normalių lytinių santykių su kita lytimi. Egzistuoja alkoholio, narkotikų priklausomybė, egzistuoja ir seksualinė priklausomybė. O ką reiškia aiškinimas 6–9 metų vaikui apie lytinę tapatybę, kontra­cepciją? Vaikams labai sunku suvokti, kad tėvai nenori vaikų ir naudoja kažkokias priemones, padedančias jų išvengti! Į šią rezoliuciją galima žiūrėti kaip į vaikų indoktrinaciją, seksualizaciją ir psichinę prievartą prieš vaikus. Pasak prof.
    B. Obelenienės, ši rezoliucija yra nukreipta prieš vaisingumą. Aiškiai mokslo įrodyta, kad lytinis švietimas nesumažina paauglių nėštumų ir lytiškai plintančių ligų. Lietuvoje sergamumas lytinėmis ligomis 1996 m. padidėjo 56 kartus, palyginti su 1990 m. Pasirodo, tam didelės įtakos turėjo 1991 m. prasidėjusios „Sargio“ šventės, kai prezervatyvai buvo dalijami juos mėtant tiesiog į orą! Po 1996 m. ši sergamumo kreivė vėl stipriai krito žemyn… Lytinis švietimas nepakeis elgsenos, tik paskatins naudoti kontraceptines priemones, kas keleriopai padidins su tuo susijusių kompanijų pelnus.

    Nebūkite vaisingi ir nesidauginkite?

    Pradžios knygoje sakoma: „Tada palaimino juos Dievas, tardamas: „Būkite vaisingi ir dauginkitės…“ Pastaruoju metu matome visuomenės procesus, paminančius šį teiginį. Dideli pinigai ir specialūs projektai skiriami homoseksualizmui ir genderizmui propaguoti. Tą patį tikslą turi ir Estrelos projektas: reikia mažinti žmonių dauginimąsi.  Kuriamos strategijos, dokumentai – tokie kaip 1994 m. „Kairo veiksmų platforma“ ir pan., kuriais remiasi ir Estrelos pranešimas. Anksčiausiai lytinis švietimas buvo įdiegtas Švedijoje ir Anglijoje, kur kontracepcijos naudojimas labiausiai paplitęs.  Kadangi norimų rezultatų nebuvo pasiekta, o abortų skaičius, kaip matyti iš paties pranešimo, šiose šalyse nė kiek nemažėja, buvo sugalvota, kad reikia pradėti lytiškai šviesti kuo jaunesnius žmones: nuo 10 metų amžiaus. O vėliau jau sugalvota juos „šviesti“ tik gimusius, skatinant „ankstyvosios vaikystės masturbaciją“.

    „Tai,  kas čia numatyta, yra žmogaus sunaikinimas pačiame jo centre. Lytiškumo prasme  žmogaus ryšys su kitu žmogumi vyksta per meilę, per bendrystę. Estrelos projektas, visi šie „izmai“ nusitaiko į meilę tarp vyro ir moters, didina agresiją. Kai žmogus nesugebės mylėti ir gimdyti vaikų, žemė ištuštės… Jei vaikai bus taip mokomi, jie bus susitelkę į save, jie nemokės mylėti kitų, tad žmogiškas buvimas bus išardytas iš pagrindų. Tokie dalykai kaip masturbacija uždaro žmogų savyje. Išauga nekūrybinga būtybė, pasaulį draskanti ir nekurianti. Tai yra komercinė rinkodara, ji naudinga organizacijoms, gaunančioms už tai pinigus. Tie, kurie kuria strategijas, puikiai žino, ką daro, bet vykdytojai ne visada supranta“ (prof. B. Obelenienė, laida „Gyvybės medis“, Marijos radijas).

    46 rezoliucijos punktas numato paauglių lytinį švietimą, apie tai net neinformuojant tėvų. Vienoje radijo laidoje teko girdėti žinomą advokatą, dviejų vaikų tėvą, piktinantis: „…norėčiau, kad mano 10-ies metų sūnus domėtųsi tenisu, o ne tyrinėtų kitokias lytines tapatybes… Ir kad dar tai vyktų be mano žinios? Kur mes nueisime?!“

    Minėtoje radijo laidoje prof. B. Obe­lenienė pastebi, kad lytinis švietimas nėra tapatus lytiniam ugdymui. Ugdymas moko pažinti vyrą ir moterį kaip skirtingas būtybes ir moko darnių ir ilgalaikių lytinių santykių. Ugdo skaistumą, moko nenaudoti kito žmogaus kaip priemonės. Lytinis švietimas neturi tokios koncepcijos, jis sako, kad vaikai negali valdyti lytinio potraukio ir tada jiems reikia duoti kontracepciją. Ugdymas – pirminė prevencija, švietimas – antrinė, ir jų negalima maišyti.

    Priėmus rezoliuciją, reprodukcinių teisių ir sveikatos projektas būtų pradėtas diegti mokyklose, tai stipriai pažeistų tėvų konstitucines teises, kurios įrašytos į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, nes tėvai turi teisę parinkti vaikams mokymo būdą – tai numatyta Vaiko teisių konvencijoje ir Apsaugos nuo žalingos informacijos įstatyme. Rezoliucijos autoriai ramina, kad rezoliucija tėra rekomendacinio pobūdžio, tačiau ją priėmus ateityje šalyse narėse jos pagrindu gali būti kuriami įstatymai.

    „Paprastų žmonių dėka buvo pasipriešinta galingiems lobistinių organizacijų interesams…“

    Dar 2013 metų rudenį daugybė europiečių pradėjo priešintis Estrelos ir ją palaikančių lobistų projektui: radosi įvairios iniciatyvos, laiškai, straipsniai, buvo parašytas kreipimasis į Lietuvos atstovus Europos Parlamente, kurį palaikė trys dešimtys visuomeninių organizacijų ir daugybė pavienių žmonių. Vienoje Marijos radijo laidų du jauni savanoriai, aktyviai talkininkavę rengiant minėtą kreipimąsi – Vytautas ir Kristina – pasakojo, kaip viskas prasidėjo. „Pirmiausia buvo paprastų tėvų susirūpinimas, vėliau jie pradėjo kontaktuoti, ratas prasiplėtė. Tema buvo labai jautri – vaikai, privalomas švietimas, abortų skatinimas, tad tai paliečia jau visus. Kreipimąsi parengė maždaug 50 žmonių. Estrelos rezoliucija pamynė žmonių sąžinės laisvę. Paprastų žmonių dėka buvo pasipriešinta galingų lobistinių organizacijų interesams. Pasipriešinimas jai kilo paprastos moters, sėdinčios mažame kabinetėlyje Briuselyje, širdyje. Paprastas žmogus gali labai daug – šiuo konkrečiu atveju vyko Dovydo kova prieš Galijotą“.

    Europos Parlamento nariai gavo šimtą tūkstančių laiškų. Įdomu tai, kad dalis Lietuvai atstovaujančių europarlamentarų – L. Donskis, V. Blinkevičiūtė, J. V. Paleckis ir Z. Balčytis, šiais metais pretenduojantis į Lietuvos prezidento postą, – palaikė E. Estrelos parengtos rezoliucijos projektą. Žurnalistų klausiamas J. V. Paleckis sakė, kad remiasi profesionalų nuomone, L. Donskis teigė, kad tai – ES kompetencija, V. Blinkevičiūtė aiškino, kad dar neįsigilinusi. Gruodžio 10 d. pateiktą alternatyvią rezoliuciją palaikė L. Andrikienė, V. Landsbergis, R. Morkūnaitė-Mikulėnienė, A. Saudargas ir
    V. Tomaševiskis. Susilaikė J. Imbrasas ir
    R. Paksas, o prieš balsavo L. Donskis,
    J. V. Paleckis, V. Blinkevičiūtė ir Z. Balčytis.  J. Vitkauskaitė-Bernard nebalsavo.

    Europos Parlamento viceprezidentas Lazlo Surjano (Laszlo Surjan) savo atsakyme kreipimosi autoriams parašė: „Dėkoju už jūsų paskatinamąjį laišką, susijusį su Estrelos rezoliucija. Esu tvirtai įsitikinęs, kad šis klausimas nėra tinkamas Europos Sąjungos kompetencijai, ir ketinu (ypač dėl šios problemos svarbos) apsvarstyti jūsų pasiūlymą. Padarysiu, ką galiu, kad pakeisčiau neteisingą šios rezoliucijos kryptį.“

    Apie (ne) toleranciją

    Gydytojai, dėl moralinių įsitikinimų atsisakantys teikti abortų paslaugas, rezoliucijoje įvardijami  kaip „kliūtys, aiškiai prieštaraujančios žmogaus teisių standartams ir tarptautiniams medicinos standartams“. Įdomu tai, kad tą teigiantys rezoliucijos rengėjai reikalauja tolerancijos netradicinės lytinės orientacijos asmenims, siekia, kad jau vaikystėje žmonės būtų mokomi supratimo ir tolerancijos homoseksualių asmenų atžvilgiu, šiems siekiant galimybių įteisinti santykius ir įsivaikinti.

    Nepritariantys tokiems reiškiniams apšaukiami homofobais, su jais susidorojama gana netolerantiškais būdais: pakanka prisiminti 2004 metus, kai
    R. Buttiglione vieno balso persvara nebuvo patvirtintas Europos Komisijos komisaru, nes išdrįso viešai pareikšti savo krikščionišką požiūrį dėl homoseksualių santykių nuodėmingumo. O 2013 metais Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja iš trijų Lietuvos teiktų kandidatų į Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjus paskyrė Egidijų Kūrį. Prie šio paskyrimo labai daug prisidėjo (o gal ir suvaidino lemiamą vaidmenį) Lietuvos gėjų lyga, Europos Tarybai apskundusi labai stiprų E. Kūrio varžovą – tarptautinės teisės profesorių, Europos teisės asociacijos valdybos narį Igną Vėgėlę – dėl jo viešai pareikštos kritiškos nuomonės dėl  žmogaus lyties keitimo operacijos.

    Neseniai lygių galimybių projektus Lietuvoje finansavusi Šiaurės šalių ministrų taryba uždarė nuo 1970-ųjų veikusį Šiaurės šalių lyčių lygybės institutą. Jį nuspręsta uždaryti po to, kai nacionalinė Norvegijos televizija parodė skandalingą dokumentinių filmų ciklą „Smegenų plovimas“. Paaiškėjo, kad instituto skelbiamos teorijos apie lyčių lygybę, homoseksualumą ir kt. yra pagrįstos tik įsitikinimu, o ne moksliniais įrodymais. Žinomas norvegų komikas Heraldas Aja aplankė gausiai finansuojamą Lyčių lygybės institutą ir uždavė klausimus apie vyrų ir moterų skirtumus. Nufilmuotus atsakymus nuvežė garsiems JAV ir Didžiosios Britanijos mokslininkams. Šiems norvegų „lyčių specialistų“ samprotavimai sukėlė juoką: niekuo neparemtos teorijos prieštaravo naujausiems genetikos mokslo atradimams. Beje, mokslininkai, neprieštaraudami kultūros įtakai žmogaus vystymuisi, tiesiog siūlė „nepamiršti biologijos“, tuo tarpu  jų pseudokolegos Norvegijoje naujausius mokslinius tyrimus vadino „silpna studija“ ir užsispyrę kartojo, kad žmogus pats gali rinktis, ar jis nori būti vyru ar moterimi. Moksliniais tyrimais pagrįstų argumentų jie neturėjo. Kuo ne viduramžiai?

    Dar ne pabaiga

    Sausio 16 d. Europos Parlamento plenarinėje sesijoje vėl užvirė diskusijos apie moterų teises: buvo pasisakoma  dėl  Ispanijos politikų ketinimų griežtinti abortus reguliuojančius teisės aktus. EP narė E. Estrela, apgailestaudama dėl gruodžio 10 d. balsavimo, kai buvo pritarta rezoliucijai, teigiančiai, kad švietimo ir šeimos politika – valstybių narių klausimas, kaltino prastą rezoliucijos vertimą į prancūzų ir vokiečių kalbas. Kova dar nesibaigė. Pasak Lietuvos Respublikos Seimo narės A. M. Povilionienės: „Jei šiam Europos Parlamentui nepavyktų priimti pažangios, žmonių diskriminaciją naikinančios, visuotinį lytinį švietimą ir bendrą Europos Sąjungos sveikatos lygį teigiančios rezoliucijos, kuriai įnirtingai priešinasi konservatorių jėgos, ją priims kitas, 2014 m. išrinktas Europos Parlamentas, nes Europos bendrijos erdvėje, Europos kultūroje negali laimėti atsilikimas. Priešinimasis rezoliucijai rodo siaurą mąstymą, atsilikusias pažiūras, melą ir šmeižtą siekiant išsaugoti nekintančią patriarchalinio pasaulio tvarką, kuri pagražinama religinėmis dorybėmis“.

    Apie siaurą genderizmo teorijos pseudospecialistų mąstymą jau rašiau, apie melą ir šmeižtą  kitaip manančių atžvilgiu – taip pat. Artėjančiuose
    2014 metų Lietuvos prezidento ir Europos Parlamento rinkimuose Lietuvos rinkėjai galės pasirinkti, ar jie balsuos už tuos europarlamentarus, kurie pasisakydami prieš Estrelos rezoliucijos projektą gynė visuotinai pripažintas žmogaus teises ir laisves, gerbė šalių narių atsakomybę formuojant švietimo ir šeimos politiką. ■

    Europos Parlamento narys Algirdas SAUDARGAS

    ELP grupės nuotrauka

    Vertybiniai klausimai Europos Parlamente visuomet sukelia aršiausias diskusijas, išryškina politinių jėgų skirtumus ir parodo, kiek sugebame apginti savo vertybes. Deja, ne visada pavyksta sutelkti dešinįjį flangą, kuris šiandien Europoje yra gana susiskaldęs, kai tik kalba pasisuka apie pamatines vertybes: gyvybę, santuoką, šeimą. Tai – didžiuliai išbandymai Europos piliečiams bei Europos vertybiniams pamatams.

    Praėjusių metų gruodį vos septynių balsų persvara EP buvo atmesta portugalės socialistės Editos Estrelos rezoliucija, kuria buvo siekiama įtvirtinti lytinį švietimą nuo ankstyvo amžiaus bei abortą paversti moters sveikatos apsaugos sistemos dalimi. Tą kartą Europos Parlamentas atsilaikė, nors ir labai trapia balsų persvara. Neilgai trukus EP pasirodė dar vienas (ir tikrai ne paskutinis) bandymas pateikti žmogaus teisių interpretaciją, o svarbiausia, pakertant principinį Europos Sąjungos veikimo – subsidiarumo – principą.

    Vasario 4 d. Europos Parlamente priimtas neva kompromisinis austrų europarlamentarės, žaliųjų frakcijos atstovės Ulrike Lunacek inicijuotos rezoliucijos „Dėl ES kovos su homofobija ir diskriminacija dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės veiksmų plano“ variantas parodė, kad net ir Europos Liaudies partijos (ELP) frakcija netvirtai stovi vertybių sargyboje.

    Priimta rezoliucija iš esmės pažeidžia ES ir nacionalinių valstybių kompetencijos pasidalijimo principą. Tokie klausimai, kaip gyvybės, santuokos, šeimos klausimai turėtų būti išimtinai nacionalinių valstybių kompetencijoje. O šioje rezoliucijoje valstybėms narėms primetamos nuostatos pripažinti kitose šalyse sudarytas civilines partnerystes, prisitaikyti prie kintančių šeimos modelių, primetama reprodukcinių teisių interpretacija. Apskritai visos šios ir panašios nuostatos sukuria prielaidą išskirtinėms sąlygoms ir privilegijoms vienai žmonių grupei. Kol pagaliau nesuvoksime, kad vertybinius klausimus turi spręsti pačios valstybės ir kad niekas nekvestionuoja pamatinių žmogaus teisių, įtvirtintų daugybėje ES dokumentų, tol Europoje kelią bandys skintis abejotini „kompromisai“.

    Nors bandoma teigti, kad priimta už pirminę versiją daug nuosaikesnė rezoliucija, tačiau, atidžiau pažvelgus, skirtumai tarp jų minimalūs. Kompromisiniam variantui pritarė ir dauguma ELP frakcijos narių, nors pozicija buvo – balsuoti laisvai. Toks kompromisas fronto liniją vertybių mūšyje atitraukia į pavojingą ribą, todėl šiam variantui pritarti negalėjau.

  • ATGAL
    Šeimos metais - daugiau dėmesio šeimai
    PIRMYN
    Europos Parlamento rinkimai: kas naujo ir ko galima tikėtis?
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.