Rinkimai Baltarusijoje: 75 procentų aktyvumas tuščiose apylinkėse | Apžvalga

Įžvalgos

  • Rinkimai Baltarusijoje: 75 procentų aktyvumas tuščiose apylinkėse

  • Temos: Kaimynai
    Data: 2012-10-15
    Autorius: Maksimas HACAKAS

    Baltarusijos krikščionys demokratai (BKD) kvietė boikotuoti nedemokratiškus rinkimus. Nuotraukoje - BKD vykdomasis sekretorius Dzenisas Sadauskis (Nuotrauka iš Baltarusijos krikščionių demokratų partijos archyvo)

    Rugsėjo 23 dieną Baltarusijoje vyko veiksmas, kurį šalies valdžia pavadino parlamento rinkimais. Ši situacija ypatinga tuo, kad baltarusiškas parlamentas – Nacionalinis Susirinkimas – jau seniai nebėra įstatymų leidimo organas, o tik tvirtina įstatymus, kuriuos prezidentas ir vyriausybė „nuleidžia“ baltarusių deputatams.

    Po 1996 metų įvykių, kada ekspertų, tarp jų ir Konstitucinio Teismo teisėjų nuomone, šalyje buvo įvykdytas valstybinis perversmas, pasaulio demokratinė visuomenė nė karto nepripažino rinkimų Baltarusijoje teisingais ir teisėtais.

    Iš esmės Nacionalinis Susirinkimas Baltarusijoje nėra renkamas, o yra paskiriamas ir tampa vieta, kurioje garbingai pabaigia karjerą lojalūs valdžiai valdininkai. Deputatų amžius, dažnai siekiantis pensinį, tik patvirtina tai.

    Šalies piliečiai puikiai mato, kad baltarusiškas parlamentas nieko nesprendžia, o valdžia priklauso vienam žmogui. Politinė krizė, kurią sukėlė valdžia, brutaliai išvaikiusi opoziciją 2010 metų gruodžio 19 dieną ir vėliau persekiojusi tyliąsias protesto akcijas, taip pat ir Baltarusijos ekonominė finansinė krizė tik sustiprino šį gyventojų supratimą ir antipatiją režimui. Tai lėmė, kad daugelis rinkėjų, anksčiau pavyzdingai ėjusių į rinkimus, dabar nutarė tame nedalyvauti.

    Valdžiai, atvirkščiai, reikėjo užtikrinti kuo aktyvesnį žmonių dalyvavimą rinkimuose: visų pirma tam, kad sukurtų visaliaudinės paramos iliuziją, o antra, dėl galimybės lengviau klastoti rinkėjų balsus.

    Baltarusių opozicija į rinkimus atėjo susiskaidžiusi dėl skirtingo požiūrio į rinkimus.

    Dalis opozicijos, vadovaujamos neregistruotos Baltarusijos krikščionių demokratų partijos (BKD) ir Vieningosios piliečių partijos (VPP), siūlė boikotuoti rinkimus. Prie jų prisidėjo Europietiškoji Baltarusija (lyderis – buvęs kandidatas į prezidentus Andrejus Sanikovas), Jaunasis frontas ( lyderis – politinis kalinys Dmitrijus Daškevičius), nepriklausoma Radioelektronikos pramonės profsąjunga, „Baltarusijos judėjimas“. Boikotą palaikė ir kai kurios regioninės demokratinės koalicijos, konservatyvi krikščioniškoji partija Baltarusijos nacionalinis frontas (BNF) ir kitos mažesnės partijos ir organizacijos, taip pat buvęs kandidatas į prezidentus Dmitrijus Usas.

    Judėjimai „Kalbėk tiesą!” (KaT) ir „Už laisvę“ (JUL), vadovaujami buvusių kandidatų į prezidentus Vladimiro Nekliajevo ir Aleksandro Milinkevičiaus, aktyviai agitavo dalyvauti rinkimuose. Ateiti į rinkimus kvietė Baltarusijos socialdemokratų partija „Gramada“ (BSDPG) ir komunistai iš Baltarusijos kairiųjų partijos „Teisingas pasaulis“, taip pat nemažai nepriklausomų kandidatų. Tarpinės pozicijos laikėsi partija BNF, kuri, nors ir nekvietė boikotuoti rinkimų, tačiau savo kandidatus atšaukė rugsėjo 15 dieną – likus trims dienoms iki išankstinių rinkimų.

    Reikėtų pažymėti, kad KaT, JUL, BSDPG ir partija BNF dar 2012 vasario 2 dieną pasirašė tarpusavio susitarimą, kuriuo paskelbė, kad atšauks savo kandidatus, jei likus savaitei iki rinkimų pradžios vis dar bus Baltarusijoje politinių kalinių, tačiau tą padaryti jos atsisakė (išskyrus partiją BNF). Vitaliaus Rymašeuskio, vieno Baltarusijos krikščionių demokratų partijos bendrapirmininkių, kvietimas tesėti savo pažadus, skirtas šių organizacijų lyderiams, buvo ignoruotas.

    Vis dėlto netgi šios organizacijos linko prie boikoto idėjos, tačiau jį vykdyti nutarė ne visoje šalyje, o tik vienoje Minsko apygardų. „Kalbėk tiesą“ jaunimo padalinys iš pat pradžių pasisakė už boikotą.

    Šiokia tokia rinkimų kampanija visgi leido baltarusiškai opozicijai kreiptis į rinkėjus: piketuose, renkant parašus, per radiją, televiziją ir laikraščius. Žinia, jei pasisakiusių už visavertį dalyvavimą rinkimuose kandidatų pasirodymas nebuvo vertinamas cenzūros, tai boikotuotojų pasirodymai buvo griežtai cenzūruojami. Maža to: VPP ir BKD atstovų, pasisakiusių už boikotą, 34 pasirodymai, nepaisant baltarusiškų įstatymų, nepakliuvo į radijo ir televizijos eterį. Kai kurių jų pareiškimai netgi nebuvo publikuoti valstybiniuose leidiniuose.

    Jauni baltarusiai pasirašo už rinkimų boikotą, kol Baltarusijoje yra politinių kalinių ir patys rinkimai diktatoriaus valdomoje šalyje - tik parodija (Nuotrauka iš Baltarusijos krikščionių demokratų partijos archyvo)

    Be to, daugelis opozicijos aktyvistų, kurie stengėsi piliečius informuoti apie rinkimų boikoto būtinybę, buvo valdžios persekiojami ir represuojami. Piniginėmis baudomis ir areštu nuo 5 iki 15 parų buvo nubausti  Denisas Sadouskis, Jevgenijus Gucalovas, Jelena Semenčiukova, Galina Korženevskaja ir Ina Loika (BKD), KKP-BNF aktyvistas Borisas Chamaida, Dmitrijus Kremeneckij iš Jaunojo fronto, Ana Kurlovič, Pavelas Vinogradovas, Jegoras Viniackij, Aleksandras Arcibaševas iš „Zmena“ ir kiti.

    Iš esmės situacija atrodė anekdotiškai, kuomet BKD ir VPP aktyvistai savo piketuose kvietė boikotuoti rinkimus, o netoliese judėjimo „Kalbėk tiesą!“ ir kitų valdžiai lojalių organizacijų nariai, vadovaudamiesi skirtingais motyvais, pasisakydavo už būtinybę dalyvauti rinkimuose. Tiesa, reikėtų paminėti, kad daugelis žymių opozicionierių, pasisakiusių už dalyvavimą rinkimuose iki galo,  tarp jų ir Aleksandras Milinkevičius, buvęs kandidatas į prezidentus 2006 metais, buvo neįregistruoti Centriniame rinkimų komitete. Pagrindinė atsisakymo registruoti priežastis buvo grafologo eksperto pripažinti neva negaliojančiais 20 procentų surinktų parašų.

    Vienu ryškiausiu šios rinkimų kampanijos įvykių tapo rugsėjo 15 diena, kuomet VPP ir PBNF atšaukė savo kandidatus iš rinkimų, – iš viso 60 asmenų. Ši akcija labai suerzino baltarusių valdžią. Apie ją ne kartą kalbėjo pats prezidentas Aliaksandras Lukašenka, pabrėždamas partijų, atšaukusių savo kandidatus, bailumą ir silpnumą.

    Rugsėjo 18 dieną Baltarusijoje prasidėjo išankstinis balsavimas, kuriame, oficialiais duomenimis, per penkias balsavimo dienas dalyvavo 25,9 procento baltarusių rinkėjų. Nepriklausomų stebėtojų nuomone, šis skaičius padidintas. Jų nuomone, realus atvykusių balsuoti skaičius siekė 17–19 procentų.

    Nepriklausomų stebėtojų paskelbtais duomenimis, išankstinio balsavimo dalyviai daugiausia buvo studentai, kariškiai, bendrabučių gyventojai, biudžetinių įstaigų darbuotojai – žmonės, priklausantys nuo valdžios. Nepriklausomi stebėtojai pastebėjo daugybę atvejų, kai šie žmonės buvo verčiami balsuoti: jie atvykdavo didelėmis grupėmis, prašydavo rinkimų komisijų narių parašyti dokumentus, kad jie balsavo ir t. t. Kai kurie išankstiniai balsuotojai patys prisipažindavo, kad juos vertė balsuoti iš anksto. Be to, stebėtojai užfiksavo atvejų, kai tie patys žmonės balsavo keletą kartų, o komisijų nariai keitė balsavimo protokolų duomenis. Rinkimų komisijų nariai slėpė rinkėjų ir jiems išduotų biuletenių skaičių, o tai leidžia manyti, kad skaičiais buvo manipuliuojama.

    Didžiausi rinkimų įstatymo pažeidimai vyko rugsėjo 23-ąją – pagrindinę rinkimų dieną. Tą dieną valdžiai lojalūs stebėtojai visaip stengėsi išprovokuoti nepriklausomus stebėtojus ir paskui pašalindavo  juos iš rinkimų apylinkių. Taip pat šalindavo už fotografavimą ir filmavimą, nepatogius klausimus ir t. t. Kai kuriuos stebėtojus netgi sulaikė milicija.

    Oficialiais duomenimis, iš viso rinkimuose Baltarusijoje dalyvavo 74,2 procento rinkėjų. Tuo remdamasi valdžia paskelbė, kad rinkimų boikotas nepavyko, o patys rinkimai praėjo sėkmingai. Baltarusijos vyriausioji rinkimų komisija taip pat pažymėjo, jog pirmajame rate buvo išrinkti 109 deputatai iš 110, be to, šį sąrašą jau iš anksto išspausdino nemažai baltarusių spaudos leidinių. Kai kurie naujai išrinkti deputatai gavo 90 procentų rinkėjų balsų. Tik vienoje apygardoje, kur be jokių alternatyvų balotiravosi vienintelis opozicijos kandidatas, rinkimai buvo laikomi neįvykusiais, ir jis, aišku, į parlamentą nepakliuvo. Reikia pažymėti, kad Baltarusijoje rinkimai vyksta pagal mažoritarinę sistemą, tad reikia surinkti mažiausiai 50 procentų balsų plius vieną, kad laimėtum pirmajame rate. Prieš šį opozicijos atstovą oficialiai balsavo 87 procentų rinkėjų.

    Daugumos nepriklausomų stebėtojų duomenimis, rinkimuose dalyvavo 44,7 procento rinkėjų. Didžiuosiuose miestuose balsavo dar mažiau, o kai kuriose apylinkėse tik 30 procentų, tai užfiksuota dokumentuose. Vis dėlto daugeliu atvejų šie duomenys keistu būdu išnykdavo. Pavyzdžiui, vienoje Minsko apylinkių rinkimų komisijos pirmininkas prie įjungtų  vaizdo kamerų pareiškė, kad rinkėjų aktyvumas jo apylinkėje siekė 26,8 procento. Tačiau protokolas su šiais duomenimis išnyko tiesiog stebėtojų akyse, o naujame protokole buvo įrašytas 50,9 procentų aktyvumas.

    „Boikotas įvyko. Šie rinkimai tapo savotišku požiūrio į valdžią ir visą sistemą referendumu. Nepaisant spaudimo, prievartos, propagandos, į rinkimus atvyko itin mažai rinkėjų. Nė viename dideliame mieste rinkimai neįvyko. O tai rodo, kad žmonės daugiau nebetiki melu ir apgaudinėjimais, kas vadinama rinkimais. Baltarusijos valdžia jau išmoko rinkimus vykdyti be rinkėjų. Dabar, kad rinkimai būtų laikomi įvykusiais, žmonėms net nereikia ateiti į apylinkes, nes galiausiai vis vien bus įrašyti iš anksto numatyti skaičiai,“ – „Apžvalgai“ sakė Vitalis Rymašeuskis, vienas Baltarusijos krikščionių demokratų partijos pirmininkų.

    Jo žodžiais, BKD partija šiuose rinkimuose pasirinko labai gerą strategiją. „Mes rengėme piketus, agitavome, susitikinėjome su žmonėmis. Tai patvirtina teisingą opozicijos orientaciją remtis ne Vakarų donorais, o žmonių poreikiais. Dauguma kovo 25 dienos mitingo dalyvių pasisakė už rinkimų boikotą, bet daugelis opozicijos lyderių jį tiesiog ignoravo. Tai lėmė, kad daugelis organizacijų, neatšaukusių savo kandidatų, savo ar ne savo valia dalyvavo šiuose rinkimuose valdžios pusėje. Tačiau tai nesutrukdė boikotuoti rinkimų. Rinkimų boikotas –  rimtas baltarusių visuomenės žingsnis. Ji tapo sąmoningesnė ir atsakingesnė. Žmonės pradėjo labiau domėtis politika ir tokiu, kad ir pasyviu, žingsniu parodė aktyvią savo poziciją“, – mano vienas BKD partijos pirmininkų.

    Iš rusų kalbos vertė Rasa BAŠKIENĖ

    A. Lukašenkos režimas grasina ir vaikams

    Baltarusijos krikščionių demokratų partijos vykdomasis sekretorius Dzianisas Sadauskis buvo vienas iš boikoto kampanijos prieš neseniai įvykusius Baltarusijos „parlamento rinkimus“ koordinatorius. 2012 rugpjūčio 28 d. jį, kabinantį boikoto plakatus, sulaikė nežinomas asmuo. D. Sadauskis buvo nuvežtas į policijos departamentą Minsko Frunzės rajone. Šio rajono teismas surengė uždarą ir slaptą posėdį, per kurį „nuteisė“ D. Sadauskį 10-čiai dienų arešto.

    2012 spalio 5 d. „socialinė darbuotoja“ iš Minsko Sovietų rajono socialinio ir mokymo centro Halina Gaurylava atvyko į D. Sadauskio namus. H. Gaurylava norėjo „patikrinti sąlygas“, kuriomis gyvena D. Sadauskio vaikai – 3 metų sūnus ir 5 mėnesių dukra – nuolat pasikartojant tėvo areštams. H. Gaurylava šiurkščiai pagrasino, jog D. Sadauskio šeimos laukia problemos ir, neradusi paties Dzeniso, ji pažadėjo jo ieškoti su milicija.

    D. Sadauskis buvo šokiruotas šio „mokytojų“ apsilankymo. „Be jokių abejonių, režimas nusprendė tokiu būdu daryti spaudimą man ir mano šeimai, sukurti įtampą šeimoje. Visiems akivaizdu, kad mano areštas rugpjūčio 28 d., taip pat, kaip ir šis vizitas, yra politiškai motyvuoti“, – kalbėjo D. Sadauskis.

    Baltarusijos krikščionių demokratų bendrapirmininkis Vitalis Rymašeuskis tvirtino, kad valdžios institucijų veiksmai yra labai panašūs į tą spaudimą, kurį patyrė buvusio kandidato į prezidentus Andrejaus Sanikovo šeima, kuomet saugumo pajėgos grasino pagrobti ir nužudyti jo trejų metų sūnų. „Šie metodai yra ne autoritariniai, tai yra Hitlerio Gestapo metodai, kada pradedama grasinti mažiems vaikams“, – pabrėžė V. Rymašeuskis.

    Parengta pagal Baltarusijos krikščionių demokratų pranešimą spaudai

  • ATGAL
    Ar norime būti žingsniu priekyje?
    PIRMYN
    Jazzu: Meilė, kaip ir muzika, būna visokia
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.