Rinkimai Baltarusijoje: boikotuoti ar dalyvauti? | Apžvalga

Įžvalgos

  • Rinkimai Baltarusijoje: boikotuoti ar dalyvauti?

  • Temos: Kaimynai
    Data: 2012-07-17
    Autorius: Maksimas HACAKAS

    Transparantai Breste (Baltarusija) aiškiai kalba apie bent dalies baltarusių visuomenės nuotaikas (BKD nuotrauka)

    Lietuvos kaimynėje Baltarusijoje – vėl rinkimų laikas. Tiesa, šįkart – ne prezidento, o parlamento rinkimai. Jie vyks šių metų rugsėjo 23 d. Apie tai, likus trims mėnesiams, birželio 18 d. pranešė šalies vadovas Aliaksandras Lukašenka. Be to, pradėti rinkimų kampaniją kandidatai į parlamentarus galės ne anksčiau kaip antroje rugpjūčio pusėje. Tad iš tikrųjų rinkimams valdžia davė vieną mėnesį – nei daugiau, nei mažiau.

    Skelbdamas rinkimų datą Baltarusijos prezidentas iš karto pranešė, kad rinkimus vykdydama valdžia „prie nieko iš išorės neturi derintis“. Taip pat jis pažadėjo, kad tie, „kurie anksčiau ėmėsi dezorganizuoti rinkimus, neturi gauti antro tokio šanso“, taigi ir pakliūti į rinkimų komisijas. Be to, baltarusių opozicijos siūlymai pakeisti Baltarusijos rinkimų teisinį reguliavimą dar prieš rinkimus buvo atmesti. Vadinasi, rinkimai šalyje vyks pagal seną scenarijų.

    Baltarusijos parlamentas – Nacionalinis Susirinkimas – susideda iš dvejų rūmų: aukštutinių (Respublikos taryba) ir žemutinių (Atstovų rūmai). Nacionalinis Susirinkimas atsirado 1996 m., kai buvo išvaikyta prieš tai buvusi vienų rūmų Aukščiausioji taryba ir į naująjį parlamentą paskirti prezidentui lojalūs deputatai. Daugybė ekspertų ir politikų apibūdina tuos įvykius ne kitaip, kaip konstitucinį ir valstybinį perversmą. Pažymėtina, kad nuo to momento pasaulinė bendruomenė (ESBO, ES, JAV) rinkimų Baltarusijoje nė karto nepripažino laisvais ir demokratiškais.

    Respublikos tarybą sudaro 64 senatoriai: po aštuonis žmones nuo kiekvienos srities bei Minsko ir dar aštuonis senatorius skiria prezidentas. Į Atstovų rūmus pagal įstatymą renkama 110 žmonių. Rinkimai vyksta pagal mažoritarinę sistemą – be partinių sąrašų. Kad laimėtų pirmajame rate, kandidatas į deputatus oficialiai turi surinkti daugiau kaip 50 % balsų. Kita vertus, kadangi surengti antrąjį rinkimų ratą – brangus užsiėmimas, tai vis dažniau parlamento rinkimai Baltarusijoje įvyksta jau per pirmąjį ratą. Kaip pareiškė nepamainoma nuo 1996 metų Baltarusijos vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Lidija Jermošina, šiais metais vieno rato rinkimai leis sutaupyti valdžiai  apie 1,6 mln. eurų.

    Žinia, antrasis ratas valdžiai nenaudingas ne tik ekonomiškai, bet ir politiškai, nes antrajame rate didėja opozicijos kandidatų šansai pakliūti į parlamentą. Taigi, nuo 2004 m. parlamente nėra nė vieno opozicijos atstovo.

    Maža to – su kiekvienais rinkimais mažėja proprezidentinių partijų atstovų skaičius. Baltarusijos parlamente dominuoja deputatai, kurie nepriklauso jokioms partijoms. Per praeitus 2008 metų parlamento rinkimus į Atstovų rūmus išrinktų deputatų dauguma (103 iš 110, arba 93,6 %) pasirodė esą nepartiniai. Tik šeši žmonės priklauso Komunistų partijai ir vienas – Agrarinei. Panaši padėtis ir Respublikos taryboje, čia posėdžiauja trys Agrarinės partijos atstovai ir vienas komunistas.

    Baltarusijos nepriklausomybės dienos (neoficialios), švenčiamos kovo 25 d., akimirka. Pirmame plane - Baltarusijos jaunųjų krikščionių demokratų atstovė Marina Chomič (Nadzejos Hacak nuotrauka)

    Verta paminėti, kad Baltarusijos gyventojai nerodo didelio domėjimosi parlamento rinkimais ir pačia parlamento veikla. Dauguma piliečių netgi nežino, kas iš deputatų atstovauja jų rinkimų apygardai. Kitaip nei kaimyninėse šalyse, Baltarusijos parlamente karštų debatų ir diskusijų nebūna, o deputatai labiau primena valdininkus nei tautos išrinktuosius.

    Pakliuvę į parlamentą, pasinaudoję administraciniais ištekliais nedemokratiniuose rinkimuose, jie paklusniai ir beveik visada vienbalsiai pritaria visiems įstatymams, kuriuos iš viršaus jiems nuleidžia valdžia. Be to, didelę dalį šalies teisės aktų priima prezidentas, kuris savo įsakymus ir dekretus skelbia nepaisydamas parlamento. Tokiomis sąlygomis Baltarusijos parlamentas tampa garbingos pensijos kolūkių pirmininkams ir rajonų vykdomųjų komitetų departamentų vadovams suteikimo vieta, o ne įstatymų leidybos organu.

    Būtent į tokį parlamentą vyks rinkimai šių metų rugsėjo 23 dieną. Tikėtina, kad galimybė ten pakliūti opozicijos atstovams praktiškai yra lygi nuliui. Juk dar vasario 10 d. Baltarusijos valstybės vadovas paskelbė, kad naujasis parlamentas atstovaus „tiktai liaudžiai“ ir „plepiai ten nepaklius“. „Mums reikia turėti naujajame parlamente maždaug ketvirtį senojo parlamento deputatų, kad išlaikytume tęstinumą. Tačiau tai iš tiesų turi būti deputatai, dirbantys su gyventojais rinkimų apygardose sklandžiai ir be kliūčių. Žmonės juk į juos žiūrės priekabiau. Todėl tęstinumas –  labai svarbus klausimas“, – sakė A. Lukašenka.

    Kita vertus, kai kurie analitikai neatmeta, kad į naująjį parlamentą gali pakliūti kai kurie vadinamosios „konstruktyvios opozicijos“ atstovai, kurių padedama valdžia mėgintų normalizuoti santykius su Vakarais.

    Bet kokiu atveju pasiruošimas rinkimams jau prasidėjęs. Siekdama rinkėjų simpatijų, valdžia jau pažadėjo du kartus (prieš ir po rinkimų) pakelti vidutinę biudžetinių darbuotojų algą –  iki išsvajotų 500 dolerių. Nei baltarusių ekonomistų, nei Tarptautinio valiutos fondo ekspertų protestai prieš dirbtinį algų pakėlimą valdžios, kuri nusiteikusi bet kokia kaina laimėti rinkėjų paramą, neveikia. Be to, algų pakėlimas iki 500 dolerių prieš 2010 m. prezidento rinkimus privedė prie gniuždančio Baltarusijos ekonomikos kritimo 2011-aisiais. Tada baltarusių alga dolerių ekvivalentu sumažėjo du kartus, infliacija siekė 108,7 %, o nacionalinė valiuta dolerio atžvilgiu nuvertėjo beveik tris kartus.

    Baltarusių opozicija dar nepriėjusi prie vieningos pozicijos dėl rinkimų. Balsai išsiskyrė net tarp lyderiaujančių organizacijų, sudarančių „Šešių koaliciją“. Baltarusijos nacionalinis frontas (BNF) ir Jungtinė piliečių partija (JPP) rengiasi kelti vadinamuosius „spykerius“, kurie turėtų atsisakyti kandidatuoti, likus kelioms dienoms iki rinkimų. Partija „Teisingas pasaulis“, kurią sudaro buvę komunistai, nusiteikusi dalyvauti rinkimuose iki galo, vildamasi, kad ką nors iš narių vis dėlto priims į parlamentą. Kampanija „Sakyk tiesą“ pasirengusi iškelti kandidatus ir juos remti tiek tuo atveju, jei jie bus atšaukiami, tiek jiems dalyvaujant iki galo. Judėjimas „Už laisvę“ savo kandidatų nekels, tačiau parems artimus kandidatus.

    Baltarusijos krikščionių demokratų atstovai spaudos konferencijoje pristato savo poziciją dėl parlamento rinkimų. Iš kairės – Vitalis Rymašeuskis, Pavelas Severinecas, Georgijus Dmitrukas, Aleksejus Šeinas (BKD nuotrauka)

    Baltarusijos krikščionių demokratų partija (BKD), kurios Baltarusijos valdžia atkakliai neregistruoja, pasisako už aktyvų rinkimų boikotą, rengiant visuotinę agitaciją, piketus ir akcijas gatvėse. Be krikščionių demokratų, rinkimų boikotą palaiko Konservatyvi krikščioniška partija – Baltarusijos nacionalinis frontas, kuriam vadovauja Baltarusijos atgimimo ir antisovietinio judėjimo aštuntojo dešimtmečio pabaigoje – devintojo pradžioje lyderis Zenonas Pazniakas, kampanija „Europietiška Baltarusija“, vadovaujama buvusio kandidato į prezidentus ir politinio kalinio Andrejaus Sanikovo, „Jaunasis frontas“, vadovaujamas politinio kalinio Zmicero Daškevičiaus, Jungtinės piliečių partijos ir kampanijos „Sakyk tiesą“ jaunimo organizacijos, miestų regioninės organizacijos (Bobruisko, Rogačevo, Polocko ir t. t.) ir daug kitų opozicinių struktūrų.

    Prieš rinkimų boikotą nuolat pasisako valdžios atstovai. Baltarusijos VRK vadovė L. Jermošina skelbė, kad opozicinės partijos nerizikuos boikotuoti rinkimų ir vis tiek juose dalyvaus. Pasak jos, dalyvauti rinkimuose opoziciją spaudžia Vakarų šalys.

    Baltarusijos krikščionių demokratų partijos bendrapirmininkis Vitalis Rymašeuskis teigia: „Nesuprantama pozicija tų politinių organizacijų, kurios kviečia dalyvauti rinkimuose, keldamos tam tikras sąlygas dėl kandidatų atšaukimo. Jei politinius kalinius paleidžia dieną prieš balsavimą – jų kandidatai pasilieka, o jei nepaleidžia – jos atšaukia kandidatus. Ar bus laikomasi pažado – laikas parodys. Svarbiausia – žmonės, kuriuos tokie kandidatai agituos, ateis į rinkimų apylinkes. Stebėtojams iš Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos valdžia nekliudomiems leis skaičiuoti balsus – už opozicijos kandidatus nebalsuoja, nes jų nėra sąraše, tačiau jie mobilizavo elektoratą, ateiti patraukė… ir pasišalino. Tokia pozicija – tiesiog dovana valdžiai.“ V. Rymašeuskis pažymi, kad tokiu atveju valdžia gali tikėtis santykių su Europos Sąjunga pagerėjimo, nesiimdama jokių žingsnių gerinti padėtį šalyje.

    Pasak šio opozicijos atstovo, boikotas – tai pasipriešinimo kampanija. „Mūsų pagrindinis tikslas – vienyti žmones bendrai kovai prieš esamą režimą. Tuos, kurie pasirengę kovoti. Žinoma, mes negalime suvienyti tų, kurie to nenori, kurie viliasi, jog valdžia juos pamalonins ir įleis į parlamentą“, – pabrėžia vienas iš baltarusių krikščionių demokratų lyderių.

    BKD partijos požiūriu, artėjančių rinkimų boikotas gali tapti pirmu žingsniu į visišką režimo boikotą visose srityse.

    Baltarusijos milicija pasaloje... (Nadzejos Hacak nuotrauka)

    Tos organizacijos, kurios kelia savo kandidatus, oficialiai skelbia, kad jų dalyvavimo rinkimuose tikslas didinti populiarumą tarp rinkėjų ir pateikti jiems informaciją, kad rinkimų šalyje nėra. Kita vertus, laisvų ir demokratinių rinkimų buvimu Baltarusijoje jau nebetiki beveik niekas. Apie tai, kad rinkimų šalyje nėra, o deputatus paskiria dar prieš rinkimus, kalba net pseudoopozicinės ir prorusiškos Liberalų demokratų partijos lyderis Sergejus Gaidukevičius. Be to, ankstesnių metų praktika rodo, kad rinkėjai nesigilindami labai neigiamai vertina kandidatų atšaukimą likus kelioms dienoms iki rinkimų.

    Pažymėtina, kad anksčiau „Šešių koalicija“, pasirašydama susitarimą „Dėl laisvų rinkimų įvykdymo sąlygų“, iškėlė valdžiai tam tikras sąlygas, kurias įgyvendinus demokratinės jėgos galėtų dalyvauti rinkimuose. Visų pirma, opozicija reikalavo išlaisvinti ir reabilituoti visus politinius kalinius, nustoti persekioti kitaminčius, sugrąžinti atleistus ir išbrauktus (pačių „pageidavimo“ atveju) į ankstesnes darbo ir mokymosi vietas.

    Taip pat demokratinės jėgos reikalavo įregistruoti visas politines partijas ir organizacijas, kurioms dėl išgalvotų priežasčių neleista registruotis, taip pat atšaukti aktyvistų baudžiamąjį persekiojimą už veiklą neregistruotų organizacijų vardu. Reikalavimuose buvo keliamos įvairios valstybinės ir nevalstybinės žiniasklaidos veiklos sąlygos, taip pat reikalauta priimti Rinkimų kodekso pakeitimus, garantuojančius politinių jėgų lygybę formuojant rinkimų komisijas, kurios užtikrintų realią kontrolę,  balsavimo vyksmo ir balsų skaičiavimo stebėjimą. Siekta, kad būtų atliekamos nepriklausomos visuomenės apklausos, taip pat kad būtų garantuojama reali rinkėjų ir kandidatų interesų gynyba teisme.

    Valdžia iki šiolei neįvykdė nė vieno Baltarusijos demokratinių jėgų iškelto reikalavimo. Nuo rinkimų paskelbimo dienos jų įgyvendinti  praktiškai neįmanoma. Taigi, Baltarusijoje taip ir nesudarytos sąlygos laisviems rinkimams, kurie galėtų būti laikomi demokratiniais, skaidriais ir legaliais. Pati valdžia kalba, kad nesiims to daryti.

    Kadangi opozicija nėra vieninga, Baltarusijos krikščionys demokratai „Šešių koalicijai“ pasiūlė bent paskelbti bendrą pareiškimą , kad rinkimų jau galima nebepripažinti teisėtais. Deja, šį siūlymą palaikė tik Jungtinė piliečių partija (vėliau panašų pareiškimą paskelbė Mogiliovo srities demokratinių jėgų koalicija).

    „Jie sakė, kad mes turime kitokią „rinkimų“ strategiją. Tačiau skirtingos strategijos nereiškia, kad šalyje nepažeidžiami įstatymai ir Konstitucija. Todėl tie, kurie nesutiko pasirašyti kreipimosi, faktiškai sutiko pripažinti „rinkimus“ demokratiškais ir laisvais. Jie dar neatsižaidė valdžios žaidimų“, – pareiškė Baltarusijos krikščionių demokratų atstovė derybose Marina Chomič.

  • ATGAL
    Rutha van Calcar: Mene atsispindi visas gyvenimo būdas
    PIRMYN
    Rusija - putinokratija ar klanų autoritarizmas?
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.