Rinkimai JAV: Lietuva vis dar Amerikos radaro lauke | Apžvalga

Įžvalgos

  • Rinkimai JAV: Lietuva vis dar Amerikos radaro lauke

  • Temos: Politika
    Data: 2013-01-08
    Autorius: Česlovas IŠKAUSKAS

    Prezidentas Barackas Obama balsuoja Martino Liuterio Kingo Jaunesnioji Bendruomenės centre Čikagoje (spalio 25 d.) (Oficiali Baltųjų rūmų nuotrauka/fotografas Pete Souza)

    57-ieji JAV prezidento rinkimai, atrodo, jau tokioje tolimoje praeityje, kad mums, europiečiams, keista juos ir beprisiminti. Juo labiau, kad jokių permainų lyg ir neįvyko: dar ketverius metus Amerikos lyderiu bus demokratų atstovas, juodaodis afroamerikietis, 51-rių rugpjūtį sulaukęs Barackas Obama. Jis palyginti nedidele rinkėjų kolegijos ir pačių rinkėjų balsų persvara (2,7 proc.) lapkričio 6-ąją įveikė ketveriais metais vyresnį respublikoną Mittą Romney.

    Pagal gana sudėtingą JAV rinkimų procedūrą gruodžio 17 d. rinkikų kolegija patvirtina rinkimų rezultatus, o sausio 20-ąją vyks 45-ojo Amerikos prezidento ir viceprezidento inauguracija. Tereikia pridurti, kad, kaip numatyta JAV Konstitucijoje, 2012 metų Amerikos prezidento rinkimai vyko kartu su rinkimais į Senatą – perrinkta trečdalis Senato narių – ir su rinkimais į Atstovų rūmus. Šių rinkimų metu vyko ir vienuolikos valstijų gubernatorių rinkimai bei daugybė rinkimų į valstijų įstatymų leidžiamųjų organų narių vietas.

    Korektiškumo pavyzdys

    Apžvalgininkai atkreipia dėmesį, kad prezidento rinkimų kampanija Amerikoje vyko gana korektiškai. Abu kandidatai sutiko dalyvauti viešuose tiesioginiuose TV debatuose, kurie jau patys savaime yra tam tikras amerikietiškos demokratijos ženklas. Nors šiose diskusijose netrūko gana aštrių momentų ir priekaištų vienas kitam, šiaip jau B. Obama ir M. Romney išliko tolerantiški vienas kito asmenybėms ir asmeninėms ypatybėms. Pavyzdžiui, jų tarpusavio diskusijose nebuvo net užsiminta, kad vienas – juodaodis, kurio tėvas kilęs iš Kenijos, todėl jis esą geriau atstovaus Amerikos spalvotiesiems, o kitas – mormonų tikėjimo atšakai atstovaujantis veikėjas, kuris neva vadovausis jiems artimu Pastarųjų dienų šventųjų Jėzaus Kristaus bažnyčios mokymu.

    Iki pat rinkimų kampanijos pabaigos vyko apylygė kova. Atrodė, kad B. Obamai koją pakiš jo žadama „diržų suveržimo“ politika šalies ekonomikoje ir ginčytini veiksmai užsienio politikoje, o respublikonų kandidatui – menka patirtis vidaus politikoje ir gana šiukštūs pasisakymai Rusijos atžvilgiu, tačiau prieš pat lapkričio 6-ąją kandidatų reitingai bemaž išsilygino. M. Romney po pirmųjų valstijų rezultatų paskelbimo išsiveržė į priekį, bet galų gale pergalę šventė demokratų kandidatas, laimėjęs dviejose valstijose daugiau ir Vašingtone bei surinkęs 50,6 proc. balsų (žr. lentelę).

    Prezidentas Barackas Obama apkabinęs pirmąją šalies ponią Michelle Obama po trečiųjų prezidentinių debatų su gubernatoriumi Mittu Romney (Lynn universitetas, Boca Raton, Florida) (Oficiali Baltųjų rūmų nuotrauka/fotografas Pete Souza)

    Ir po rinkimų daugelį, ypač europiečius, stebino politinių oponentų tolerantiškas požiūris vienas į kitą. Rinkimus laimėjęs JAV prezidentas demokratas B. Obama kitą rytą po rinkimų pažadėjo kartu su respublikonu M. Romney spręsti šaliai iškilusias problemas ir pareiškė, kad grįžta į Baltuosius rūmus dar ryžtingiau nusiteikęs. Kreipdamasis į daugiatūkstantę šalininkų minią Čikagoje, kur yra jo rinkimų štabas, jis sakė: „Aš ką tik kalbėjausi su gubernatoriumi M. Romney, pasveikinau jį su įtemptos rinkimų kampanijos pabaiga. Galbūt mūsų kova buvo įnirtinga, bet tik todėl, kad mes karštai mylime šią šalį ir jaudinamės dėl jos ateities.“ Pasak perrinkto valstybės vadovo, jis tikisi artimiausiomis savaitėmis „sėsti ir pakalbėti su M. Romney“ apie tai, kokiais klausimais jie galėtų dirbti kartu, „kad šalis galėtų žengti į priekį“.

    Apžvalgininkai užfiksavo, kad tą rytą, 9.42 val., M. Romney paskambino B. Obamai ir pripažino savo pralaimėjimą JAV prezidento rinkimuose bei pasveikino antrąją kadenciją pradedantį nugalėtoją.

    Kyla savaime suprantamas retorinis klausimas: ar mūsų politinėje kovoje vyrauja tokia pagarba ir tolerancija oponentui?

    Vakarietiškos demokratijos bruožas

    Žinoma, Amerikos prezidento rinkimų kampanija, oficialiai prasidėjusi dar balandį, iš esmės yra politinių ir finansinių galiūnų dvikova. Tai liudija jau tas faktas, kad ruošdamiesi rinkimams kandidatai išleidžia krūvas pinigų. Naujienų agentūros netruko paskelbti, kad visa JAV prezidento rinkimų kampanija atsiėjo daugiau kaip 2 mlrd. dolerių. Tai rekordas JAV politinėje istorijoje, pranešė agentūra „AP“. Respublikonų kandidatas M. Romney išleido daugiau kaip milijardą. Panašiai tiek kainavo ir prezidentu antrajai kadencijai perrinkto B. Obamos kampanija. Ir B. Obamai, ir M. Romney rinkimų kovoje padėjo „ištisos armijos“ organizatorių, pabrėžia agentūra. Remiantis rinkimų kampanijos finansavimo dokumentais, vien tik reklama žiniasklaidoje abiem kandidatams atsiėjo daugiau kaip 500 mln. dolerių.

    Tokie rinkimų išlaidų mastai arba kandidatų deklaruojamas turtas dar nereiškia, kad šie politikai šalį valdys tenkindami savo interesus. Vakarų demokratija jau seniai išgyvendino viešųjų ir privačių interesų sankirtos reiškinį, destabilizuojantį politinę valstybės sanklodą. Jeigu politinė partija ar jų lyderiai susikompromituoja, tai reiškia jų karjeros pabaigą. Rytietiškos demokratijos atveju yra visai kitaip: įtarimų ir kaltinimų šleifas tęsiasi, o politikai ramiai sau rezga politinės kampanijos tinklus. Tai galima pritaikyti ir Lietuvos politinei realybei.

    „Fiskalinio skardžio“ link

    Antroji kadencija prezidentui B. Obamai bus ypač sunki, tvirtina ekonomikos analitikai. Kaip rašė portalas Ekonomika.lt, amerikiečių šeimos pajamos kitais metais gali susitraukti po kelis tūkstančius dolerių, JAV nugrimzti į recesiją, o pasaulio ekonomika – pajusti dar vieną skaudų smūgį. Ar JAV politikai pajėgs rasti kompromisą?

    Prezidentas Barackas Obama ir pirmoji ponia Michelle Obama kartu su viceprezidentu Joe Bidenu bei jo žmona dr. Jill Biden Čikagoje švenčia pergalę rinkimų naktį (lapkričio 27 d.) (Jim Bourg/Reuters/Scanpix nuotrauka)

    Dar 2010 metais B. Obama sutarė su respublikonų valdomu Kongresu, kad nuo 2013-ųjų pradžios automatiškai įsigalios griežtos taupymo priemonės: bus panaikintos dar George’o W. Busho įvestos mokesčių lengvatos bei B. Obamos sankcionuotos užimtumą skatinančios priemonės, apkarpytos socialinės bei kai kurios vyriausybės išlaidos.

    Tokių taupymo priemonių vertė – 600 mlrd. JAV dolerių, arba 5,1 proc. BVP. Tai būtų didžiausias JAV taupymas per 60 metų. Panašių taupymo priemonių šiuo metu imasi skolų krizės prispaustos Europos periferijos šalys. Pavyzdžiui, didžiausią krizę Europoje išgyvenanti Graikija per dvejus metus sutaupė 6,5 proc. savo BVP, o šiais metais taupymas sieks 1,5 proc. Italija ir Ispanija šiemet nutarė sutaupyti atitinkamai 3,1 ir 3,4 proc. savo BVP.

    Taupyti JAV yra būtina dėl didelės skolos ir biudžeto deficito. Bendra šalies skola siekia 11,1 trln. dolerių (29,6 trln. litų), tai yra apie 72 proc. BVP, o biudžeto deficitas – 1,1 trln. dolerių (2,9 trln. litų), arba 7 proc. BVP. Ekonomistai teigia, kad, viršijus 3 proc. biudžeto deficitą, šalies skola tampa netvari ir nestabili.

    Ir demokratai, ir respublikonai suvokia, rašo portalas, kad taupyti reikia, bet visos dabar numatytos priemonės suduotų pernelyg skaudų smūgį JAV ekonomikai. Deja, ruošdamosi rinkimams partijos nesutarė, kurių priemonių reikėtų atsisakyti, o kurias palikti. Respublikonai Kongrese nesutinka naikinti mokesčių lengvatų, o demokratai – mažinti socialinių išlaidų.

    Sukurtas specialus komitetas, turėjęs rasti kompromisą ir sudaryti alternatyvų biudžetą, nerado išeities iš aklavietės, o automatinis taupymo paketas nenumaldomai artėja. Arba, kaip sakė JAV federalinio rezervo vadovas Benas Bernanke, JAV nesulaikomai artėja „fiskalinio skardžio“ link. Tai bus rimtas iššūkis B.Obamai, kuris vadovauti šaliai pradės jau įsigaliojus nepopuliarioms taupymo priemonėms.

    Prieš 10 metų pasakyti žodžiai nepamiršti…

    Atskleidę galingiausios pasaulio valstybės užsienio politikos skyrių, kuriam amerikiečiai vis dėlto skiria antraeilį vaidmenį, pažvelkime, ar nėra kokių nors naujų demokratų lyderio nuostatų Lietuvos atžvilgiu. Ne, ko gero, nėra.

    Ar Jūs dar prisimenate žodžius, pasakytus JAV prezidento Goerge‘o Walkerio Busho nuo Rotušės laiptų Vilniuje, kai jis po NATO valstybių vadovų susitikimo Prahoje ir dokumentų pasirašymo dėl NATO plėtros (tai buvo itin reikšmingas, beprecedentis įvykis pasaulio istorijoje), 2002 m. lapkričio 22-ąją atvyko į Vilnių? „Bet kas, kas pasirinktų Lietuvą savo priešu, taptų ir JAV priešu“, – tarė jis šeštadienio rytą į aikštę susirinkusiai didžiulei miniai. Tada visi buvo apsalę, nors po Aljanso gynybiniu skėčiu mes dar nebuvome: į NATO įstojome tik po pusantrų metų.

    Prezidentas Barackas Obama kartu su pirmąją ponia Michelle bei dukterimis Sasha ir Malia, sveikina viceprezidentą Joe Bideną ir jo žmoną, viceprezidentui pasisakius McCormicko aikštėje, Čikagoje (lapkričio 6 d.) (Oficiali Baltųjų rūmų nuotrauka/ fotografas Chuck Kennedy)

    Šis epizodas tikrai įeis į Lietuvos istoriją. Tai, kad šie žodžiai buvo kartojami ir vėliau, reiškia, jog Vakarai lieka ištikimi tarptautiniams įsipareigojimams, o JAV yra svarbiausias šių sutarčių garantas Lietuvai.

    Šiais laikais, kai Amerikos užsienio politikos vektorių atsiranda vis daugiau (Kinija, Artimieji Rytai, Iranas, Rusija), tikėtis, kad JAV skirs specialų dėmesį Lietuvai, neverta. Mūsų šalis, kaip ir anksčiau, įeina į santykių su Rusija „perkrovimo“ geopolitinę zoną. Gruodžio pradžioje, kalbėdamas apie šiuos santykius, Jungtinių Valstijų politikos apžvalgininkas Davidas Markas sakė, kad antrai kadencijai perrinktas JAV prezidentas B. Obama bus nusiteikęs išlaikyti gerus santykius su posovietinėmis Rytų Europos valstybėmis ir tolesnėse derybose su Rusija dėl priešraketinės gynybos sistemos neaukos Lietuvos, Latvijos ir Estijos interesų. „Aš nemanau, – kalbėjo jis vienoje paskaitoje, – kad jis parduos Lietuvą, Estiją, Latviją ar Gruziją. Aš manau, jis vis dar pakankamai tvirtai nusiteikęs išlaikyti gerus santykius su šiomis buvusiomis sovietinėmis respublikomis.“

    „Nors prezidentas B. Obama dar nesilankė Lietuvoje, bet, kiek atsimenu, valstybės sekretorė Hillary Clinton čia buvo dukart, taip pat Johnas McCainas ir kiti iškilūs JAV politikai. Lietuva vis dar yra gerai matoma JAV radaro ekrane“, – pridūrė D. Markas.

    JAV diplomatinės misijos Lietuvos patikėtinė Anne Hall po rinkimų pareiškė, kad JAV požiūris į Lietuvą nesikeis, santykiai išliks stiprūs ir nepakitę, nes jie „yra paremti istoriniu pamatu, bendromis vertybėmis“.

    Stiprus energetikos dėmuo

    Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis atkreipė dėmesį į santykių su JAV energetinę dimensiją. Pasak A. Ažubalio, niekam nekelia abejonės, kad Lietuvos bendradarbiavimas su JAV kompanijomis energetikos sferoje yra svarbus Lietuvos energetinės nepriklausomybės elementas. JAV kompanijos aktyviai ir konstruktyviai prisideda prie strateginių energetinių projektų įgyvendinimo. Politikas pateikė konkrečių pavyzdžių. Štai kompanija „Fluor“ padeda Lietuvai vystyti suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą, per kurį vieną dieną gali būti atgabentos JAV išgaunamos gamtinės dujos. 2011 m. gegužės mėn. buvo pasirašytas AB „Klaipėdos nafta“ ir JAV energetikos kompanijos „Cheniere“ ketinimų protokolas dėl galimybės ateityje tiekti „Klaipėdos naftai“ suskystintas gamtines dujas. Itin svarbus buvo ir 2011 m. gegužės 20 d. JAV Energetikos departamento sprendimas išduoti kompanijai „Cheniere“ leidimą eksportuoti suskystintas dujas iš JAV ir tiekti jas „Cheniere“ partneriams ir klientams visame pasaulyje. Tokia eksporto licencija JAV buvo išduota pirmą kartą per pastaruosius 40 metų. Kita JAV kompanija, „General Electrics“, kartu su Japonijos kompanija „Hitachi“ dalyvauja įgyvendinant ne mažiau svarbų Baltijos šalims Visagino AE projektą. Skalūnų dujų gavybos galimybėmis Lietuvoje domisi JAV energetikos bendrovė „Chevron“.

    „Turėtume būti dėkingi JAV pareigūnams ir už nuolatinę paramą Lietuvoje įsteigtam Energetinio saugumo centrui, kuris šių metų spalio mėnesį tapo „NATO Energetinio saugumo kompetencijos centru“. Politikas vėlgi priminė, kad „naujoji šalies vyriausybė privalo aiškiai ir tiksliai įsivardinti savo atsakomybę prieš Lietuvos piliečius – esamus ir būsimus: išlaikyti transatlantinės ir energetinės politikos tęstinumą, arba, kita vertus, išduoti JAV pasitikėjimą ir apgręžti Lietuvą toli atgal, kas, manau, būtų tiesiog nedovanotina mūsų šalies nepriklausomybės ateičiai“.

  • ATGAL
    "Pussy Riot": nusikaltimas ir bausmė
    PIRMYN
    Konstitucija - apsamanojęs, bet tvirtas valstybės pamatas
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.