Rinkimai Prancūzijoje: pergalė ar bręstanti revoliucija? | Apžvalga

Vieningoji europa

  • Rinkimai Prancūzijoje: pergalė ar bręstanti revoliucija?

  • Data: 2017-06-13
    Autorius: Lukas Grinius

    Po rinkimų Prancūzijoje, paskelbus Emmanuelio Macrono pergalę, daugelis Europos lyderių atsikvėpė. E. Macronas savo konkurentę Marine Le Pen aplenkė beveik dvigubai – preliminariai 66,06 proc. prieš 33,94 proc. balsų. Galimo juodojo scenarijaus išvengta, Frexit artimiausioje prezidento kadencijoje nenusimato, tačiau šie rinkimai parodė, kad prancūzų požiūris į savo valstybę bei Europos Sąjungą kinta. Šiandieninė E. Macrono pergalė, neišsprendus gilėjančių problemų, gali virsti pralaimėjimu ir triuškinančia M. Le Pen pergale po penkerių metų.

    E. Macronas pasiekė svarbią pergalę, tačiau, nors M. Le Pen pralaimėjo prezidento rinkimus, jos pasiekimai ne ką mažesni. Šokiai ir nedingusi kandidatės šypsena, sužinojus rezultatus, įrodo – pasiektas rezultatas vienas geriausių Nacionalinio fronto istorijoje, kuris gali duoti sėkmingą startą po penkerių metų. Jos planas Prancūzijai ir griežta kritika ES sulaukė beveik trečdalio prancūzų palaikymo. Antrajame ture ir pats E. Macronas sugriežtino poziciją bei leido suprasti, kad Prancūzija nebebus tik Vokietijos šešėlis.

    BESIKEIČIANTI RETORIKA

    Pagrindinė M. Le Pen pergalė ta, kad ji sugebėjo pakeisti prancūzų požiūrį į tai, kas prieš keletą metų šiems būtų atrodę nesuvokiama. Pasisakymas apie Frexit vardan stiprios Prancūzijos trečdaliui rinkėjų pasirodė svarbesnis nei ES siūlomos alternatyvos. Tuo tarpu jos tėvui, kadaise kandidatuojant su „Nacionaliniu frontu“, nepavyko įtikinti net 20 proc. rinkėjų. Retorika, kuria naudojosi M. Le Pen, privertė savo požiūrį į ES griežtinti ir E. Macroną. Nesprendžiamos Prancūzijos ūkio problemos bei ES krizė per šiuos rinkimus M. Le Pen leido padėti gana tvirtą pamatą pergalei po penkerių metų. Jei situacija kardinaliai nesikeis, idėjas, kurias palaikė trečdalis prancūzų, per kitus rinkimus gali palaikyti dauguma.

    E. Macronas sugriežtino poziciją ES atžvilgiu ir akcentavo, jog bendrija turi keistis. Nors daugelis ES lyderių kiek atsikvėpė, griežta M. Le Pen retorika vis dažniau užvaldo ir eilinius žmones. Sąjungai nesireformavus iš esmės, baimė ją sugriauti stagnuojančios Prancūzijos akivaizdoje gali pasimiršti ir pasireikšti naujuoju Frexit. Daugelį rinkėjų nuo M. Le Pen atbaidė gana karinga ir neretai gąsdinanti laikysena tam tikrais klausimais, tačiau jos požiūryje įžvelgiamos problemos ir jų sprendimo būdai išlieka aktualūs. Ir nors M. Le Pen pasiūlyti sprendimo būdai gąsdina, Prancūzijos problemos neramina daugelį prancūzų.

    E. Macronas laimėjo ir pažadėjo pokyčius Prancūzijai. Jaunas amžius bei politinės patirties stoka gali reikšti, jog dažnai teks kliautis kitais, eiti į kompromisus, kurie nebūtinai patiks prancūzams. Priešingai – jei E. Macronas sugebės išlaikyti tvirtą retoriką, reformuos Prancūziją, imsis iniciatyvos ES pokyčiuose, jis gali užsitarnauti tvirto politiko pozicijas bei užkirsti kelią M. Le Pen. Tačiau vienas esminių tokio kelio receptų prieš keletą metų butų atrodęs nesuvokiamas – partijoms tenka vadovautis vis labiau nacionaliniu interesu paremtais siekiais, net jei ir ilgainiui teks uždaryti sienas.

    Ar tokiame kontekste įmanoma pritaikyti dabartinę ES viziją? Ne, tačiau E. Macronas turi šansų prisidėti prie jos reformavimo, įrodyti prancūzams ir Europai, jog juodžiausi prognozuojami scenarijai greit užsimirš. Tačiau jo globalios politikos vizija, augant nacionalizmo palaikymui, gali susidurti su daugybe kliūčių ir retorika turės keistis, ką parodė ir antrasis rinkimų turas.

    ELEKTORATAS IR JAUNŲ RINKĖJŲ PALAIKYMAS

    Svarbus veiksnys, leidžiantis M. Le Pen džiaugtis rezultatais, jog didelė dalis permainų siekiančių rinkėjų buvo jaunimas. Palaikymas tarp jaunų rinkėjų (18–24 m.) M. Le Pen sudarė 44 proc. prieš 56 proc. balsavusių už E. Macroną. Jau šiandien šie rinkėjai gana stipriai palaiko griežtą jos poziciją. Jei situacija nesikeis, M. Le Pen po 5 metų užsiaugins stiprią palaikančią kartą.

    Kitas svarbus veiksnys, jog skirtingai nei kitose Europos šalyse, jaunimui labiau palaikant nuosaikesnes idėjas (Britanijos ar Olandijos rinkimai), Prancūzijoje jaunimas vis labiau siekia stiprios bei griežtos rankos. Laisvas judėjimas ar kiti veiksniai, už kuriuos pasisako kitų šalių panašaus amžiaus elektoratas, jauniesiems prancūzams nueina į antrą planą, pirmiausia iškeliant nacionalinius interesus, naujas darbo vietas bei stiprėjančią Prancūzija.

    Globalus universalizmas, augantys migrantų srautai, šalies stagnacija, didelis jaunimo nedarbas vis labiau neramina šią kartą, kuri siekia greitų permainų bei po penkerių metų gali išplėsti M. Le Pen elektoratą. Toks didelis jaunimo palaikymas gana netikėtas, bet kartu ir rimtas signalas Prancūzijos politiniam elitui. Kaip prognozuoja Brexit architektas Nigelas Farage’as, kryptingai dirbdama M. Le Pen laimės 2022 rinkimus.

    SKANDALAI IR RUSIJOS VEIKSNYS

    Dažnas Prancūzas per šiuos rinkimus balsavo ne už E. Macroną, tačiau prieš M. Le Pen. Kandidatė susidūrė su daugybe skandalų, vienas iš jų – didelis bei įtartinas Rusijos šešėlis.

    M. Le Pen net keletą kartų gavo milijoninę paskolą iš Rusijos bankų. Politikė taip pat šių metų kovo mėnesį asmeniškai lankėsi Maskvoje ir susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu bei pasinaudojo proga paraginti, kad ES panaikintų sankcijas Rusijai, kurios esančios „neproduktyvios“. Finansinis palaikymas bei kiti abejotini Rytų signalai patvirtina, kad Maskva turėjo aiškų favoritą

    Maskvos atstovai buvo susitikę su mažiausiai dviem M. Le Pen Nacionalinio Fronto asmenimis ir aptarę partijos galimybes gauti paskolą. Po trijų mėnesių, 2016-ųjų birželį, partija pasiskolino 3 mln. eurų iš Maskvoje įsikūrusio „Strategy Bank“. Jau tų pačių metų liepą bankas prarado licenciją, kaip anksčiau buvo nutikę ir su kitu banku, iš kurio M. Le Pen partija spėjo gauti 9,4 mln. eurų paskolą.

    Nacionalinis frontas pasisakė už glaudų bendradarbiavimą su Rusija, santykių atnaujinimą, sankcijų panaikinimą ir kt. Maskva dėjo didžiules viltis į „Nacionalinį frontą“ bei šią kandidatę, tačiau net ir laimėjus E. Macronui, Maskvos parama šiai partijai nenutrūks, tikintis sėkmės ateityje.

    M. Le Pen susidūrė ir su kitais skandalais, buvo kaltinama, kad iš ES neteisėtai pasisavino 5 mln. eurų, kuriuos mokėjo padėjėjams už darbą partijoje. Tuo tarpu Europos Sąjungą dažnai vadino atgyvena, kurią būtina išardyti. Tokia griežta retorika patraukė dalį rinkėjų, tačiau dauguma, pasipiktinę skandalų ir bijodami staigių pokyčių, negalėjo balsuoti už tokią kandidatę.

    ELITO PRALAIMĖJIMAS

    Rinkimus Prancūzijoje visų pirma būtų galima įvardinti kaip elito pralaimėjimą – tiek E. Macronas, tiek M. Le Pen neturėjo stipraus valdžios aparato užnugario. Rinkėjai norėjo pokyčių ir tai vis stipriau pastebima visoje Europoje. Kelis dešimtmečius šalį kankinanti stagnacija privertė rinkėjus ieškoti alternatyvų dabartinėms partijoms ir jų kandidatams. Šių problemų kontekste prisidėjo ir pabėgėlių krizė, augantys jų palapinių miesteliai bei terorizmo grėsmė.

    Baimė dėl stiprios dešiniųjų pergalės Olandijoje ir Prancūzijoje buvo perdėta, tačiau dabartinė situacija ne ką lengvesnė – Prancūzija, Olandija, Austrija ir visa ES turėtų atsigręžti į griežtėjančią rinkėjų retoriką. Europos stagnacija, nerimas dėl augančios migracijos kelia vis didesnį susirūpinimą. Jei laisvę, lygybę, brolybę Prancūzijoje pakeis kiti siekiai, tai paveiks ir visą Europą. Elitas pralaimi arba juda link pralaimėjimo, revoliucijos auga lėtai, tačiau prasiveržusios gali pasiekti daugiau nei revoliucionieriai tikėjosi.

    Dabartinė elito politika pavertė Prancūziją Vokietijos šešėliu, vietoje trepsinčia ekonomika ir galimu teroristų taikiniu. Tokioje aplinkoje išryškėjo gyventojų takoskyros ir požiūriai – daugelis jų siekia stiprios Prancūzijos, tačiau vieni pasisako už nuosaikesnį kelią, kiti – už kardinalias reformas ir stiprų nacionalinio intereso gynimą.

    Vienas šių kelių tikrai klaidingas ir neduos norimų rezultatų, tačiau jei tai E. Macrono kelias, kiti Prancūzijos rinkimai kartu gali reikšti kur kas daugiau ne tik Prancūzijai, tačiau ir visai Europai. ■

  • ATGAL
    Pavojingi politikų ryšiai 3. Aštrus siužetas iš Seimo koridorių
    PIRMYN
    Erdogano kelias vienvaldystės link
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.