Rinkimams Rusijoje artėjant: politinis farsas ar rimta konkurencija | Apžvalga

Įžvalgos

  • Rinkimams Rusijoje artėjant: politinis farsas ar rimta konkurencija

  • Data: 2011-10-25
    Autorius: Česlovas Iškauskas

    Kai dar balandį „Apžvalgoje“ rašėme apie galimą Dmitrijaus Medvedevo ir Vladimiro Putino tandemą būsimuose Rusijos prezidento rinkimuose, nebuvo aiškios kelios aplinkybės, teisingiau – įtakingos politinės figūros, kurios sudarytų solidžią konkurenciją. Rinkimų kampanija jau prasidėjo seniai, nors oficialiai jai startas duotas tik rugsėjo pradžioje. Pažvelkime, kas gi šioje kampanijoje naujo. 

    Kas gi nugalės? Kvailas klausimas…

    Iki kovą vyksiančių ketvirtojo Rusijos prezidento rinkimų teliko koks pusmetis, tačiau šio laikotarpio viduryje Rusijos rinkėjų laukia dar vienas išbandymas: gruodį bus surengti 6-ojo šaukimo Dūmos rinkimai. Ir vienuose, ir kituose atsirado intriga. Ji susijusi ne tiek su valdančiąja partija „Vieningoji Rusija“, kuri savo suvažiavime Lužnikuose rugsėjo 24 d. patvirtino partijos kandidatų sąrašą, kiek su vasarą susiformavusia nauja politine jėga – milijardieriaus Michailo Prochorovo partija „Teisingas reikalas“. Apie šį, jau spėjusį skandalingai pagarsėti „reikalą“ – kiek vėliau.

     „Vieningoji Rusija“ anksčiau pareiškė, kad kels D. Medvedevo kandidatūrą – tiek į Dūmos rinkimus, jeigu jis pats to panorės, tiek antrąkart – į prezidento postą. Interviu austrų laikraščiui „Die Presse“ suvažiavimo organizatoriai vengė pripažinti, kad antrasis tame sąraše turės būti V. Putinas, kuris ir yra tikrasis partijos vadovas. Bet kartu leidinys pateikia visuomenės nuomonės tyrimo centro „Levada-Centr“ tyrimų rezultatus, pagal kuriuos 42 proc. apklaustųjų pasisakė už abiejų lyderių dalyvavimą prezidento rinkimuose. Tačiau dėl kandidatūrų prognozės išsiskyrė. 41 proc. respondentų mano, kad juose nugalės V.Putinas, ir tik 22 proc. – kad D. Medvedevas.

    Ir štai įvykusiame „Vieningos Rusijos“ suvažiavime trenkė lyg perkūnas iš giedro dangaus: pasirodo, dar prieš dvejus metus abu lyderiai pasidalijo postus, ir dabar rinkėjams teliks mažas formalumas patvirtinti šį pasirinkimą. Taigi, rokiruotė atrodys taip: D. Medvedevas balotiruosis Dūmos rinkimuose pirmasis partijos sąraše, ir, jeigu bus išrinktas (kas tuo drįs abejoti?), vadovaus ministrų kabinetui. Gi V. Putinas tokiu atveju kels savo kandidatūrą prezidento rinkimuose ir, jeigu gaus rinkėjų pasitikėjimą (ar ir tuo kažkas abejoja?), grįš į aukščiausiąjį valstybės postą.

    Apžvalgininkai iškart primena sovietinę rinkimų sistemą, kai viskas iš anksto būdavo aišku, o rinkimai telikdavo paprastas malonumas – tarsi sekmadienio gegužinė, pagardinta atpigintomis dešrelėmis, pasaldinta skiesta arbata ir apsvaigusi nuo neriboto alkoholio kiekio…

    Negailestinga kova užvirė seniai

    Dar birželio pradžioje dabartinis prezidentas visiems suprantamomis užuominomis kūrė intrigą ir tarsi vadovavo šiam tandemui būsimoje rinkimų kampanijoje. Savo kalboje Sankt Peterburge, kur vyko Tarptautinis ekonomikos forumas, kaip rašė laikraštis „The New York Times“, D. Medvedevas pasaulio investuotojams ir valstybių bei vyriausybių vadovams pareiškė, kad gali ateiti nauja sąstingio epocha, jeigu vien tik valstybė ir toliau kontroliuos Rusijos ekonomiką. Jis pabrėžė, kad politinė sistema labai rizikuoja, jei sukonstruota aplink vieną, nors ir talentingą asmenybę. „Mes turime atsisveikinti su blogais įpročiais“, – taip apibendrino prezidentas laikotarpį nuo 2000-ųjų iki 2008 m., kai Rusijai vadovavo V. Putinas. Tačiau jo pavardės oratorius neminėjo.

    Amerikos dienraštis teigė, kad D. Medvedevo pozicijos kaip niekada silpnos. Norėdamas išeiti iš V. Putino šešėlio ir pelnyti vidurinės miestiečių klasės, labiausiai palaikančios prezidentą, paramą, jis turi akcentuoti savo savarankiškumą, bet kartu negali atvirai konfrontuoti su politiku, kuris yra įtakingiausias Rusijoje. Anksčiau abu lyderiai tvirtino, kad susitars tarpusavyje dėl artėjančių rinkimų, o štai vasaros pradžioje D. Medvedevas pasinaudojo aukšta tribūna, kad išsiveržtų į priekį, skelbdamas save didžiuoju reformatoriumi ir laisvos rinkos šalininku. Reikšdamas pastabas apie tuos laikus, kai šalį valdė V. Putinas, o kompanijos tuko ant valstybinių aktyvų aruodo, D. Medvedevas tarsi sakė: išrinkite mane ir aš privatizuosiu jas, kad pasaulio investicijos plūsteltų į Rusiją.

    Po forumo interviu Londono „The Financial Times“ D. Medvedevas, lyg norėdamas nuslopinti kylantį ažiotažą, pasakė, kad konkurencija tarp jo ir V. Putino 2012 m. kovą vyksiančiuose rinkimuose tik pakenks tiems uždaviniams ir tikslams, kuriuos jie kartu numatė pastaraisiais metais. Kita vertus, jis taip tarsi pabrėžė, kad aukščiausio valstybės posto vertas jis, o ne premjeras, kuris savo dvi kadencijas jau atidirbo. Prezidento ir premjero nuomonių skirtumų nėra, bandė teisintis pašnekovas, bet patvirtino, kad reikia reformuoti V. Putino laikų ekonomiką ir vadinamą ją „valdomą demokratiją“. D. Medvedevas netgi nurodė, ką jis jau padaręs ta kryptimi: suformulavo šalies vystymo programą, įveikė finansų krizę ir ėmėsi ryžtingų veiksmų per 2008 m. Rusijos ir Gruzijos konfliktą.

    Apžvalgininkai neneigia, kad visose srityse prezidentas nemažai padaręs, bet kartu pažymi, jog kartu šie nuopelnai skamba kaip priekaištas V. Putinui, kuris, pirma, neturėjo Rusijos modernizavimo vizijos, antra, atvedė šalį prie krizės duobės, ir, trečia, įvėlė Maskvą į priešpriešą su Tbilisiu ir su visu pasauliu… Ar reikėjo aiškesnio priekaišto?

    Konkurentus šalina be gailesčio…

    Praėjo trys mėnesiai. V. Putino įvaizdžiui jie buvo sėkmingesni: tai jis sukinėjasi tarp baikerių, tai skrieja su galingu lenktyniniu automobiliu, tai iki pusės apsinuoginęs bendrauja su kaimo žmonėmis, o viso to viršūnė – dujotiekio „Šiaurės srautas“ Baltijos jūros dugnu atidarymas rugsėjo viduryje. Tai turėjo imponuoti rusams, kurie tokiuose projektuose neįžvelgia jokios politinės potekstės, bet pritaria, kad būtent taip reikia siekti draugystės su Vakarais. Štai kaip atsirado ta apklaustų V. Putino šalininkų 19 proc. persvara. Bet netikėtai į Rusijos politinę areną šią vasarą įsiveržė kitas galingas žaidėjas – dar vienas Rusijos oligarchas, milijardierius Michailas Prochorovas.

    Geopolitinių studijų centro (GSC) portale rašiau, kad Michailas Prochorovas – 46-rių verslininkas milijardierius, investicijų fondo „ONEKSIM Group“ prezidentas. Kilęs iš nuskurdusių ūkininkų šeimos (tėvas buvo SSRS valstybinio sporto komiteto užsienio ryšių valdybos viršininkas), geras biatlonininkas (domisi ir krepšiniu, nes yra 204 cm ūgio; be to, finansuoja Maskvos CSKA klubą ir prieš dvejus metus įsigijo 80 procentų NBA ekipos „New Jersey Nets” akcijų), o 2007 m. pradžioje pateko į skandalą Prancūzijoje: buvo sulaikytas policijos, kaip įtariamas organizavęs tarptautinį prostitucijos tinklą…

    Šių metų birželio 25 d. jis surengė naujos partijos „Teisingas reikalas“ („Pravoje delo“) konferenciją, kurioje ketveriems metams buvo patvirtintas jos vadovu. Bet jau rugsėjo 15-ąją trenkė durimis: buvo pašalintas iš pirmininko posto ir visiškai išėjo iš partijos. M. Prochorovas pažadėjo šalininkams nepalikti politikos ir pasiėmė savaitę pamąstyti, kaip toliau dalyvaus politiniame gyvenime. Bet Maskvoje ėmė sklisti gandai, kad šis naujasis V. Putino sistemos kritikas ir partinis konkurentas pabūgo savo bendraamžių likimo, kai jie neįtiko „Vieningosios Rusijos“ lyderiams…

    Italų „La Reppublica“ vaizdžiai rašo, kad „Rusijos nikelio carą, milijardierių „pleibojų“, sumaniusį balotiruotis į Kremlių, išvijo jo paties sukurta ir finansuojama partija, sutrypė vos per keletą valandų“. Trečias pagal turtus žmogus Rusijoje (šiandien jo turtas vertinamas 14 mlrd. eurų), investavęs daugiau kaip 20 mln. eurų į taip ir neprasidėjusią rinkimų kampaniją, nukentėjo nuo išsakytos griežtos kritikos V. Putino adresu. Didžiausia jo klaida – pareiškimas, kad balotiruosis į Rusijos prezidento postą. Reiškia, stos prieš tuos, kurie ir įtikino jį eiti į didžiąją politiką. Kremliui jis buvo geras tol, kol pirko savo partiją, tylėjo, na, tiesiog buvo idealus opozicionierius. Iš pradžių jis kėlė uždavinį partijai Dūmos rinkimuose įveikti 7 proc. barjerą. Bet vos tik M. Prochorovas pasigyrė savo tolesniais planais, pelėkautai užsitrenkė. Steigiamajame partijos suvažiavime kai kurie bendrapartiečiai turėjo drąsos apkaltinti jį „diktatoriškais užmojais“. Norėjęs susitikti su prezidentu ir premjeru, jis gavo neigiamą atsakymą…

    Kai kas Rusijoje mano, kad, jeigu dar šis politikos naujokas veršis į Kremlių, jo gali laukti beveik vienmečio, bendravardžio ir tos pačios profesijos atstovo, dabar kalinio Michailo Chodorkovskio likimas. Bylą sukurpti Rusijoje nesunku, na, kad ir užkibus už tų prancūziškų nuotykių… 

    ***

    Tokia rusiškosios politikos realybė. Toje negailestingoje verslo, oligarchų, politikos, interesų kovoje dažniausia krinta labiausia pažeidžiamas – paprastų rusų pasitikėjimas savo valdžia ir sistema. O dar labiau jį pakerta tokie politiniai sandėriai, įvykę tarp dviejų Rusijos lyderių. ■

  • ATGAL
    Baltų ir slavų kultūrų sankirtos. V.Toporovas ir pasivaikščiojimas su profesoriumi R.Eckertu
    PIRMYN
    Socialios rinkos politika – gelbėjimo ratas po krizės
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.