Rusijos sulaikymas: energetika | Apžvalga

Įžvalgos

  • Rusijos sulaikymas: energetika

  • Temos: Energetika
    Data: 2014-08-04
    Autorius: Aleksandras Graželis

    Paramą teritoriniam Ukrainos integralumui išreikšti ir Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją pasmerkti galima ir taip. Grafitis Odesoje, Ukrainoje (Scanpix/REUTERS/Yevgeny Volokin nuotrauka)

    Per greitai sukasi istorijos ratas. Taikai ir ramybei Europos valstybėse skirta labai mažai laiko. Tikriausiai, dar tebegyvena tos rusų moterys, prieš 20 metų TV ekranuose šaukusios  „kad tik nebūtų karo“.  Tik dabar jos šaukia „šlovė V. Putinui“ ir pritaria svetimų žemių užgrobimui. Per greitai rusai pamiršo milijonus žuvusių Antrajame pasauliniame kare bei skurdų gyvenimą pokaryje. Pralaimėtą Šaltąjį karą ir SSRS subyrėjimą dabartiniai Rusijos valdovai vertina kaip „geopolitinę katastrofą“, kurios pasekmių likvidavimui pasitelkia Rusijos revanšistinio imperializmo politiką. Apsvaigę nuo raudonžvaigždės simbolikos ir prisiminimų, kai pusė Europos buvo prispausta sovietinio kareivio bato, jie bando tęsti kadaise buvusių Rusijos užgrobtų žemių „surinkimo“ politiką.

    Rusiją vėl reikia stabdyti

    XX amžiuje pasaulio visuomenei du kartus teko stabdyti Rusiją (nuo 1922 metų – SSRS), siekusią „pasaulinės proletarinės revoliucijos“ po 1917 metų bolševikinio perversmo. Pirmajame stabdymo etape, Prancūzijos siūlymu pavadintame sanitariniu kordonu (Cordon sanitaire), trukusiame nuo 1920 metų iki II pasaulinio karo, komunizmo plitimas pasaulyje buvo sėkmingai sustabdytas. Nelaimei, 1933 metais pasaulio civilizacijai atsirado dar viena grėsmė – nacistinis režimas Vokietijoje. Diktatorių – Stalino ir Hitlerio – valdomų valstybių susidūrimas baigėsi pasauliniu karu, po kurio SSRS okupavo arba pajungė savo įtakai daug Europos valstybių. Grobikiški SSRS veiksmai tęsėsi ir pasibaigus karui, todėl nuo 1946 metų Vakarų Europos valstybės ir JAV pradėjo taikyti SSRS sulaikymo (angl. containment) politiką. Didelę reikšmę sulaikymui turėjo 1949 metais įkurta gynybinė Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacija (NATO), tapusi „baubu“ SSRS (jos „nemėgsta“ ir dabartinė Rusija).

    SSRS valdovai, po II pasaulinio karo įtikėję savo jėga, įsitraukė į ginklavimosi varžybas,  nepakeliamas skurdžiai ir ekonomiškai atsilikusiai valstybei. 1989 metais pradėjo trupėti komunistinių režimų blokas, o 1991 metais subyrėjo sovietinė blogio imperija. SSRS sulaikymo politika tęsėsi daug metų ir laimėjo. Ši kantri ir nuosekli politika, įgijusi ir Šaltojo karo pavadinimą, tarptautinės bendrijos vienybės dėka sugebėjo išvengti branduolinio karo pavojaus.

    Rusijos „demokratėjimą“ po SSRS žlugimo pasaulis sutiko pernelyg palankiai. Džiaugtasi taip stipriai, kad nekreipta dėmesio į demokratijos pavertimą autokratija, į ginklavimosi augimą, leista Rusijai naudotis „stipriojo“ teise. Nekreipiant dėmesio į pažeistą  tarptautinę teisę, Rusijai buvo leista atplėšti nuo Moldovos Padniestrę, nuo Gruzijos – Abchaziją ir Pietų Osetiją. Rusijos apetitas ėmė augti, ji šiemet išdrįso okupuoti ir aneksuoti Ukrainos valstybės dalį – Krymą. Prisidengdama demagogiškais ir tarptautinę teisę pažeidžiančiais ketinimais ginti rusakalbius Ukrainoje, Rusija bando atplėšti ir Rytų Ukrainos sritis.

    Tarptautinė bendrija tokio įžūlaus elgesio nebepakentė. JTO Generalinė Asamblėja priėmė, dideliam Rusijos pykčiui, Krymo aneksiją smerkiančią rezoliuciją. Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja atėmė iš Rusijos balso teisę, sustabdytos derybos dėl Rusijos įstojimo į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) bei Tarptautinę energetikos agentūrą (TEA). Tačiau to maža. Rusija, jei ir aprims trumpam laikui, vėliau vėl tęs savo imperialistinių tikslų įgyvendinimą. Tą turi suprasti visos pažangos bei taikos siekiančios pasaulio valstybės ir nusiteikti naujai ilgalaikei Rusijos sulaikymo politikai. Šioje politikoje svarbiausiu veiksniu turėtų tapti reikalavimai Rusijai laikytis tarptautinės teisės normų bei atitinkami atsakai jai, normas pažeidžiant. Dabar, naudodamasi nuolatinės JTO Saugumo tarybos narės privilegijomis bei veto teise, Rusija gali blokuoti visas jai nepatinkančias rezoliucijas, savo veiksmus pagrįsdama politine demagogija ir dviveidiškumu.

    Rusijos elgsena Ukrainos atžvilgiu rodo, kad sulaikymo politikoje svarbiausią reikšmę turės karinio sulaikymo priemonės, tačiau ne mažiau dėmesio reikia skirti ir kitoms, ypač energetikos priemonėms. Pasaulio valstybės, visų pirma Europos Sąjunga, pirkdamos iš Rusijos mažiau energetinių išteklių, pasiektų kelis svarbius tikslus. Pirma, sumažintų Rusijos politinę įtaką išteklius perkančioms valstybėms. Antra, žymiai sumažėtų Rusijos biudžeto pajamos, kurių net pusę šiuo metu ji gauna už parduodamą naftą ir dujas. Būtent šias lėšas Rusija išleidžia karinės galios stiprinimui ir įtakos plėtrai posovietinio bloko valstybėse. Trečia, mažiau naudodami iškastinio kuro ir keisdami jį atsinaujinančiais ištekliais, atitolinsime pavojingas klimato kaitos pasekmes mūsų planetai.

    Ankstesniame „Apžvalgos“ numeryje skaitėme Algirdo Saudargo straipsnį „Kaip apkarpyti Rusijos sparnus Europoje?“, kuriame jis išvardino Europos Sąjungoje įgyvendintas bei svarstomas naujas Rusijos sulaikymo priemones. Didelį poveikį monopolistiniams „Gazpromo“ interesams padarė ES trečiojo energetikos paketo reikalavimai neleisti dujų tiekėjams valdyti perdavimo vamzdynų, suteikiant galimybes vamzdynais naudotis ir kitiems dujų tiekėjams. Dideles galimybes ES įgytų, jei santykiuose su Rusija kalbėtų „vienu balsu“, o šio balso veiksminga išraiška būtų ES Bendros dujų įsigijimo agentūros įkūrimas. Agentūra siektų palankiausių energetinių žaliavų įsigijimo sąlygų iš visų išorinių tiekėjų. Tokios agentūros veikla įgyvendintų energetikos komisaro Güntherio Oettingerio pažadą, pasakytą 2012 metų rugpjūtį Baltijos energijos rinkos ir jungčių plano (BEMIP) konferencijoje Vilniuje bei pakartotą Varšuvoje šių metų gegužės mėnesio 2 dieną,  kad „Gazprom“ dujų kaina turi būti vienoda visose ES šalyse. ES priklausomybę nuo Rusijos energetinių išteklių sumažins ir būsimas suskystintųjų gamtinių dujų importas iš JAV. Pratęsiant Algirdo Saudargo mintis, būtina pažymėti, kad paskutinėje šios kadencijos Europos Parlamento plenarinėje sesijoje buvo priimta rezoliucija dėl padėties Ukrainoje, raginanti būti pasirengus nedelsiant taikyti Rusijai ekonomines sankcijas, imtis priemonių prieš Rusijos bendroves energetikos sektoriuje, persvarstyti visus ES susitarimus su Rusija. Iš tokių susitarimų Rusijai nemaloniausias būtų „Pietų srauto“ („South Stream“) dujotiekio statybos persvarstymas.

    Statydama „Pietų srauto“ dujotiekį, Rusija tikisi daug laimėti: galutinai numarinti ES šalių idėją – „Nabucco“ dujotiekį, kuriuo buvo ketinama Azerbaidžano ir Turkmėnijos dujas per Turkiją tiekti iki Austrijos, bei „Pietų srauto“ dujotiekiu, nutiestu Juodosios jūros dugnu, aplenkti Ukrainos teritoriją (Scanpix/REUTERS/Sergei Karpukhin nuotrauka)

    Norai pakenkti Ukrainai

    Statydama „Pietų srauto“ dujotiekį, Rusija tikisi daug laimėti. Visų pirma galutinai numarinti ES šalių idėją  – „Nabucco“ dujotiekį, kuriuo buvo ketinama Azerbaidžano ir Turkmėnijos dujas per Turkiją tiekti iki Austrijos. Per dešimt metų ES valstybėms nepavyko susitarti dėl jo statybos finansavimo, o Rusija, vilkindama derybas dėl Kaspijos statuso (nesutariama, jūra tai ar ežeras),  sugebėjo neleisti Kaspijos dugnu nutiesti dujotiekio atkarpą iš Azerbaidžano į Turkmėniją. Antras Rusijos noras – dujotiekiu, nutiestu Juodosios jūros dugnu, aplenkti Ukrainos teritoriją.  Tai, kad Rusija sutiko apmokėti net 50 % dujotiekio statybos lėšų, palankiai paveikė neturtingas Rytų Europos valstybes, ir Rusija labai greitai pasirašė dvišales sutartis su Bulgarija, Serbija, Bosnija ir Hercegovina, Kroatija, Slovėnija, Vengrija ir Italija. Šios sutartys nebuvo suderintos su Europos Komisija, todėl dabar yra galimybė, jas peržiūrint, sustabdyti dujotiekio statybos darbus. Yra siūlymų „Pietų srauto“ statybą nutraukti, nes, jį pastačius, Rusija gali nebetiekti dujų Ukrainai, atsisakydama dujų eksporto per Ukrainos teritoriją.

    Rusija yra sumaniusi ir kitą Ukrainą žlugdantį projektą – dujotiekio „Jamal-Europa“ dalį, nutiestą Ukrainos teritorija, atjungti, pastatant dujotiekį „Jamal- II“ iš Baltarusijos per Lenkijos teritoriją į Slovakiją.

    Apie Rusijos sulaikymą (energetinės priklausomybės mažinimą) Europos Sąjungos valstybės pradėjo kalbėti jau prieš dešimt metų, tačiau priimti sprendimus nėra lengva –  priklausomybė nuo Rusijoje perkamų energetinių išteklių tapo nenormaliai didelė. Rusijos agresija Ukrainoje tapo ryžtingesnių ES veiksmų  katalizatoriumi. „Jei mes nesiimsime veiksmų dabar, iki 2035 metų nuo užsienio eksporto priklausys iki 80 % mūsų naftos ir dujų“, – pasakė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy, komentuodamas šių metų birželio mėnesį įvyksiantį valstybių lyderių susitikimą. Jame rengiamasi apibrėžti ES energetikos saugumo strategiją. Numatomos tokios priemonės: energetikos šaltinių diversifikavimas, skatinant naudoti atsinaujinančius išteklius bei branduolinę energetiką, gerinti energetikos infrastruktūrą tarp ES  valstybių.

    Lietuva ir Rusijos sulaikymo politika

    Lietuvos energetinio saugumo (energetinės nepriklausomybės) įgyvendinimo veiksmai atitinka Rusijos sulaikymo energetikoje politiką. Jei Rusija sumanytų Lietuvą pagąsdinti energetine blokada, nuo jos apsiginti galime. Elektros energija ir nafta apsirūpiname ir be Rusijos išteklių (gamtines dujas atsigabensime jūra po pusmečio), didėjantis biokuro vartojimas bei vėjo energetikos plėtra mažina iškastinio kuro kiekį mūsų energetikoje. Reikia pažymėti, kad Seimo ir vyriausybių sprendimams didinti šalies energetinį saugumą turėjo įtaką Tėvynės Sąjungos 2007 metais paskelbta  „Rusijos sulaikymo strategija“. Susitarimo dėl strategijos nepasirašė kitos politinės partijos, nors ir buvo kviečiamos, tačiau aiškiai ir laiku pasakytas žodis tapo išgirstas ir apmąstytas. Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai  toliau tyrė Rusijos veiksmus prieš Europos Sąjungos valstybes, ypač postkomunistines šalis ir šių metų vasario mėnesį visuomenei pateikė naujo dokumento –  „Minkštoji Rusijos sulaikymo strategija“ – projektą, kuriame apžvelgiami būdai priešintis Rusijos įtakai, kurią ji daro Lietuvos žiniasklaidai, politikams ir verslininkams.

    Gegužės 1-osios demonstracijos Maskvoje, Raudonojoje aikštėje. Profsąjungos nariai neša plakatą su užrašu „Mes pasitikime Putinu!“ (Scanpix/AFP Photo/Yuri Kadobnov nuotrauka)

    Sulaikymo politika ir ekonomika

    Ekonominis bendradarbiavimas su Rusija pasiekė didžiulius mastus. Didžiosios JAV ir ES energetikos kampanijos įgyvendina Rusijoje milijardus dolerių kainuojančius projektus, automobilių gamintojai regi Rusiją kaip patrauklią pardavimo rinką, vien Vokietijos įmonių skaičius, investavusių Rusijoje, siekia 6000. Sulaikymo politikai tokie verslo siekiai netrukdo, atvirkščiai, ES šalims būtina kuo daugiau prekių parduoti Rusijoje, svarbu kuo mažiau pirkti naftos ir dujų. Verslo plėtojimas Rusijoje susijęs su rizika. Rusijos valdžia bet kada gali paskelbti, kad jai reikia ginti nacionalinio verslo interesus arba savo vartotojus, ir svetimšalis verslininkas iš Rusijos bus išvytas. Tokios elgsenos tendencijos matomos šiuo metu, kai Rusija daro įvairias kliūtis ES  valstybių maisto produktams.

    Fukušimos AE avarija Rusijai suteikė ekonominę naudą – žymiai padidėjo gamtinių dujų kainos, nes Japonija sustabdė beveik visas savo atomines elektrines, o Vokietija nusprendė jų darbą pabaigti 2022 metais. Rusijai tęsiant agresyvią politiką, Vokietijai derėtų atidėti priimtą sprendimą, tuo sumažinant energetinę priklausomybę nuo Rusijos, tačiau gyventojų nuomonės apklausa parodė, kad tokiam žingsniui nepritartų 59 % vokiečių.

    Iš Japonijos atkeliavo kitokios naujienos – balandžio 11 dieną Japonijos vyriausybė patvirtino pagrindinį energijos planą, kuriame branduolinė energetika įvardinta kaip svarbus ir ilgalaikis elektros šaltinis. Vyriausybė leis veikti sustabdytosioms atominėms elektrinėms, jei jos atitiks naujuosius saugumo standartus, numatoma ir naujų reaktorių statyba.

    Rusijos valdovų problema

    Sulaikymo politikos trukmė susijusi su Rusijos valdovų kaita. Tikėtina, kad V. Putinas valdys iki savo gyvenimo pabaigos (jis gimęs 1952 metais) – taip Rusiją valdė carai, o SSRS – „KPSS gensekai“ .V.Putinas valdys, prezidentines kadencijas rokiruodamas su ministro pirmininko kadencijomis, tačiau išlikdamas faktine Rusijos „galva“. Galimas ir toks variantas, apie kurį kalba Rusijos opozicija – V.Putinas nenueis nuo valdžios tol, kol neparengs savo pamainos – asmens, sugebančio priimti Rusijai reikalingus sprendimus. V. Putinas pabrėžia, kad Rusija negali kartoti buvusių valdovų klaidų, dėl kurių šalis du kartus subyrėjo – kai valdė Nikolajus II (1917 m.) ir M.Gorbačiovas (1991 m.). Būsimą Rusijos valdovą reikės ne tik atrasti, bet ir įtikinti Rusijos visuomenę, kad jis sugebės tęsti V. Putino politiką. Sugebėjimams įrodyti tam veikėjui (V.Putino klonui ir jo įvaizdžio tęsėjui) reikės į Rusijos valdžios viršūnę atjoti pusnuogiam ant tigro ir su automatu rankoje, kad rusai juo patikėtų.

    Istorijos ratas, kurį minėjome rašinio pradžioje, kartais iškrečia ir netikėtumų. Informacijos amžiuje žmonių nuomonės keičiasi greičiau, nei to norėtų valstybių valdovai. Rusų akys, dabar imperializmo ir revanšizmo miglos aptrauktos, gali ir prašviesėti. Be to, Rusija „lipa ant to paties grėblio“, nuo kurio visų mūsų džiaugsmui subyrėjo SSRS –  beprotiškai ginkluojasi. Iki 2020 metų Rusija ketina išleisti 20 trilijonų rublių ir sukurti galingiausią pasaulyje kariuomenę. V.Putinas tęsia sovietinio imperializmo politiką – Rusijos gyventojai skursti įpratę ir gali kentėti daug metų, svarbu, kad Rusija turėtų galingą karinį „vėzdą“.

    Revoliucijos, analogiškos Kijevo Maidanui, Maskvoje tikėtis neverta, nes specialiųjų pajėgų čia beveik tiek pat, kiek gyventojų. O ir jie kelti maišto prieš valdžią nenori, nes gyvena turtingiau, nei kitose Rusijos vietovėse. Sulaukti pasikeitimų rinkimų keliu taip pat nelengva – valdo viena valdžios partija, kitos partijos sugeba būti tik politinės scenos dekoracija. Visuomenės informavimo priemonės paverstos Kremliaus propagandos ruporais, opozicijos nuomonė vadinama kenksminga Rusijai.

    Sulaikymo politikoje laikas veikia tarptautinės bendrijos naudai. Juokaujant galima pasakyti – galime laukti, kaip laukdavo engiami Rusijos baudžiauninkai daugelį amžių – gal Rusijos naujasis caras bus geresnis?

  • ATGAL
    Visuomenė – stipriausias šalies ginklas
    PIRMYN
    Nei Rytų, nei Vakarų Ukraina nenori tapti Rusija
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.