Vieningoji europa

  • Ruth Schulz-Jagutis, psichoanalitikė iš Hanoverio: pabėgėliai silpnina Vokietiją

  • Data: 2016-12-22
    Autorius: Česlovas Iškauskas

    Ruth Shulz-Jagutis

    Vokietijoje Jūs gyvenate jau daugiau kaip trys dešimtmečiai. Ar ši šalis ekonominiu požiūriu tebėra viena stipriausių ir įtakingiausių Europos Sąjungoje?

    Kol kas Vokietija lyderiauja tarp kitų ES narių, bet – kol kas. Dar svarbu, su kuo ją lyginsime – su Italija, Graikija, Prancūzija – taip, ji kol kas stipriausia, bet su Skandinavijos šalimis – taip nepasakyčiau. Dabar Vokietijoje pastebima baimė, kad tas ekonominis lygis nukris. Žmones valstybė palieka likimo valiai. Jie dirbo daugiau kaip 30 metų, o tų užgyventų lėšų ar darbo vietos dabar bijo netekti. Ir visa tai – dėl pabėgėlių.

    Ar iš tiesų tas milijonas migrantų, užplūdusių Vokietiją, toks baisus reiškinys?

    Taip. Valstybė daug investuoja į pabėgėlius, o vokiečiai jaučia, kad ji nuo jų nusisuka. Štai pabėgėlis per mėnesį gauna apie 1000 eurų visokių išmokų. Tai ir maistas, ir kišenpinigiai, ir būstas, ir medicina, ir visas kitas aprūpinimas. O štai tolimųjų reisų vairuotojas laikraštyje „Die Welt“ skundžiasi: dirbau sunkiai, gaudavau apie 1700 eurų per mėnesį, dabar pensija – 1300 eurų; dar pragyvenu, man senatvėje užteks, o kaip išlikti tiems, kurie gauna mažai, o ir tuos žada atimti ir padalinti pabėgėliams?

    Kodėl Vakaruose yra toks nusistatymas prieš pabėgėlius?

    Kalbėjau apie ekonomines problemas. Bet yra ir kitas reiškinys: žmonės nepatenkinti, kad nėra jokios imigrantų atrankos. Juk ne visi jie išvyko iš savo šalių dėl politinės padėties, daug jų yra tiesiog ekonominiai migrantai, ieškantys, kur daugiau uždirbti. Kita bėda, kad, kai žmonės pradeda reikšti dėl to nepasitenkinimą, juos apšaukia rasistais… Taip taip, mes negalime kritikuoti valdžios, nes pateksime į nemalonią aplinką.

    Nejaugi Vokietijoje jaučiamas persekiojimas už kritiką?

    Taip. Sukuriama tokia aplinka, kad atvykstančių kritikuoti negalima, taip pat ir išsakyti savo nuomonės, nes tai jau bus rasizmo apraiškos. Aš toje šalyje gyvenu 30 metų, bet po to, kai Angela Merkel 2015 m. rugpjūtį pareiškė įsileidžianti neribotą skaičių pabėgėlių, pasijutau lyg sovietiniuose laikuose: garsiai nekalbėk, nereikš jų adresu savo nuomonės, nekritikuok vyriausybės…

    Pasakysiu dar daugiau: sklinda pareiškimai, kad reikia drausti visuotinai švęsti šv. Kalėdas, nes taip krikščionys esą ignoruos islamą – suvaržys atvykusių musulmonų teises ir laisves… Kai kurios mokyklos, pasidavusios šiems gandams, vietoj religinių švenčių rengs Žiemos šventę arba Skirtingų kultūrų šventę… Apgailėtina!

    Kokia tokioje aplinkoje A. Merkel situacija, artėjant federaliniams rinkimams kitų metų rugsėjo 18 dieną? Juk vietiniuose rinkimuose Vokietijos žemėse jos partija skaudžiai pralaimėjo…

    Šiemet kanclerės ir visos Krikščionių demokratų sąjungos pozicijos pabėgėlių klausimu švelnesnės. Ji jau atsisako kelti pabėgėlių priėmimo ribą bei mokesčius. Bet, atrodo, ji per vėlai susigriebė. Rinkėjams priimtinesnės yra koalicijos „Alternatyva Vokietijai“ (Alternative für Deutschland, AfD; ši partija traktuojama kaip populistinė dešiniojo sparno atstovė, – aut. past.) pozicijos. Pavyzdžiui, Hanoveryje, kur aš gyvenu, vietos rinkimuose ji gavo 70 proc. balsų. Įdomu, kad ją palaikė…rusai, kurių čia daug. Mat, jie taip pat nuogąstauja, kad nauji imigrantai juos išstums arba pablogins jų padėtį.

    Bet kodėl Vokietijoje, kaip apskritai Vakaruose, vis dažniau pasigirsta siūlymų plėsti dialogą su Maskva, atsisakyti sankcijų? O juk mes čia, Lietuvoje, jos grėsmę jaučiame vis labiau…

    Manau, kad yra kelios priežastys: dėl įvestų sankcijų vokiečių kompanijos ir patys vokiečiai praranda pelną, jų pajamos mažėja; tebevyrauja istorinis vokiečių kaltės jausmas prieš Rusiją kaip buvusią Sovietų Sąjungą; kairieji romantizuoja Rusiją, laikydami ją „tyra ruso siela“. Ypač tokios tendencijos jaučiamos buvusioje Rytų Vokietijoje. Antai jų prieš pabėgėlius nukreiptuose mitinguose, pavyzdžiui, Drezdene, galima buvo pastebėti šūkius „Putinai, padėk“, nors būtent jis, bombarduodamas Sirijos miestus, sustiprina tą pabėgėlių bangą į Europą… O Ukraina Vokietijoje apskritai pamiršta. Kai kurie politikai ragina įsiklausyti į V. Putino raginimus „atkurti istorinę tiesą“, pritaria Krymo aneksijai, nes tai „nuo seno slavų žemė“, įsitikinę, kad „būtent V. Putinas jaučia NATO grėsmę“ ir jai priešinasi… Štai tokia iškreipta realybė vis labiau braunasi į vokiečio sąmonę.

    Jūs dažnai aplankote Lietuvą. Štai į Vilnių atvykote pažymėti savo motinos, sulaukusios net 101 m., metinių. Kaip keičiasi Lietuva?

    Vilnius turi „subtilaus šarmo“, jį sunku atskirti nuo bet kurio Vakarų miesto. Man patinka Vilnius, nes jis vis jaunėja. Štai ir prieš šventes jis vis labiau puošiasi, jo architektūra pati savaime vientisesnė negu Vokietijos miestų. Čia žmonės linksmi, laisvi, nebijo reikšti bet kokios savo nuomonės. Vokietijoje daug nerimo, kad jų ekonomika, ypač viena pažangiausių pasaulyje socialinių sistemų, žlunga. O Lietuvoje man patiko dar štai kas: restoranų padavėjai nesistengia pataikauti lankytojams ir kalbėti rusiškai…

    Ko palinkėti? Neprarasti optimizmo, išsaugoti savo kultūrą, na, ir, žinoma, išsaugoti sveiką humoro jausmą bei gerą tautos sveikatą. ■

  • ATGAL
    Kur pasuks Europos Sąjunga 2017-aisiais?
    PIRMYN
    Lėtas ES ekonomikos augimas
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.