Ryšiais susaistyta ekonomika – gresiančiai krizei atremti | Apžvalga

Įžvalgos

  • Ryšiais susaistyta ekonomika - gresiančiai krizei atremti

  • Data: 2011-10-20
    Autorius: Vaida Stundytė

    Dr. M. Schluteris (Martynos Žilionytės nuotrauka)

    Rugsėjo 9 d. Lietuvos Respublikos Seime vykusios konferencijos „Socialios rinkos plėtros perspektyvos“ dalyviai, ko gero, pirmą kartą išgirdo sąvoką „ryšiais susaistyta ekonomika“ (ang. relational economy). Turbūt nedaug kas buvo girdėję ir apie „Relationships global“ tinklą, kurio vykdomasis direktorius dr. Michaelis Schluteris konferencijoje dalijosi įžvalgomis, kaip teisingai ir moraliai tinkamai reikėtų tvarkyti pasaulio ekonomiką. 

    „Relationships global“ tinklas imtas formuoti dar prieš 25 metus, o formaliai kaip tarptautinė organizacija ėmė veikti 2009 m. Ji vienija žmones ir organizacijas, pripažįstančias santykių reikšmę žmonių gerovei, ir siekia kovoti su ryšiais susaistytu skurdu (angl. relational poverty) ir kurti geresnį pasaulį. Tinklas remiasi judaizmo ir krikščionybės tradicijomis, ypač jų požiūriu į žmogų, todėl įsitikinimas, kad asmeninė ir socialinė gerovė priklauso nuo santykių tarp šeimų, bendruomenių, organizacijų ir jų viduje kokybės, yra kertinė „Relationships global“ idėja.

    Danos Augulės nuotrauka

    M. Schluterio teigimu, artėja antra ekonominė krizė, kurią turėtume būti pasiruošę atremti. Tai lengviau padaryti pasitelkus socialios rinkos idėjas, nes kapitalizmas, o kartu ir personalizmas bei vakarietiškas liberalizmas turi esminių moralinių trūkumų. Ryšiais susaistyta ekonomika, skirtingai nei personalizmas, visus santykius laiko lygiaverčiais, taigi nėra jokios skirties tarp profesinių ar verslo santykių ir asmeninių ryšių. Vakarų liberalizmo pabrėžiamos asmeninės teisės ir „teisių kultūra“, daranti mus savanaudiškus ir orientuotus į save, ryšiais susaistytoje ekonomikoje keičiamos savitarpiškumu. M. Schluterio nuomone, norėdami turėti subalansuotą ekonominį augimą, privalome iš naujo suformuluoti ekonominius tikslus, orientuodamiesi į tarpregioninius, tarpetninius santykius ir kartų santykius. 

    „Kapitalizmas yra moraliai bankrutavęs, – įsitikinęs M. Schluteris. – Yra iš esmės nemoralu pelną iš kapitalo pateisinti tuo, kad buvo rizikuojama. Tokiu atveju tai visiškai nesiskiria nuo lošimo. Įsivaizduokime, kad padėjau savo pinigus į pensijų fondą Anglijoje. Pensijų fondas atiduoda juos tvarkyti fondo valdytojui, kuris mano pinigus investuoja į kažkokią kompaniją akcijų rinkoje. Kaip taupantis žmogus, nuo kurio prasidėjo ši grandinė, nežinau, kam yra panaudoti mano pinigai. Man rūpi tik maksimalios įplaukos. Tačiau kas, jei mano pinigus fondo valdytojas investavo į kompaniją, užsiimančią pornografinėmis interneto svetainėmis ar internete reklamuojančią lošimą?“ Tokiu atveju, eksperto nuomone, nežinojimas negali būti pasiteisinimas, o įplaukos ir pelnas neturėtų būti priimami, nežinant ir nebūnant atsakingiems už tai, kaip mūsų pinigai buvo panaudoti. „Amerikos revoliucijos metu amerikiečių šūkis buvo „Jokio apmokestinimo be atstovavimo“. Dabartiniais laikais mūsų devizas turėtų būti toks: „Jokio atlygio be atsakomybės, jokio investavimo be įsitraukimo, jokio pelno be dalyvavimo“, – kalbėjo M. Schluteris. – Pinigus investavęs į tam tikrą kompaniją, esi įpareigotas sekti jos veiklą, dalyvauti akcininkų susitikimuose ir reikalauti kompanijos vadovybės atskaitingumo.“ 

    Anot M. Schluterio, pinigai yra svarbi „socialinių klijų“ forma, laikanti kartu šeimas ir bendruomenes. Todėl nuo žmonių atskyrus pinigus, šeima ar bendruomenė pasmerkta sparčiai iširti. Ilguoju laikotarpiu tai turėtų įtakos identitetui, kultūriniam tęstinumui. Be to, kapitalizmui minėtu būdu nuo žmonių atskiriant pinigus, jie nebebūna panaudojami vietos investicijoms, o tai naikina finansinį visuomenės pagrindą. 

    Siekiant pataisyti esamą padėtį ir labiau atsižvelgti į žmonių ryšių reikšmę ekonomikai, pirmiausia M. Schluteris siūlo skatinti tai, kad šeimos ir bendruomenės kartu praleistų daugiau laiko. „Laikas yra santykių valiuta, – teigia M. Schluteris. – O stiprios šeimos yra reikalingos, norint turėti pigią ekonomiką.“ 

    Ne tik bendruomenės ar šeimos turi būti paremtos tvirtais santykiais. M. Schluteris mato keletą būdų, kaip santykiai gali ir privalo būti įtraukti į verslo veikimą. Pirmiausia siūloma įgyvendinti ryšiais susaistytų reitingo agentūrų (relational ratings agencies) idėją. „Šią idėją aptarėme su ‚Moody‘s‘ – viena didžiausių kredito reitingų agentūrų Londone. Juos tai labai sudomino“, – tvirtino mokslininkas. Ryšiais susaistytų reitingo agentūrų funkcija būtų vertinti kompanijas pagal jų ryšių su visais tarpininkais (darbuotojais, klientais, tiekėjais, akcininkais, bankais ir kitais kompanija suinteresuotais žmonėmis) kokybę. 

    Tokiu pačiu principu, t. y. kompanijų santykių su tarpininkais kokybės vertinimu, pagal „Relationships global“ organizacijos viziją turėtų būti papildytas ir bendrovių valdymo kodeksas. Todėl kompanijos, teikdamos kasmetines ataskaitas, turėtų pateikti ir informaciją apie santykių su tarpininkais kokybę. „Šis sumanymas jau įgyvendinamas penkiose didžiausiose Pietų Afrikos akcijų biržos kompanijose, – patirtimi dalijosi M. Schluteris. – Be to, suformavome diagnostinių priemonių rinkinį, skirtą verslui gerinti, įmonių rizikai mažinti.“ 

    Jei visos šios idėjos būtų įgyvendintos, anot M. Schluterio, tai prilygtų Koperniko revoliucijai. „Kopernikas teigė, kad žemė sukasi aplink saulę, o ne atvirkščiai, ir visi manė, kad jis buvo pamišęs. Tačiau po šimto metų buvo suvokta, kad jis iš tiesų buvo teisus“, – kalbėjo M. Schluteris. Pasak šio ekonomikos eksperto, socialiai subalansuotai globaliai ekonomikai didžiausia grėsmė dabar yra tokios socialinės problemos, kaip santuokų žlugimas, šeimų byrėjimas. „Privalome judėti link to, kad mūsų pasaulis suktųsi aplink santykius: šeimų, bendruomenių santykius, santykius kompanijose ir tarp jų, tarp piliečių ir valdžios, tarp valstybių. Turime pasiekti, kad finansai tarnautų santykių labui, o ne tikėtis, kad santykiai tarnaus finansams“, – teigė ekonomistas. ■ 

    „Relationships global“ organizacija suformavo Ryšiais susaistyto verslo chartiją – naują požiūrį į kompanijų tikslą, veikimą ir vertinimą. Šios chartijos pagrindu yra kuriama sistema, vertinanti socialinį kompanijų poveikį, tiriant jų santykius su tarpininkais. Chartiją sudaro dešimt punktų, kuriuos atitikusi kompanija gali būti laikoma kaip turinti ryšiais susaistytą etosą ir veikianti atsižvelgdama į ryšius. 

    Dešimt Ryšiais susaistyto verslo chartijos punktų: 

    1.   Kompanija įtraukia ryšiais susaistyto verslo tikslą į savo nuostatus, rodo įsipareigojimą ją įgyvendinti, užtikrindama atitinkamus mokymus investuotojams, direktoriams ir darbuotojams. 

    2.   Dialogas tarp reikšmingų tarpininkų grupių skatinamas per reguliarius tiesioginius susitikimus, jei tai neįmanoma – per komunikaciją internetu. 

    3.   Didelės dalies asmenų ar šeimų akcijų nuosavybė yra tiesioginė ir skaidri. 

    4.   Didelė dalis akcijų yra įsigyta ilgam laikotarpiui. 

    5.   Kompanijoje aiškiai matomas abipusis pasitikėjimas ir įsipareigojimas tarp administracijos ir darbuotojų. 

    6.   Darbuotojų orumas, mažinant atlyginimo diferencinius tarifus. 

    7.   Tiekėjai yra gerbiami, su jais sąžiningai elgiamasi, laiku atsiskaitoma ir teikiama parama verslui plėtoti. 

    8.   Sąžiningai elgiamasi su klientais ir vietos bendruomene, gerbiami jų interesai ir gerovė. 

    9.   Kompanijos finansinio nestabilumo rizika sumažinta tam, kad būtų apginti  kompanijos ir tarpininkų santykiai. 

    10. Kompanija įvykdo įsipareigojimus plačiajai visuomenei.

  • ATGAL
    Šeima vs „Šeima“ pagal Konstitucinį Teismą
    PIRMYN
    Socialinės rinkos ekonomikos pamatas – pilietiškumas ir bendrystė
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.