S. Kropas: rinkose matau labai daug spekuliacijų | Apžvalga

Įžvalgos

  • S. Kropas: rinkose matau labai daug spekuliacijų

  • Data: 2011-09-20
    Autorius: Kalbino Kęstutis D. Rimkevičius

    S.Kropas (Kęstučio D. Rimkevičiaus nuotrauka)

    Auganti Jungtinių Amerikos Valstijų sko­la, lėtėjanti Europos ekonomika, kalbos apie galimą antrąją krizės bangą – visa tai šiandien užduoda nemaža bauginan­čių klausimų. Ar tikrai esame ant dar vieno ekonominio kracho slenksčio? Ar euras nuskęs Egėjo jūroje prie Graikijos krantų? Iš kitos pusės, gal įgąsdinti pas­tarųjų metų krizės, tiesiog pervertiname vienokių ar kitokių ekonominių procesų grėsmes. Žinia, 2008-aisiais pasaulį ištikusi ekonominė krizė privertė išmok­ti svarbią pamoką – nevalia nekreipti dėmesio į ekonominių procesų duoda­mus ženklus ir specialistų perspėjimus. Taigi šios pamokos įkvėpti, apie tai, kaip pasaulio ekonomikų svyravimai veikia Europos ir, žinoma, Lietuvos ūkį ir kokias išvadas galėtume darytis, kalbamės su Lietuvos bankų asociacijos prezidentu ir Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklos profesoriumi dr. Stasiu Kropu.

    Siekdamos išvengti nemokumo JAV padi­dino skolinimosi ribą. Ar tokie sprendimai rodo vienos didžiausių pasaulio ekono­mikų ritimąsi į vis gilesnę krizės duobę? Ir ką tai reikštų pasaulinės ekonomikos kontekste?

     Skolos JAV ekonomikai nėra nauja problema. Analitikai mini, kad vado­vaujant George‘o Bush‘o administracijai, praktiškai nuo 2001 m. pradžios buvo paleista skolinimosi mašina. Kurį laiką tai buvo naudinga dviem valstybėms pasaulyje – Kinijai ir JAV, nes viena galėjo plėsti savo įtaką ir naujas rinkas, eksportą, o kita galėjo pigiai gauti išteklių. Panašu, kad tai buvo abipusis interesas ir nerašytas sutarimas. Nors pamenu, man dirbant Tarptautiniame valiutos fonde, visi vienu balsu sakė, kad tas disbalansas yra didžiau­sia pasaulio ekonomikos rizika. Kažkokios didelės problemos dėl pačių JAV, jų neva bankroto ir kalbų, kad dole­riui ateina galas, tikrai nematau – bent jau artimiausią dešimtmetį. Ekonominės ga­lios ir įtakos pasikeitimų, žinoma, bus, bet tai nevyks taip staiga. Pagrindinė grėsmė yra pasaulio ekonomikos augimo sulėtė­jimas. Aukštesnės skolinimosi palūkanos reiškia, kad visos kitos palūkanos ir skoli­nimo instrumentai pabrangsta. reitingo pakitimai turi įtakos globaliai ekonomikai, nes aukštesnės palūkanos visada susijusios su lėtesniu ekonomikos augimu. Akivaizdu, kad tos vadinamosios skati­nimo, ekonomikos palaikymo priemonės buvo susijusios su pakankamai didele pini­gų emisija ir programomis, kurias anksčiau ar vėliau reikia nutraukti. Ekonomikos augimui šios priemonės turėjo trumpalaikį teigiamą poveikį. dabar vyksta ekonomi­kos grįžimo į potencialų pusiausvyros lygį procesas. Tai nėra kažkoks siurprizas. Kaip minėjau, esminė žinia – galimas ekono­mikos sulėtėjimas. dėl to jautriai reagavo reitingavimo agentūros ir rinkos. Kol kas tai, kas keičiasi, yra tik lūkesčiai. o ekonomika remiasi lūkesčiais. Mato­me, kad lūkesčių pasikeitimas yra didelis neigiama prasme.

    Ar minėti įvykiai JAV kaip nors veikia Europos ir konkrečiai Lietuvos ekonomi­kos procesus? Kokias išvadas turėtume darytis?

    Lietuvoje tam tikros išvados jau yra pa­darytos. Svarbiausia išvada ta, kad viešojo sektoriaus išlaidos turi būti tam tikro nerizikingo lygio, kad turi būti pasiektas viešojo sektoriaus pajamų ir išlaidų balan­sas. Šioje srityje padaryta nemaža pažanga ir tai visi pripažįsta.

    Manau, kad mus veiks lėtesnis pasaulio ekonomikos augimas ir vidinės paklausos sumažėjimas daugelyje rinkų. Vokietijoje ir kitose valstybėse, kurios susijusios su JAV, sumažėjusi paklausa atsilieps mūsų eksportui, kuris mažės. Vis dėlto nemanau, kad ekonomikos augimo lėtėjimas turėtų būti labai smarkus ir lemti jos nuosmukį.

    Kaip skelbiama žiniasklaidoje, didžiuo­siuose pasaulio bankuose stiprėja dar­buotojų atleidimų banga. Ar tai artėjan­čios naujos finan krizės požymiai, ar senosios krizės pasekmės?

    Iš esmės tai daugiau senosios krizės pase­kmės. Iš vienos pusės, tai vyksta įgyvendi­nant pasekmių likvidavimo priemones. dėl krizės kai kurie mūsų bankai turėjo labai stipriai restruktūrizuotis, gal net keisti veiklos kryptį, uždaryti kai kuriuos padalinius, kažką parduoti tam, kad palaikytų pelningą veiklą. Iš kitos pusės, numatoma daugybė įvairių ES regulia­cinių priemonių ir aktų, kurie griežtins bankų veiklą, reikalaus daugiau konser­vatyvumo, daugiau papildomo kapitalo, tad, aišku, aštrės konkurencija. Bankai bus priversti ieškoti efektyvesnių priemonių tam, kad konkuruotų ir išliktų pasikeitu­sioje rinkoje. Kita vertus, bankai daugelyje euro zonos šalių dabar yra labai neigiamai paveikti šalių valstybės skolų krizės, nes kaip likvidžias lėšas laiko savo balanse di­delį vyriausybių vertybinių popierių kiekį. Plintant spekuliacijoms dėl galimo kai kurių šalių nemokumo, didėja spaudimas bankams dėl galimo papildomo kapitalizavimo poreikio. Nors Lietuvos bankai tokių popierių turi labai nedaug, tačiau jei ES šalyse bankai patirs sunkumų, tai gali turėti psichologinį poveikį ir Lietuvoje veikiančioms finansų institucijoms.

    Vis dėlto viešojoje erdvėje sklando kalbos apie artėjančią naują ekonominės krizės bangą, kuri smogs visų pirma Europai. Kiek šios kalbos yra pagrįstos, turint omenyje Europos ūkio augimo lėtėjimą?

     Vienas dalykas yra krizė, kitas – ekono­mikos lėtėjimas, kuris nėra malonus, bet gali būti nedidelis, ir tai dar nėra krizė. Žinoma, krizės galimybės negalima atmesti. Tokia galimybė egzistuoja – ir gana nemaža. Todėl, kad tam tikru momentu Europos politikai nesugebėjo būti principingi. dabar iždas, pinigų politika ir bankai yra dirbtinai glaudžiai tarpusavyje susiję. dėl tokios integraci­jos Europoje bet koks vienos grandies žlugimas gali atnešti rimtų pasekmių. Ką turiu minty? Pavyzdžiui, Europos centrinis bankas reikalaudavo vyriausybių vertybinių popierių užstato. Bankai, kad pasiskolintų iš Centrinio banko, priva­lėjo turėti užstatą. Todėl bankai dabar yra prisipirkę Airijos, Graikijos, Italijos, Portugalijos vertybinių popierių. Graikija buvo gelbėjama, nors daug kas teigė, kad Graikijai reikėjo leisti bankrutuoti kaip valstybei. Manau, kad Vokietijos vyriau­sybė buvo Graikijai palanki, nes Vokie­tijos bankai turėjo apie 80 mlrd. vertės Graikijos vyriausybės vertybinių popierių. Jei nuvertėja vertybiniai popieriai, vadi­nasi, bankams reikia papildomo kapitalo, taigi kai kuriems bankams gali prireikti ir valstybės pagalbos. Tad buvo nutarta, kad išgelbėti Graikiją bus mažiausiai skaus­minga.

    Rinkose matau ir labai daug spekuliaci­jų, bet labai greitai situacija gali keistis. Spekuliacija prasidėjo nuo Baltijos šalių vertybinių popierių. Vienu metu Latvi­ja buvo pasaulyje kandidatė nr.1, kuri bankrutuoja, o Lietuva buvo penketuke. Spekuliantai ėmė teigti, kad litas bus devalvuotas, kad valstybei neįmanoma pergyventi krizės nedevalvavus valiutos. daug kas tada spekuliavo prieš mažas Baltijos valstybes. Bet kai atsirado Graiki­ja, taigi, didesnė kandidatė, iš kurios buvo galima daugiau uždirbti, ir Baltijos šalių vyriausybės įgyvendino ryžtingas taupymo priemones, spekuliantai mus pamiršo. Apskritai spekuliacija kai kurių valstybių vertybiniais popieriais yra labai didelė. Tiesa, pastaruoju metu yra ir gerų žinių. Tai situacijos gerėjimas Airijoje. Staigiai krito vertybinių popierių kaina, smarkiai krito palūkanos. Spekuliantai traukiasi iš tos rinkos, norėdami kuo greičiau ir su kuo mažesniais nuostoliais realizuoti turimus popierius. Airijos atsigavimas gali paveikti teigiamai ir kitas panašių problemų turinčias ES ša­lis – ir konkrečiai Lietuvą. Vienai valstybei jau pergyvenus krizę, tai gali būti teigiama žinia rinkoms ir dėl kitų valstybių. Airijos ekonomikos pagyvėjimas, beje, yra puiki žinia ir mūsų emigrantams. Aišku, problemų yra labai didelių, bet jos yra sprendžiamos jau europiniu lygiu. Kita vertus, apmaudu, kad per 10 euro funkci­onavimo metų nebuvo padaryti dalykai, kurie privalėjo būti padaryti: tai ir biu­džeto disciplina, ir euroobligacijų leidimo galimybė. dabar yra priimtas struktūrinės, ekonominės politikos paktas „Euro plius“, kuris įpareigos valstybes įgyvendinti tokias priemones, kurios leistų valstybėms būti konkurencingoms, idant ilgalaikėje perspektyvoje būtų užtikrintas tvarus mokumas. Politikai neturėtų prisiimti įsi­pareigojimų, kurių nebūtų galima įvykdyti ir pan. Tai yra suderėti instrumentai, kurių anksčiau nebuvo. Finansų sektoriuje taip pat yra numatyta prevencijos priemonių.

    Ar Europos bankai įsiveda kokių nors saugiklių? Ko yra pasimokyta iš krizės?

    Tai galėtų būti atskira ilga tema. daug priemonių numatyta, bet mažai įgyven­dinta. Europiniu mastu praktiškai yra tik planai, bet nacionaliniu mastu, aišku, tam tikros pamokos yra išmoktos, įgyvendin­tos. Finansinės institucijos dabar yra daug konservatyvesnės, stiprina savo balansus, kapitalo kokybę, didina kapitalą. Manau, kad Lietuvoje bankų sistemos kapitalo pa­kankamumo rodiklis gana geras, nors kai kurie bankai galėtų ir turėtų dar stengtis padidinti kapitalą, kad, ištikus dar vienai krizei, jie galėtų lengviau išgyventi.

    Kaip manote, ar Graikija nuskandins eurą? O gal išstos iš euro klubo? Turint omenyje kai kurių ES valstybių nesuge­bėjimą susitvarkyti su skolomis, kokią apskritai matote euro zonos ateitį?

     Manau, kad euro zona gali susiaurėti. Bet iš esmės neišgyvenčiau dėl paties euro. Silpnesniems komandos nariams gali tekti palikti komandą, nes ji yra aukštesnio lygio. dabar niekas ne­nustebtų, jei viena ar kita šalis turėtų palikti euro klubą, jei nesugeba elgtis pagal taisykles. Suprantama, tokių šalių bankų ir finansų sistemoms būtų didelis smūgis. Graikijos atveju turbūt ir Euro­pos centrinis bankas neišvengtų proble­mų. Tiek Europos centrinis bankas, tiek Vokietijos ar Prancūzijos komerciniai bankai turėtų dar didinti kapitalą. Nemanau, kad šio unikalaus išradimo -euro – būtų apskritai atsisakyta. Gal po­litikų buvo paskubėta mažinant reikala­vimus ir siekiant būtinai įtraukti pietines valstybes. Prancūzija reikalavo, kad euro zona būtų su pietinėmis valstybėmis, kitaip ji turbūt išvis nebūtų atsiradusi. Problemos dėl šio kompromiso paaiš­kėjo vėliau. Jei jų būtų išvengta kūrimo laikotarpiu, gal dabar neabejotume euru. Manau, kad euras yra puiki valiuta ir tikrai turi ateitį, nors euro zonos sudėtis, kaip minėjau, gali ir keistis. Tikrai nebus taip, kad šalys vėl imsis įsivesti naciona­lines valiutas, nors idėja yra gana popu­liari tarp kai kurių politikų. Pavyzdžiui, Vokietijoje yra kalbų, kad reikėtų grąžinti Vokietijos markę. Jei vyktų apklausa, turbūt kokie 60 % vokiečių pasisakytų už tai. Bet ekonominė nauda iš euro yra akivaizdi, ir tai turbūt vienas iš didžiausių Europos laimėjimų, kurio taip lengvai niekas nenorės atsisakyti.

    Ar Lietuvai dabar bus dar sunkiau įstoti į euro klubą?

    Akivaizdu, kad niekas neatleis nuo kon­vergencijos kriterijų įgyvendinimo, tačiau nematau kokių nors kliūčių tapti to klubo nariu, jei šie kriterijai bus įgyvendinti. Manau, kad Lietuva bus priimta su malo­numu. Kliūčių dabar kaip tik mažiau, nes Estija su valiutų valdyba, tokiu specifiniu režimu, perėjo krizę ir įsivedė eurą. Aišku, įgyvendinti konvergencijos kriteri­jus bus labai sunku. Be to, jų neįmanoma įvykdyti laukiant. Man šiek tiek neramu, kai politikai pareiškia: lauksime, ateis mo­mentas ir mes prisijungsime… Kiek matau, Slovėnija, Slovakija, Estija, Kipras, Malta prieš stojimą į euro zoną keletą metų darė žingsnius, įgyvendino priemones, kad konvergencijos kriterijai reikiamu mo­mentu atitiktų. yra labai daug atsitiktinių veiksnių, dėl kurių vienas ar kitas rodiklis tuo momentu gali išeiti už ribų. Ir vienas iš tokių rodiklių yra infliacija – nepastovi, šokinėjanti. Visada bus valstybių, kurios turės mažą infliaciją. Ir bus ne euro zonos, bet ES valstybių, kurių infliacija taip pat skaičiuojama. Jų ekonomika gali būti visiškai skirtingose ciklo stadijose ir inflia­cija gali būti maža. Taip buvo ir Lietuvos atveju, kai buvo skaičiuojami Švedijos, Suomijos ir Lenkijos infliacijos rodikliai, nors dvi iš šių valstybių nėra euro zonos narės.

  • ATGAL
    JAV ir ES ekonominė krizė: ieškant sprendimų
    PIRMYN
    Pragaro išbandymas britams
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.