Šakiai kelia Europos bures | Apžvalga

Regionai

  • Šakiai kelia Europos bures

  • Regionai: Pietų
    Data: 2011-04-01
    Autorius: Kalbino Martyna ŽILI ONYTĖ

    Algirdas Klimaitis. (M. Žilionytės nuotr.)

    Šakių ligoninės vyriausiasis gydytojas Algirdas Klimaitis save vadina tikru zanavyku. Suvalkijoje gimęs ir augęs, pastaruosius devynioliką metų vadovauja Šakių ligoninei. „Savame krašte pranašu nebūsi“, – dalijasi patirtimi A. Klimaitis. Pasak jo, uždegti aplinkinius kokia nors idėja, trunka labai ilgai, o štai kartais atvažiuoja žmogus iš toliau, pasako tą patį ir po kelių minučių visi ploja šaukdami „valio“. Tačiau pasirodo, jei tikrai tiki idėjos sėkme ir nuosekliai dirbi, galima ir savame krašte kalnus nuversti. Pernai sėkmingas Šakių ligoninės renovacijos projektas buvo apdovanotas „Europos burių“ nominacija. Šiandien šakiečiai gali džiaugtis patogesne sveikatos įstaiga ir dailaus dizaino pastatu, o ligoninės administracija – sutaupytomis lėšomis už šildymą. Su „Apžvalgos“ skaitytojais A. Klimaitis sutiko pasidalyti ne tik  mintimis apie šį projektą, bet ir įžvalgomis apie Šakių rajono ateitį.

    Kaip pavyko pasinaudoti Europos Sąjungos lėšomis ir įgyvendinti gana ambicingą projektą – ligoninės renovaciją?

    Demokratija atsineša daugiau laisvės, tačiau ir didesnę dinamiką. Sveikatos apsaugai būdinga ministrų kaita. Visi ateina dirbti su gerais norais, tačiau ne visada turi galių tai įgyvendinti. Sveikatos sistema jau kurį laiką reformuojama centralizavimo kryptimi. Tokiomis sąlygomis lengviau valdyti, galbūt šiek tiek lengvesnės specializuotos pagalbos suteikimo galimybės. Tačiau centralizacijos vajus didelę dalį rajoninių ir mažesnių miestelių stacionarinio gydymo įstaigų paliko tam tikrame užribyje. Sukurtas mitas, kad čia neužtikrinama sveikatos apsaugos paslaugos kokybė, ilgainiui gali virsti realybe. Finansinių išteklių neturėjimas užkerta galimybes modernizuoti įstaigą, o nesant modernios įrangos, per laiką prarandi ir specialistus. Įstojus į Europos Sąjungą, imta ieškoti galimybių pritraukti investicijas į tas sritis, kurios atneštų ne tik ekonominį efektą, bet ir žmogiškąjį pasitenkinimą ir norą šiame rajone gyventi ir dirbti.

    Vienas iš pasiteisinusių ir labai sėkmingų projektų buvo ligoninės pastato renovacija. Įgyvendinti šį projektą bandėme du kartus, o nuo pat idėjos iki jos įgyvendinimo praėjo šešeri metai. Pirmą kartą teikėme projektą Lietuvos verslo paramos agentūrai tuo metu, kai ūkio ministru buvo Viktoras Uspaskichas. Praėjome vieną etapą, antrą, trečio etapo nepavyko įveikti. Gautas atsakymas, esą mūsų skaičiavimai per daug optimistiniai, ir kad mūsų sutaupomos šilumos energijos kiekis atitinka renovuotų pastatų lygį. Tada Ūkio ministerijai juokais atrašiau, kad jeigu taip yra, tai siūlau atsisakyti ES pagalbos ir imti pavyzdį iš Šakių ligoninės, kurioje visi tinklai yra 1988 m…

    Tada nepasisekė, tačiau padarėme įdirbį, pasirengėme investicinį projektą, buvome nemažai dalykų apgalvoję ir tada atsirado kita galimybė – ES lėšos iš Sanglaudos fondo pradėtos skirstyti per regionus. Šiuo regioniniu skirstymu mums ir pavyko pasinaudoti. Tuometė Marijampolės apskrities  taryba paskirstė kiekvienam apskrities rajonui tam tikras lėšas. Tuomet, pritarus Šakių rajono tarybai, ir buvo gauta parama mūsų projektui įgyvendinti.

    Už 3 mln. litų pakeisti langai ir durys, apšiltinti stogas ir sienos, atlikta šilumos mazgų rekonstrukcija. Beje, išorės sienų apdailai panaudota dar mažai Lietuvoje naudojama medžiaga – klinkeris. Tai dekoratyvinės molio plokštės, kurios pasižymi oro pralaidumu. Taip išsprendėme ir technologinę problemą – pastato sienos apšiltintos ir kartu „kvėpuojančios“. Mes panaudojome akmens vatą ir klinkerį, kas leido išlaikyti pastato sienų ventiliacines savybes ir gerokai padailino  fasadą. Darbus pavyko atlikti šiek tiek rizikuojant, nes projektinė darbų kaina  buvo 5,6 mln. litų, tačiau išsivertėme  su 3 mln. litų.

    Pernai už šį įgyvendintą projektą finansų ministrės buvome apdovanoti „Europos burių už šiltesnį gyvenimą“ nominacija.

    Kuo Jūsų projektas išskirtinis, kad netgi laimėjo „Europos bures“?

    Pirmiausia – lėšos panaudotos labai efektyviai. Projektas, kurį praktiškai patys ir administravome, įgyvendintas labai greitai – per metus. Rezultatas – 35 % sutaupytos šilumos energijos. Tai didelė paspirtis mūsų ligoninės biudžetui. Sprendimas dėl keraminių plytelių naudojimo taip pat labai pasiteisino. Kodėl negalėtume tokių plytelių gaminti Lietuvoje ir naudoti namų renovacijai? Molio juk turime…

    Vykdami pas Jus ieškojome informacijos apie pačią Šakių ligoninę – pasirodo, turite įdomią ir garbingą istoriją.

    Šakių ligoninės istorija, prasidėjusi nuo jos įsteigimo 1916 m., rutuliojosi išties labai įdomiai. Po 1918 m. vasario 16-osios pirmasis atkurtos Nepriklausomybės laikų vyriausiasis gydytojas Šakiuose ir šios ligoninės vienas iš vadovų buvo daktaras Jonas Staugaitis – varpininkas, dr. Vinco Kudirkos bendražygis, Antrojo Seimo vicepirmininkas ir vienas iš Gydytojų sąjungos steigėjų 1920 metais.

    Kalbant apie mūsų ligoninę, kai kurių dalykų mes esame pradininkai – Lietuvoje 1972 m. pirmą kartą klubo sąnario endoprotezavimo operacija buvo atlikta būtent Šakiuose, mūsų ligoninėje dirbusio šviesaus atminimo drąsaus ir talentingo chirurgo, tremtinio Vytauto Purlio. Nuo tada prasidėjo sąnarių persodinimo operacijų istorija Lietuvoje.

    Atkūrus Nepriklausomybę mūsų laikais, vienas iš svarbiausių uždavinių buvo pagerinti sveikatos apsaugos technologijas, kad jos leistų pasiekti Europinį medicinos pagalbos lygį. Specialistai buvo geri, o techninė bazė – gana skurdi. Šiandien mes turime modernią ligoninę ir santykis yra netgi priešingas: turime daugiau naujų technologijų, bet imame stokoti specialistų. Kiekvienas laikotarpis turi neigiamų ir teigiamų savybių.

    Modernizuojant sveikatos sistemą, mes taip pat buvome vieni iš pirmųjų. Kažkada rajone buvo viena centrinė ligoninė, o aplink – daugybės mažų ligoninėlių, ambulatorijų ir vadinamųjų felčerių punktų tinklas. Viskam vadovavo ir biudžeto pinigus skirstė vienas vyriausiasis gydytojas. 1995–1997 metais mes visą šią sistemą decentralizavome, vadovaudamiesi subsidiarumo principu. Ten, kur kaime dirbo daktaras, buvo infrastruktūra, nedidelė ambulatorija, mes įsteigėme atskirą juridinį vienetą, atidavėme jam (tada dar nebuvo sveikatos draudimo) sprendimo teisę dėl biudžeto lėšų skirstymo. Nors buvome dėl to kritikuojami, tačiau tai pasiteisino. Šakių rajone, kitaip nei kituose, netrūksta šeimos gydytojų, šiandien gana gerai subalansuota sveikatos apsaugos infrastruktūra.

    Mūsų ligoninė per šį laikotarpį smarkiai modernizavosi ir šiandien tikrai neatsilieka nuo panašaus dydžio ligoninių visoje Lietuvoje. Žmonėms, gyvenantiems čia, medicinos pagalba pasiekiama iš karto ir vietoje. Mes atliekame ortopedines-traumatologines operacijas, plačiai taikome minimaliai invazinę chirurgiją. Turime pakankamai modernias tokio lygio ligoninei technologijas. Jau septynerius metus Šakiuose veikia europinius standartus atitinkantis operacinis blokas, kur yra oro kondicionavimo, reguliuojamų oro slėgių sistemos. Tai operacinėse užtikrina infekcijų profilaktiką. Mes aktyviai dirbame infekcijų prevencijos srityje, todėl pooperacinių žaizdų supūliavimo atvejų neturime.

    Kokią matote ligoninės ir viso rajono viziją? Kaip įsivaizduojate Šakius po dešimtmečio?

    Šakių ligoninė. (Martynos Žilionytės nuotrauka)

    Dabar vykdome naują iš ES lėšų finansuojamą projektą, skirtą ambulatorinių, dienos chirurgijos, reabilitacijos, slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų plėtrai. Įsigyjame naują fizioterapinę ir kitą reabilitacinę įrangą, modernius video endoskopinius įrenginius. Keliant sveikatos apsaugos paslaugų lygį abipus sienų, pasirašėme bendradarbiavimo sutartį su lenkais ir rusais. Esame pateikę investicinį projektą kartu su Lenkijos Olecko ligonine ir Kaliningrado srities Nemano ir Krasnoznamensko ligoninėmis, taip pat su mūsų kaimynais – Kazlų Rūdos ligonine. Įgyvendinant projektą, numatoma toliau remontuoti chirurgijos ir rekonstruoti reanimacijos skyrius. Elektroninės sveikatos projektas taip pat laukia atsakymo. Tikimės ir valstybinių investicijų. Nelaukdami jau patys iš dalies įdiegėme elektroninę ligos istoriją, patys  įsirengėme vidinius šviesolaidinius tinklus. Elektroninės sveikatos srityje esame nemažai pažengę, nes to neišvengiamai prireiks ateityje.

    Esamas įdirbis ir įgyvendinami projektai leidžia turėti ir kitą viziją – medicininio turizmo. Mūsų kaimynų Kaliningrado srityje sveikatos paslaugų  kokybė neprilygsta mūsiškėms galimybėms. Atstumai nedideli, poreikis nemažas, o ir kalbos barjero problemos nėra. Mes turėtume patalpų, galbūt įrengtume nedidelį viešbutėlį. Juolab kad dabar ligonių pradėjo atvažiuoti ir iš kitų Lietuvos miestų, ypač dėl sąnarių endoprotezavimo. Atvykęs žmogus galėtų apsistoti, jis čia būtų gydomas, operuojamas, o paskui, jei reikėtų kažkiek laiko būti gydytojų prižiūrimam, paprasčiausiai galėtų gyventi viešbučio kambaryje su patogumais ir maitinimu.

    Kalbant apie Šakių rajoną plačiau, derėtų įsivaizduoti jo geografinę padėtį. Iš šiaurės Šakių rajoną 45 km riboja Nemunas, iš vakarų  – 40 km siena su Kaliningrado sritimi, iš pietų  ir rytų –  miškų masyvas. Susisiekimas su išore gana problemiškas. Vienintelis tiltas per Nemuną yra ties Jurbarku, o keliai, jungiantys Šakius su kitais didesniais miestais, ne itin geros būklės. Verta pagalvoti apie naują tiltą per Nemuną ties Pavilkiju-Vilkija. Geografiškai rajono vieta nebloga, tačiau ji turėtų būti efektyviau išnaudojama logistiškai. Jau vien transporto srautas iš Kaliningrado atneštų naudos. Trūksta mums ir geležinkelio atšakos tarp Tauragės ir Pilviškių. Nutiesta per Šakių rajoną, ši atšaka  užtikrintų tolygią geležinkelio plėtrą Lietuvoje. Rajone stiprus žemės ūkis, tad pastačius trūkstamas logistines grandis – tiltą, kelius ir geležinkelį – perspektyvos ekonominei plėtrai būtų labai geros. Beje, mūsų gamta, Panemunių regioninis parkas, nėra visiškai išnaudojama turizmui ir rekreacijai.  Jei mūsų rajonas būtų lengviau pasiekiamas, čia galima būtų sukurti puikią sveikatos paslaugų ir rekreacijos infrastruktūrą. Tada gyventojams, ypač jaunimui, atsirastų paskata galvoti ne tik apie šiandieną, tačiau ir savo ateitį sieti su Šakių rajonu.

  • ATGAL
    V. Satkevičius: Panevėžys – kultūringas, draugiškas ir atviras miestas
    PIRMYN
    Prienai krepšinio čempionatą pasitiks šiltai!
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.