Valstybės naujienos

  • Šansą turime. Jei jį praleisime – patys kalti

  • Data: 2017-12-22
    Autorius: Rimantas Jonas Dagys

    Įvairiuose susibūrimuose vis kalbame apie blogėjančią vertybinę situaciją: dažnas manome, kad liberalios ar kairuoliškos idėjos vis labiau ir labiau įsigali pasaulyje ir Lietuvoje, o tokių idėjų šalininkų akivaizdžiai daugėja. Vis dėlto geriau pažvelgus, yra toli gražu ne taip. Kaip reta, šį kartą norėčiau kalbėti optimistiškai.

    Tai, ką jau įpratome girdėti žiniasklai­doje, menkai atspindi realybę: pasaulyje vykstantys pokyčiai juda priešinga linkme. Remiantis naujienų šaltiniuose dominuojančiu požiūriu ir aktualijomis, gali atrodyti, jog viena iš tradicijos atramų – religija (o Europos atveju – krikščionybė) – modernėjančių visuomenių yra sparčiai nuvainikuojama. Esame informuojami, kad Vakarų visuomenes spėjo visiškai užvaldyti sekuliarizmas, o tikintieji tėra per lėtai nykstanti rūšis. Tačiau tokį vaizdinį pagrįstai griauna elementarūs faktai.

    Pavyzdžiui, tikinčiųjų populiacijos statistikoje matome, kad 1800 metais, kai mūsų įsivaizdavimu krikščionybė tiesiog klestėjo, pasaulyje buvo apie 23 proc. krikščionių. Dabar gi šis procentas išaugęs iki 32 proc., ir prognozuojama, kad dar augs. Per du šimtus metų (1800-2000) pasaulio gyventojų populiacija išaugo daugiau nei 6 kartus, tačiau krikščionių populiacija per tą patį laikotarpį padidėjo daugiau nei 9 kartus. Tuo tarpu ateistų pasaulyje santykinai mažėja. Jų išlikimo perspektyvos apskritai atrodo gana miglotos. Taigi, užuot tikėję eskaluojamu krikščionybės nykimu, galime pagrįstai kalbėti apie jos plėtrą pasaulyje.

    Žinoma, pats tikinčiųjų skaičiaus augimas savaime neįrodo tradicinių moralinių vertybių puoselėjimo, juo labiau turint omenyje, kad didelė tikinčiųjų dalis nėra pakankamai organizuota. Galbūt kažkas sakys, kad jų pažiūros paskydusios, sumišusios su liberalų teigiamais principais ir politinio veikimo nuostatomis. Galbūt, bet lygiai tą patį galima pasakyti ir apie priešingos pasaulėžiūros šalininkus. Tokie įvykiai kaip dešiniųjų partijų atėjimas į valdžią Vakarų valstybėse rodo, jog kairiosios, liberalios idėjos tikrai neturi viešosios nuomonės ir vertybinio klimato monopolio. Kitaip tariant, tai, kokia visuomenės dalis veiks su mumis, yra tik mūsų (ne)apsileidimo klausimas, kadangi potencialių partnerių turime kaip niekada daug. Mūsų pareiga yra juos padrąsinti, parodyti, jog pasisakymas už krikščioniškas vertybes, šeimos išsaugojimą yra ne reakcingo mąstymo požymis, o priešingai, – atsakingas ir blaivus žvilgsnis į savo tautos ir valstybės ateitį.

    Vienas iš kelių, kuriais galime eiti, yra tiesiog neleisti neteisingų idėjų atstovams sudaryti įspūdžio, kad jiems pavyksta dominuoti ir į politinę darbotvarkę prakišinėti akivaizdžias kvailystes. Omenyje turiu tokius reiškinius kaip Stambulo konvencija, kurios autoriai ir šalininkai dedasi kalbą apie kovą su smurtu prieš moteris, bet iš tikrųjų siekia įteisinti socialinę lytį. Esame pripratę prie šio ir kitų panašių terminų, kuriais mojuodami progresyviųjų idėjų nešėjai mėgina pagrįsti savo įstatyminius pasiūlymus. Tačiau nesunku suprasti, jog už tokių terminų nėra jokio pastovaus, apčiuopiamo turinio. Ko gero, daug kas net neįsivaizduoja, kas tai yra. Šiuo metu tokių lyčių internete galime rasti iki 70, apie jų pavadinimų vertimą į lietuvių kalbą bei skirtumų paaiškinimą sunku ir kalbėti – to iki galo neišdrįsta padaryti jokia lesbiečių, gėjų, biseksualų, transseksualų ir t. t. organizacija pasaulyje. Suvokdami situacijos absurdiškumą, turime ne politiškai korektiškai apeidinėti šį klausimą, bet tiesiai šviesiai pasakyti, kad tai – kvailystė. Tokių lobistų ir kai kurių politikų generuojamų pažiūrų primetimas mums visiems yra pagrindinė brexitų, kraštutinės dešinės partijų pergalių ir panašių vilnijančių procesų priežastis. Žmonių kantrybės taurė perpildyta – vadovaudamiesi sveika nuovoka, jie negali pritarti tokiems dalykams, apsimesdami, kad viskas yra gerai.

    Ką konkrečiai turėtume padaryti, jog ir Lietuvos visuomenė išdrįstų atsispirti kairuoliškų idėjų spaudimui? Gabrieliaus Landsbergio pastebėjimai, kad Lietuvos krikščionių demokratų bendrija buvo teisi akcentuodama socialinio jautrumo klausimus, teikia optimizmo. Bet kartu turime matyti ir savo netobulumus. Štai už Šeimos stiprinimo įstatymą, kurį ruošiant dalyvavo daug mūsų partiečių, balsavo 15 frakcijos narių (1 susilaikė). Kitaip sakant, savo balsą atidavė tik pusė frakcijos. O kalbant apie tokį socialiai jautrų įstatymą, kaip naujasis Darbo kodeksas, daug mūsiškių apskritai buvo kitoje barikadų pusėje. Apmaudu, nes jo priėmimas, tikėtina, labai skaudžiai atsilieps mūsų valstybei. Sutapimas ar ne, bet, jį priėmus, emigracija vėl ėmė labiausiai vilioti jaunąją visuomenės dalį: dažniau išvyksta 19-23 metų amžiaus asmenys, iškeliauja ir vis daugiau mažųjų Lietuvos piliečių. Ši pora įstatymų yra tik keli pavyzdžiai.

    Socialinio jautrumo neužtenka tik deklaruoti. Ir elgtis turime socialiai jautriai – tai pasakytina apie kiekvieną žmogų, tačiau pirmiausiai taikau krikščioniškosios demokratijos atstovams ir bičiuliams. Galbūt tuomet grįš žmonių tikėjimas, kad politikai tikrai veikia jų labui ir jaučiasi atsakingi už visuomenės puoselėjamų, o ne iš išorės primestų idėjų įgyvendinimą. Dabar bendras pasitikėjimas partijomis mažėja ir kol kas tarp abejojančiųjų naujų rėmėjų nerandame.

    Tačiau tokiais jautriais klausimais, kaip šeima ar vaikai, daugelis bendrapiliečių yra mūsų pusėje. Taigi, tai yra šansas, kurį turėtume išnaudoti. Juk tai, kaip tvirtai žmonės jausis, gindami savo principus, kaip drąsiai kovos už tradicinių vertybių išsaugojimą, didele dalimi priklauso nuo mūsų pačių pastangų. Todėl nepasiduokime opozicionierių provokacijoms, supraskime tikrąsias savo galimybes ir atsakingai užtikrinkime deramą paramą ir supratimą savo bendraminčiams. ■

    Kalba sakyta 2017 m. spalio 28 d. vykusioje TS-LKD bendrijos „Lietuvos krikščionys demokratai“ konferencijoje.

  • ATGAL
    Ar Lietuvoje yra valdančioji dauguma?
    PIRMYN
    Karalius mirė – tegyvuoja karalius!
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.