Santūrus 2012 metų valstybės biudžetas | Apžvalga

Valstybės naujienos

  • Santūrus 2012 metų valstybės biudžetas

  • Data: 2011-11-24
    Autorius: Ingrida Vėgėlytė

    (Danos Augulės piešinys)

    Rudenį, parlamentui pradėjus naują politinį sezoną, ant valstybės vadovų ir sprendimų priėmimo galią turinčių parlamentarų darbo stalų gulė vienas iš svarbiausių teisės aktų – 2012 metų nacionalinio biudžeto projektas, kuris planuojamas priimti gruodžio 8 d. Atrodytų, šį kartą perdalyti lėšas, uždirbtas visų mūsų sūriu prakaitu ir atiduotas į bendrą katilą bendriems valstybės reikalams, nebuvo taip sunku, kaip prieš dvejus metus, kai reikėjo strimgalviais, beveik tiesiogine prasme verčiantis per galvą, statyti sunkiasvores užkardas į Lietuvą galiausiai atšliaužusiam ūkio sąstingiui ir ekonominei krizei, iš visų jėgų stengiantis išlaikyti stabilią finansų sistemą. 

    Taigi, spalio 18 d. Seimui teikiant 2012 metų valstybės biudžeto projektą lyg ir nebereikėjo daryti panašių sunkių sprendimų, atvirkščiai. 2012 metų sausio 1 d. baigsis prieš dvejus metus laikinai priimtų įstatymų, sumažinusių senatvės ir valstybines pensijas, šalpos išmokas, valstybės tarnautojų atlyginimus ir t. t., galiojimas. Atrodytų, kad šių metų biudžeto sudarymas ir priėmimas vėl tapo panašus į bendro pyrago raikymą, o ne į dietos receptų rašymą. Vienas malonumas… Tačiau ir šiemet Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė su dideliu santūrumu ir atsakomybe ėmėsi šio „malonumo“.

    Jau Vyriausybėje spalio mėnesį sudarant Seimui teiksimą biudžeto projektą buvo nepasitenkinimo ir šiokių tokių „pasišūkaliojimų“. Mat ministerijoms liepta susimažinti 2 procentais (apie 300 mln. Lt) savo kitų metų išlaidų planus. Žiniasklaidoje pasirodė žinučių, kad Ministras Pirmininkas net grasinosi atsistatydinsiąs, jei koalicinė Vyriausybė nesutiks su jo ir Finansų ministerijos reikalavimais.

    Prioritetas – pensininkai

    Kitas sunkus uždavinys teko sprendžiant, kam pirmiausia atkurti sumažintas išmokas. Mat valstybės biudžetas vis dar neišgali atkurti ir kompensuoti visų sumažinimų. Į priekį buvo praleisti senjorai – mūsų tėvai ir seneliai. Nutarta nuo kitų metų atkurti į buvusį lygį senatvės pensijas.

    „Pensijų atkūrimas nuo 2012 m. jau yra pakankamas finansinis iššūkis, verčiantis labiau suveržti valstybės biudžeto balansą tam, kad bendra skola didėtų kuo mažiau. Laikyti prioritetu visų ir visko, deja, neįmanoma, kad ir kaip norėtųsi. Jeigu šiandien prioritetas yra senatvės pensininkai, vadinasi, valstybės tarnautojams, kitiems iš biudžeto išlaikomiems darbuotojams, verslininkams, norintiems didesnių užsakymų iš valstybės, ir kitiems teks į priekį praleisti savo tėvus ir kantriai laukti savo eilės, nes visus mamos mokė tos pačios taisyklės – negali išleisti daugiau, negu turi. Ypač svarbu jos laikytis, jeigu leidžiami kitų žmonių tau patikėti pinigai“, – taip Vyriausybės pasirinkimą į buvusį lygį pirmiausiai atkurti senatvės pensijas Seime aiškino finansų ministrė Ingrida Šimonytė.

    Dėl to kilo šioks toks nepasitenkinimas – pašūkaliojo Nepriklausomybės signatarų lobistai dėl rentų, nemaloniai nusistebėta, kodėl nebus atkuriamos šalpos išmokos. Logika paprasta – pasirodo, įvairių šalpų gavėjų dauguma yra pensininkai, o jiems ir taip nuo kitų metų išmokos didės,  palyginti su šiais metais. 

    Nusižengimai ES reikalavimams

    Kitas sunkumas, tekęs projektuojant 2012 metų biudžetą, – perviršinio deficito procedūra, kurią Europos Komisija dar 2009 metais pradėjo Lietuvai. Mat 2008 metų Lietuvos biudžeto deficitas dėl buvusios kairiųjų Vyriausybės neatsakingumo perlipo leistiną Europos Sąjungos šalims 3 proc. BVP ribą ir sudarė 3,2 proc. Siekiant, kad ekonominė ir pinigų sąjunga Europoje veiktų sklandžiai, ES valstybės narės turi vengti perviršinio biudžeto deficito susidarymo. Pagal Stabilumo ir augimo pakto nuostatas jos sutinka laikytis dviejų kriterijų: kad deficito ir BVP santykis neviršytų 3 proc., o skolos ir BVP santykis – 60 proc. Jei valstybės narės viršija nustatytą viršutinę deficito ribą, ES lygmeniu pradedama perviršinio deficito procedūra. Ją sudaro keletas žingsnių (įskaitant galimybę taikyti finansines sankcijas, pavyzdžiui, nebeskirti lėšų iš Sanglaudos fondo), kuriais skatinama imtis priemonių padėčiai taisyti. 

    Planuojamas bendrojo vidaus produkto deficitas

    Lietuvai buvo suteiktas terminas padėčiai ištaisyti iki 2012 metų. Taigi, rengiant 2012 metų biudžetą,  reikėjo labai rimtai atsižvelgti į šią aplinkybę, todėl biudžetas turėjo būti taip suformuotas, kad kitais metais jo deficitas neviršytų leistinos ribos. Visos išlaidos buvo planuojamos taip, kad biudžeto deficitas nebūtų didesnis nei 2,8 proc. BVP. Spalio 18 d. finansų ministrė I. Šimonytė Seime labai vaizdžiai paaiškino, kodėl suplanuotas toks BVP deficitas, o ne kitoks.

    „Viešumoje jau pasigirdo daug įvairių diskusijų dėl kitų metų deficito. Stebėtasi atkaklumu, su kuriuo Vyriausybė stengėsi pasiekti, kad kitų metų viešųjų finansų deficitas neviršytų 2,8 proc. BVP. Keltas klausimas, kodėl ne 3,1 ar ne 3,5? Labai paprasta – ir 3,1, ir 3,5 yra daugiau negu 3. Primenu, kad panaikinti perviršinį deficitą 2012 metais Lietuva yra įsipareigojusi. Būtinybę įvykdyti šį  įsipareigojimą pabrėžė ir ES Vadovų Taryba. Ar Lietuva gali nesilaikyti šio įsipareigojimo? Galbūt galima apskritai nesilaikyti jokių įsipareigojimų ir gyventi pagal principą – atleidžiu visiems, kam aš skolingas. Tačiau reikia labai aiškiai pasakyti, kokios tokio sprendimo pasekmės (net jeigu kas nors netiki, kad Europos Komisija pagaliau ryšis įšaldyti nusižengėliams Sanglaudos fondą) – pakaks žodinių Komisijos vertinimų viešojoje erdvėje tam, kad palūkanas kreditoriai už Lietuvos skolą padidintų Perestukino premija (Perestukinas – sovietmečiu gerai žinomas animacinis personažas, niekada neatlikinėjęs namų darbų – „Apžvalgos“ pastaba). Tiesiog profilaktiškai, už tai, kad yra nesilaikoma įsipareigojimų. Keltas klausimas, kodėl 2,8? 2,8 yra mažiau negu 3,2. 2,8 proc. BVP vis dar palieka tam tikrą saugų atstumą iki 3 proc. ribos, jeigu vykdant biudžetą iškiltų nenumatytų aplinkybių. Vienas politikas klausia, kodėl ne 2,4? Aš labai džiaugsiuosi, jeigu po diskusijų Seime planuojamas kitų metų viešųjų finansų deficitas dar labiau sumažės“, – taip šią padėtį aiškino Seimui ministrė I. Šimonytė.

    Beje, įvykiai Graikijoje, kuri pradėjo dvejoti dėl savo tolesnio buvimo euro zonos nare, įrodė, koks toliaregiškas A. Kubiliaus Vyriausybės sprendimas neviršyti 2,8 proc. deficito ribos. Mat Seimui pateiktame projekte kitais metais prognozuotas ūkio augimo rodiklis 4,7 proc. BVP dėl sumaišties ES per vieną naktį galėjo būti sumažintas 1 procentu. O mažėjant BVP rodikliui, atitinkamai didėtų ir biudžeto deficito rodiklis arba skolų našta. Pastarieji įvykiai įrodė, kad Ministro Pirmininko šį spalį išsakyti nuogąstavimai yra labai realūs. Kai Vyriausybė pritarė 2012 metų biudžeto projektui, premjeras Andrius Kubilius sakė, kad suprasdamas finansinės situacijos sudėtingumą ministrų kabinetas susitarė dėl racionalių sprendimų, leisiančių kitąmet biudžeto deficitą sumažinti iki 2,8 proc. BVP. Vyriausybės vadovas taip pat vylėsi, kad griežtai subalansuotą biudžetą ir būtinas taupymo priemones visuomenė priims kaip atsakingos, į ateities kartas orientuotos politikos ženklą.

    „Biudžetas subalansuotas tiek, kiek to reikalauja šiandienės aplinkybės, turiu omenyje situaciją tarptautinėse finansų rinkose, kuriose nerimo dėl situacijos euro zonoje, dėl situacijos Graikijoje ir kitose euro zonos valstybėse yra gana daug. Todėl skolinimosi galimybės ne tik Lietuvai, bet ir kitoms panašioms ekonomikoms yra sudėtingos. Tai turime vertinti kaip rimtai pasikeitusias aplinkybes, todėl biudžeto deficitas bus ne didesnis nei 2,8 proc. BVP“, – sakė Ministras Pirmininkas. 

    Valstybės skola

    Ir dar vienas sunkumas, tekęs planuojant kitų metų valstybės biudžetą, – tai skola ir jos aptarnavimas. Truputį ironizuodama finansų ministrė Seime retoriškai kėlė klausimą: o kodėl mums apskritai turi rūpėti kažkoks deficitas? Ministrės atsakymas paprastas: nes mes skolinamės. Ir Lietuva nėra JAV ar Didžioji Britanija, kurios gali pasiskolinti už 2 procentus metinių palūkanų. Lietuvai, kaip ir daliai kitų ES šalių, tenka skolintis už kelis kartus didesnes palūkanas. O nuo kitų metų Lietuva turės skolintis ir tam, kad galėtų išpirkti dar 2002 metais išleistas euro obligacijas. Ir tai daryti reikės ne kartą, nes tokių emisijų išleista ne vieneriais metais.

    „Nesitikėjau, kad po praėjusių metų virkavimų apie praskolintą Lietuvą, staiga kone iš tų pačių žmonių išgirstu teisybę – Lietuvos skola nėra didelė. Lietuvos skola tikrai nėra didelė, ypač jeigu ją lyginsi su kitomis valstybėmis. Tai mūsų laimė. Tačiau siūlau sakyti visą tiesą – mūsų šaliai kitais metais reikės refinansuoti 1 mlrd. eurų 2002 metais išleistų euro obligacijų. Anksčiau išleistų nemažų emisijų išpirkimas nuo kitų metų taps praktiškai kasdienybe. Todėl galbūt kam nors Lietuvoje nerūpi jos reputacija ES institucijų akyse, vis dėlto Lietuvai ne tas pats, kaip jos riziką įkainoja reitingų agentūros ir finansų rinkos, nes tai kainuoja pinigus. Pinigus sumoka mokesčių mokėtojai ir jie, matyt, norėtų, kad tie pinigai būtų išleisti kam nors kitam, o ne palūkanų premijoms mokėti. Lietuva negali pakeisti pasaulinės finansų rinkos konjunktūros, negali išspręsti Graikijos bėdų, euro zonos bėdų, rekapitalizuoti ES bankų, pakelti JAV ūkio ir įveikti kitų dabartinę sumaištį keliančių problemų. Tačiau Lietuva gali netapti personažu tuo metu, kai aplinkui šaudo, šaudančiu sau į kojas. Esu jau kartą sakiusi, – kad ir kaip atrodytų diskusijos šalies viduje, išoriniam pasauliui tebeatrodo, kad sutarimas dėl finansinės drausmės ir būtinybė subalansuoti viešuosius finansus kuo greičiau Lietuvoje yra visuotinis. Būtų kvailystė imti ir pradėti įrodinėti, kad yra kitaip“, – sakė finansų ministrė.

    Pasak I. Šimonytės, jau šįmet skolos augimas gana nuosaikus, toks bus ir kitais metais. Augant nominaliam BVP, skolos ir BVP santykis kitų metų gale turėtų būti netgi mažesnis nei šįmet. Nors absoliučia išraiška skola didės praktiškai tiek, kiek bus deficito, tai yra apie 3 mlrd. Lt. Skola stabilizuosis ir pasuks žemyn tik po to, kai valstybės finansai bus subalansuoti. Tačiau skolinimosi poreikis kitąmet išlieka didelis.

    „Taip yra dėl mano jau minėtų priežasčių – prasidedančio anksčiau išleistų emisijų refinansavimo sezono. Iš bendro skolinimosi poreikio kitais metais net du trečdaliai bus susiję su ankstesnių emisijų išpirkimu. Praėjusiais metais susirūpinimas dėl neva praskolintos Lietuvos buvo madingiausia rudens sezono naujiena. Šįmet stilių man jau sunku apibūdinti: ir skola problema, ir žiaurus taupymas, o iš tikrųjų nedidėjančios išlaidos tam ar anam. Dizaineriai turbūt tai vadintų eklektika. Tokiems kalbėtojams reikėtų visų pirma nustoti meluoti sau. Su savo perskirstymo per biudžetus lygiu turime tik vieną pasirinkimą: kiekvieną papildomą pajamų litą skirti skylei tarp išlaidų ir pajamų lopyti, kitaip ridename skolos gniūžtę, kuri savo ruožtu atima galimybę skirti finansavimą įvairioms sritims“, – aiškino I. Šimonytė. ■

    2012 metų nacionalinio, „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų numatomi rodikliai 

    Nacionalinio biudžeto projekte, kuris apima valstybės ir savivaldybių biudžetus, numatoma, kad 2012 metų nacionalinio biudžeto pajamos (be ES ir kitos paramos lėšų – 7 mlrd. 241 mln. litų) sudarys beveik 21 mlrd. 816 mln. litų. Tai 9,6 proc. daugiau, nei planuota į nacionalinį biudžetą surinkti šiais metais. Kartu su ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis numatomos nacionalinio biudžeto pajamos sudarys 29 mlrd. 057 mln. litų – 8,3 proc. daugiau nei planuota 2011 metais.

    Vien valstybės biudžeto pajamos be ES paramos lėšų 2012 metais sudarys 18 mlrd. 759 mln. litų, o su ES paramos lėšomis planuojama, kad bus beveik 26 mlrd. Lt.

    2012 metais nacionalinio biudžeto planuojamos išlaidos be ES paramos lėšų sudarys 22 mlrd. 524,9 mln. litų, t. y. beveik 56,9 mln. litų daugiau nei 2011 metais. Įskaičiavus ES paramos lėšas planuojami 2012 metų nacionalinio biudžeto asignavimai – 29 mlrd. 765,5 mln. litų.

    Vien valstybės biudžeto išlaidos be ES paramos lėšų sudarys beveik 19 mlrd. 468 mln. litų, įskaičiuojant ES paramos lėšas bus 26 mlrd. 708,6 mln. litų.

    2012 metais planuojamos „Sodros“ biudžeto išlaidos sudarys 13 mlrd. 973,9 mln. litų, pajamos – 11 mlrd. 902,4 mln. litų. „Sodros“ deficitas bus 2,07 mlrd. litų. Daugiausia išlaidos didės dėl pensijų atkūrimo į prieškrizinį lygį – beveik 0,5 mlrd. litų. Taip pat bus grąžintos pensijų nepriemokos už 1995–2002 m.

    Privalomojo sveikatos draudimo fondo, kurio pagrindines pajamas sudaro valstybės biudžeto asignavimai, „Sodros“ ir Valstybinės mokesčių inspekcijos administruojamos įmokos, 2012 metų biudžeto suplanuotos išlaidos ir pajamos yra 4 mlrd. 140,9 mln. litų

    Tad visos viešosios išlaidos be Europos Sąjungos paramos 2012 metais sudarys apie 36,5 mlrd. litų

     - tiek pat, kaip ir praėjusiais metais, įskaitant pensijų atkūrimą į prieškrizinį lygį. Visos viešosios pajamos 2012 metais sudarys apie 33,7 mlrd. litų.

    Planuojami asignavimai didėja dėl skolos aptarnavimo (palūkanų mokėjimo) ir pasirengimo pirmininkauti ES Tarybai, ES įmokos, taip pat todėl, kad didėja ES lėšos, vadinasi, didėja bendrojo finansavimo sumos.

    Pažymėtina, kad 2012 m. Žemės ūkio ministerijai numatoma papildomai skirti 125 mln. litų nacionalinėms papildomoms tiesioginėms žemės ūkio išmokoms mokėti už 2011 m. Kiekvienais metais minėtos išmokos paprastai buvo mokamos iš valstybės skolintų lėšų, tačiau, atsižvelgus į Valstybės kontrolės rekomendacijas, nuo 2011 m. šios lėšos yra planuojamos Žemės ūkio ministerijos asignavimuose. Pažymėtina, kad šis valstybės įsipareigojimas mokėti papildomas nacionalines tiesiogines išmokas už 2011 metų laikotarpį neturės įtakos 2012 m. viešųjų finansų deficitui. Skaičiuojant viešųjų finansų deficitą pagal Mastrichto kriterijų, būtina įskaičiuoti pervedimus iš Stabilizavimo fondo į pensijų fondus (antroji pensijų sistemos pakopa) ir Ignalinos atominės elektrinės uždarymo fondo rezultatus, kurių bendra suma yra 448 mln. litų.

    Planuojamas net apie 4 kartus mažesnis (2011 m. planuotas – beveik 2,6 mlrd. deficitas) valstybės biudžeto deficitas, kuris sudarys apie 0,7 mlrd. litų ir bus 0,6 proc. BVP (grynųjų pinigų principu), o visų viešųjų finansų deficitas, įvertinus Socialinio draudimo fondo deficitą, pervedimus į pensijų fondų antrąją pakopą, Ignalinos atominės elektrinės uždarymo fondo duomenis, sudarys 2,8 proc. BVP.

    2012 metais į nacionalinį biudžetą (be ES lėšų) planuojama surinkti apie 1,9 mlrd. litų, arba 9,6 proc. daugiau, nei numatyta gauti 2011 metais.

    2012 metais siūloma pratęsti šiais metais galiojančią nuostatą,  pagal kurią

    savivaldybių biudžetų pajamos (be specialių tikslinių dotacijų ir pajamų iš

    vietinių rinkliavų) galės būti ne mažesnės kaip 85 procentai 2009 metų lygio ir ne didesnės kaip 2009-aisiais apskaičiuotos. Atsižvelgiant į tai, savivaldybių biudžetams savarankiškoms funkcijoms vykdyti bus skiriama 57,08 proc. gyventojų pajamų mokesčio įplaukų (šiais metais – 61,6 proc.).

    Valstybės biudžeto išlaidos, susijusios su valstybės skolos aptarnavimu, 2012 m. sudarys 2 105 mln. litų, t. y. 187,5 mln. litų daugiau nei šiais metais. Primintina, kad 2008 metų pabaigoje prasidėjęs staigus ekonomikos nuosmukis, nesant sukauptų rezervų, lėmė išaugusį skolinimosi poreikį ir skolos aptarnavimo išlaidų augimą.

    Ateinančiais metais Lietuvos įmokos į ES biudžetą – 1 110 mln. litų. Lietuvos 2007–2013 m. veiksmų programoms 2012 m. biudžete numatyta 4 mlrd. 503,75 tūkst. litų ES lėšų. Projektams, įgyvendinamiems pagal Lietuvos 2007–2013 m. veiksmų programas, iki šiol skirtas finansavimas sudaro 18,9 mlrd. litų, arba 74 proc visų 2007–2013 m. programavimo laikotarpiui numatytų ES ir valstybės biudžeto lėšų. Šios lėšos naudojamos ar jau panaudotos įgyvendinti daugiau kaip 5 tūkst. projektų, kurių bendra vertė perkopia 22 mlrd. litų. Daugiau kaip 1,3 tūkst. projektų, kurių bendra vertė daugiau kaip 3,9 mlrd. litų, jau baigti įgyvendinti. Dauguma jų įvykdyta verslo, transporto infrastruktūros, mokyklų ir darželių energetinio atnaujinimo srityse.

    Žemės ūkio srities – kaimo plėtros ir žuvininkystės – projektams, įgyvendinamiems pagal Lietuvos 2007–2013 m. programas, iki šiol skirtas finansavimas (t. y. išmokėta paramos) sudaro daugiau negu 3,7 mlrd. litų,  arba beveik 46 proc. visų 2007–2013 m. laikotarpiui numatytų ES ir bendrojo finansavimo lėšų. Šios lėšos jau panaudotos arba tebenaudojamos beveik 470 tūkst. projektų ir paraiškų (patvirtinta paramos suma – autorizuotos paraiškos, pasirašytos sutartys), kurių bendra vertė 5,2 mlrd. litų, įgyvendinti.

  • ATGAL
    Ekonomikos žiema ar pavasaris?
    PIRMYN
    Kultūros finansavimo sistemoje – nauji vėjai
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.