Saugumo taryba: ką Lietuva veiks elitiniame galingųjų klube? | Apžvalga

Įžvalgos

  • Saugumo taryba: ką Lietuva veiks elitiniame galingųjų klube?

  • Data: 2014-02-14
    Autorius: Linas Kojala

    Vienu didžiausių Jungtinių Tautų laimėjimų galima laikyti per beveik 70 šios organizacijos veiklos metų dėka JT „mėlynųjų šalmų“, taikos palaikymo misijų sumažėjusius tarptautinius ginkluotus konfliktus AP/Ben Curtis/TT NYHETSBYR N/ Scanpix nuotrauka

    Praėjusių metų pabaiga buvo kaip niekad darbinga ir vaisinga Lietuvos diplomatijai: šalis ne tik sėkmingai pirmininkavo Europos Sąjungos Tarybai, bet ir pirmoji iš Baltijos valstybių su 187 balsais iš 193 galimų buvo išrinkta į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą. Tiesa, tik dvejiems metams: būtent tokiam laikotarpiui renkamos dešimt nenuolatinių narių, kurios dirba kartu su penkiomis nuolatinėmis narėmis: Rusija, Kinija, Prancūzija, Didžiąja Britanija ir Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Be Lietuvos, nenuolatinės narės šiuo metu yra Argentina, Australija, Čadas, Čilė, Jordanija, Liuksemburgas, Nigerija, Pietų Korėja ir Ruanda.

    Žais globaliame politikos lygyje

    Saugumo Taryba (ST) – neabejotinai svarbiausia Jungtinių Tautų Organizacijos institucija, kurią sudarančios penkiolika šalių yra atsakingos už tarptautinės taikos ir saugumo užtikrinimą. Nenuolatinės narės į elito klubą patenka regioniniuose balsavimuose, tad šiuo atveju Lietuva atstovauja visai Rytų Europai. Kova dėl vietos vyko ne rinkimų metu, o diplomatų užkulisiuose, mat Lietuva buvo vienintelė kandidatė: pasiekus vidinius susitarimus iš kovos pasitraukė dėl šio atstovavimo taip pat ketinusi varžytis Gruzija.

    Svarbu tai, kad Lietuva tikslą būtent šiemet patekti į Saugumo Tarybą išsikėlė prieš beveik du dešimtmečius – gūdžiais 1996-aisiais. Kryptingas darbas, kurio neigiamai neveikė valdžią sudarančių politinių partijų kaita, leido pasiekti reikšmingą tikslą, mat kito tokio šanso, anot diplomatų, būtų tekę laukti mažiausiai gerą dešimtmetį.

    Tiesa, „Apžvalgos“ kalbintas Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto Tarptautinių santykių katedros docentas Tomas Janeliūnas nemano, kad šį faktą reikėtų sureikšminti kiekvienam Lietuvos gyventojui: „Tai nėra pergalė ar sėkmė, greičiau diplomatinis veiksmas, kuris yra svarbus pačios diplomatijos fone, tačiau sunkiai išeinantis už jos ribų. Todėl nemanau, kad visuomenė tuo domisi ar turėtų pernelyg domėtis. Taip nėra nei vienoje šalyje, nes Saugumo Taryba yra gana siauro pobūdžio veikla, kuria domisi ekspertai, diplomatai, politikai. Kitaip tariant, aukštosios politikos sritis, kuri pagal savo funkcijas yra sunkiai suvokiama plačiajai visuomenei, o kartais net iškraipoma.“

    Nors visuomenėje ir šį sykį nuvilnijo atodūsis dėl vidinių politinio elito žaidimų, nepaneigiama tai, kad Lietuva pateko tarp išrinktųjų, kurių priimami spendimai bus privalomi visoms valstybėms. Nors iš pradžių siekiama pritaikyti taikius problemų sprendimo metodus, Saugumo Taryba disponuoja teise ir pritaikyti sankcijas ar panaudoti jėgą. Formaliai Saugumo Taryba turi milžiniškas galias formuoti pasaulio politikos procesus, tačiau problemų įgyvendinant gerus tikslus kyla praktikoje. Pagrindinė to priežastis – sprendimų priėmimo procesas.

    Problema – blokuojami sprendimai

    Pagal Jungtinių Tautų Chartiją rezoliucijos Saugumo Taryboje yra priimamos, jei bendrame visų narių balsavime joms pritaria bent devynios valstybės. Tiesa – čia slypi didžioji Saugumo Tarybos veikimo kritika – penkios nuolatinės narės faktiškai turi veto teisę, kuria noriai naudojasi, 1945–2012 metais „veto“ pritaikytas net 270 kartų (pagal šį rodiklį lyderė – Rusija, kuri, įskaitant Sovietų Sąjungos laikotarpį, blokavo 118 spendimų). Nors formaliai ji net nėra vadinama „veto“ teise, tačiau nuolatinės narės balsavimas „prieš“ užkerta kelią bendram sutarimui.

    Būtent politiniai nesutarimai ir „veto“ teisė neretai paverčia Saugumo Tarybą kritikos ar net pajuokos objektu. Istoriškai bene skaudžiausias „galingųjų“ neveiksnumo pavyzdys yra susijęs su 1994 metais Ruandoje vykusiu genocidu, nusinešusiu 800 tūkstančių gyvybių. Valstybės tuo metu taip ir nesusitarė dėl konkrečios pagalbos po to, kai žuvus dešimčiai belgų atitraukė didžiąją dalį iš 2,5 tūkst. Ruandoje anksčiau dislokuotų JT taikdarių. 2000-aisiais ST prisiėmė atsakomybę pripažindama, kad tuo metu „pristigo politinės valios“ –  ne tik kariniams veiksmams, bet ir rezoliucijai, kurioje būtų paminėtas terminas „genocidas“. Šis atvejis – vadinamojo „paslėpto veto“ pavyzdys, nes realiai sprendimas buvo užblokuotas dar neformaliuose didžiųjų pasaulio valstybių pokalbiuose ir neiškeltas į oficialius svarstymus. „Human Rights Watch“ tuo metu situaciją komentavo taip: „Amerikiečiai taupė pinigus, belgai norėjo išsaugoti savo veidą, prancūzai – apginti savo sąjungininką, genocidą vykdžiusią valdžią.“

    Vienas naujausių „veto“ taikymo pavyzdžių susijęs su Sirija: nors Vakarų šalys ir Arabų lyga pasiekė susitarimą dėl rezoliucijos, smerkiančios Sirijos režimo brutalius veiksmus prieš civilius gyventojus ir raginančios valdžią trauktis, Kinija ir Rusija dėl geopolitinių priežasčių tokį sprendimą blokavo. Šie ir panašūs atvejai piktina ir politikus, ir ekspertus: Argentinos prezidentė Cristina Fernandez neseniai pareiškė, kad „veto teisė padėjo išvengti atominio holokausto šaltojo karo metu, bet dabar Rusija ir JAV sėdi prie vieno stalo, tad reikia atsisakyti senųjų metodikų“. Tuo metu Saudo Arabija, kartu su Lietuva išrinkta į Saugumo Tarybą, pribloškė diplomatus užleisdama savo poziciją Jordanijai, nes nematė ST pažangos sprendžiant Sirijos ir Izraelio-Palestinos konfliktų klausimus.

    Šiai kritikai pritarė ir vos 18 kartų veto pasinaudojusi Prancūzija, kuri ragina reformuoti sprendimų priėmimo procesą. Nors galimybės atsisakyti blokuoti sprendimus kol kas nėra, siūloma bent jau išplėsti nuolatinių narių sąrašą, atsižvelgiant į XXI a. realijas, nes vienintelį kartą ST buvo reformuota dar 1963 metais, kai prie šešių nenuolatinių narių buvo prijungtos dar keturios. Tačiau tai, kad iki šiol tokios valstybės kaip Vokietija, Brazilija, Indija ar Japonija yra paliktos nuošalyje, daro ST mažiau legitimią.

    Kiek lems Lietuvos žodis?

    Visgi nereikėtų nurašyti ir nenuolatinių narių vaidmens, ypač siekiant užmegzti ryšius su kitomis valstybėmis ir prisidėti prie sąjungininkų iniciatyvų. Tai – nauja galimybė Lietuvai.

    „Šiame kontekste Saugumo Taryba yra svarbi. Tai nėra tik penkių veto teisę turinčių narių būrelis, nes klausimus svarsto visos valstybės, todėl dėmesys joms yra didesnis nei bet kurioms kitoms Jungtinių Tautų narėms“, – „Apžvalgai“ pažymėjo T. Janeliūnas.

    Su tuo sutinka ir diplomatai: jų teigimu, nors realiai galutinį balsą visada turės nuolatinės narės, net ir pačios mažiausios ST veikėjos atkreipia kitų šalių dėmesį. Lietuva jau sulaukė ne vieno kvietimo sėsti prie derybų stalo su įvairių regionų atstovėmis, o tai – galimybė užmegzti įvairaus pobūdžio partnerystes ir vystyti projektus. Tikimasi, kad tai bus išnaudojama verslo, prekybos srityse, todėl naudą pajus ir paprasti piliečiai.

    Be kita ko, vienas esminių Lietuvos tikslų bus strateginių santykių su JAV vystymas: Vašingtonas niekada neslėpė, kad Baltijos valstybės yra vienos artimiausių sąjungininkių, tačiau realių formatų, kur šis sutarimas galėtų būti išreiškiamas, stokota, o išlaikyti JAV dėmesį tokiai mažai valstybei globalių pokyčių kontekste yra sudėtinga užduotis.

    Tą pabrėžė ir T. Janeliūnas: „Dėl to JAV ir kiti partneriai Lietuvą vertins rimčiau, nes Lietuva turi balsą, galimybę formuoti darbotvarkę tam tikruose susitikimuose. Šis diplomatinis svoris suteikia vienokį ar kitokį panašumą siekiant ir Lietuvos interesų. Žinoma, svarbi ir Rusija, bet vargu, ar galima tikėtis Lietuvos nuolaidų šiai valstybei. Greičiau priešingai: Lietuva, būdama ST, yra siejama kaip dar viena JAV partnerė šiame formate. Lietuva veikiausiai bus JAV barikadų pusėje ir tam tikra prasme atstovaus jos interesams. Todėl galima kalbėti apie dar glaudesnius santykius su amerikiečiais.“

    Be to, tyrimai rodo, kad net ir mažos valstybės gali turėti reikšmingos įtakos svarbių sprendimų priėmimo procese. Nors Ruandos atvejis, kaip jau minėta, laikomas didžiule nesėkme, ST apskritai nebūtų priėmusi jokios rezoliucijos, jei ne aktyvi tuo metu pirmininkavusios Naujosios Zelandijos politika. Atstovaudama vos 4,4 milijono gyventojų, Okeanijos šalis sugebėjo atlikti tarpininko vaidmenį ir atrasti konsensusą tarp didžiųjų valstybių. Lietuva pirmininkaus net dukart: abėcėlė lėmė, kad pirmą kartą tą teks daryt jau šį vasarį, antrą – po penkiolikos mėnesių.

    Lietuvos prioritetai – globalūs

    Sutinkama, kad būtent pirmininkavimo ST laikotarpis yra pats perspektyviausias, ypač tokioms valstybėms kaip Lietuva. Esminės prielaidos, leidžiančios tikėtis sėkmingo ir efektyvaus pirmininkavimo, yra gebėjimas nustatyti prioritetus; išskirtinis prioritetinių krypčių išmanymas; gebėjimas derėtis ir ieškoti konsensuso; diplomatinis pasirengimas. Tačiau tai negali virsti „paklodės tampymu“ į skirtingas puses, kai kiekviena valstybė naudojasi ST, siekdama siaurų savo interesų, – tokiu atveju susitarimas yra neįmanomas. Todėl ir Lietuvos prioritetai iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti pernelyg tolimi nuo šiandienių šalies realijų.

    Diplomatų teigimu, Lietuva didelį dėmesį skirs moterų ir vaikų apsaugojimo konfliktų metu klausimui, branduolinių ginklų neplatinimo sričiai, kurioje ketinama plėsti žinias steigiant kompetencijų centrus. Lietuva taip pat pirmininkaus dviem darbo grupėms, viena iš kurių dirbs su terorizmo klausimais, o kita ieškos būdų taikiam politinės krizės Centrinės Afrikos Respublikoje sprendimui. Didelės įtakos svarstymams turės realūs politiniai procesai: kadangi įvairaus lygio ST posėdžiai vyksta itin dažnai, jų darbotvarkė gali kisti.

    Daugelyje susitikimų Lietuvai atstovaus nuolatinė atstovė Jungtinėse Tautose ambasadorė Raimonda Murmokaitė, tačiau svarbiausių politinių klausimų svarstymuose gali tekti dalyvauti ir užsienio reikalų ministrui Linui Linkevičiui arba prezidentei Daliai Grybauskaitei. ■

  • ATGAL
    Kad Jūsų džiaugsmui Lietuvoje nieko netrūktų
    PIRMYN
    R.Murmokaitė: Lietuva pajėgi "žaisti" pajėgiausioje pasaulio lygoje
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.