Sausio barikadų kunigas | Apžvalga

Įžvalgos

  • Sausio barikadų kunigas

  • Data: 2011-01-14
    Autorius: Nerijus ŠLEPETYS

    R. Grigas: "Kai žmogus išlieka garbingas egzistencinio pavojaus metu, jis yra stipresnis už aplinkui esantį blogį." (M. Žilionytės nuotr.)

    2011 m. sausio 12-osios vakarą, minint Sausio 13-osios dvidešimtąsias metines, Seime vyko susitikimas su to meto Aukščiausiosios Tarybos gynėjų dvasios palaikytoju ir įkvėpėju kun. Robertu Grigu. Bėgantys metai nutolina įvykius, o karta, gimusi jau nepriklausomoje Lietuvoje, trokšta išgyventi istorinį vyksmą ir susitikti su gyvais istorijos dalyviais ir liudininkais. Tos intencijos vedini, Vilniaus ateitininkai surengė susitikimą-pokalbį, kuriame apie lemtingus sausio įvykius, šių dienų laisvės galimybes ir iššūkius mintimis dalijosi kun. R. Grigas. Pradėdamas pokalbį, kunigas pažymėjo, kad išgyvenusių tuos lemtingus įvykius misija yra dalytis, idant būtų perimtas dvasinis paveldas, kuris yra svarbus ir mūsų krikščioniškam tikėjimui, ir tautinei tapatybei bei valstybingumui.

    Dažnai teigiama, kad svarbu žinoti priežasties ir pasekmės ryšį, nesistengiant gilintis į vidinius dalykus. Gyvename skubos epochoje, tikimės to paties priežasties-pasekmės pristatymo ir iš įvykių dalyvių, liudytojų, pamiršdami, kad kur kas gilesni ir daug reikšmingesni dalykai vyko ir vyksta kiekvieno to meto žmogaus sąmonėje ir širdyje. Šie vidiniai įvykiai ir sprendimai ypač ryškiai atsispindi kunigo R. Grigo gyvenime. Argi nėra sensacija, kad Lietuvos jaunuolis, paimtas tarnauti okupacinei kariuomenei, viešai atsisako duoti priesaiką? Priesaika sovietinei kariuomenei jam atrodo kaip moralinis savęs sunaikinimas, savęs išprievartavimas. Nepaisydamas baimės ir tam tikro netikrumo, atsiliepdamas į Viešpaties balsą, tarsi blykstelėjusį sąmonėje, sovietmečio rekrūtas ištaria lemtingus žodžius: „Aš, Lietuvos pilietis Robertas Grigas, atsisakau duoti karinę priesaiką dėl savo religinių ir tautinių įsitikinimų.“ Žinoma, tai nelieka be atsako, tačiau netgi priešiškoje aplinkoje išbūti ir išgyventi padeda tylus lietuvių kareivių, tarnavusių sykiu, palaikymas ir laiškai iš Lietuvos.

    Kelias į Sausio 13-ąją

    Turbūt tuo sąžinės apsisprendimu galimi paaiškinti ir tolesni kunigo gyvenimo žingsniai – Sąjūdis, Atgimimas, Sausio 13-oji, kai to meto parlamento nario A. Patacko paprašytas teikia dvasinę paramą Seimo rūmuose esantiems parlamentarams ir rūmų gynėjams, suteikia Bažnyčios kanonais numatytą visuotinį nuodėmių atleidimą. Kun. R. Grigas prisimena: „Pakviečiau susikaupti kreipdamasis į esančius. Jau tada buvo jaučiama dešiniųjų – kairiųjų priešprieša, tačiau stengiausi apimti visus, sakydamas: „Kurie esate tikintys, krikščionys, apgailėkite nuodėmes, tie, kurie esate indiferentai arba kitų pažiūrų, nuskaidrinkite savo vidų, nes mirtis yra svarbus egzistencinis momentas, kurį dera pasitikti nuskaidrėjus savo vidumi“… Tą momentą kunigas prisimena kaip pagarbų ženklą, kuris, esant pavojui, vienijo žmones. „Kai kurie atsiklaupė, ženklino save kryžiaus ženklu kaip per išpažintį. Kai kurie stovėjo pagarbiai nulenkę galvas, kai kurie sėdėjo suoluose, parėmę galvas, užsikniaubę. Nebuvo jokios nepagarbos. Suvokėme, kad visi esantys galime žūti. Ko gero, kai žmogus išlieka garbingas egzistencinio pavojaus metu, jis yra stipresnis už aplinkui esantį blogį.“

    Kiekvienai kartai – savi išmėginimai

    Praėjus dvidešimčiai metų po Sausio įvykių, regisi, tauta yra praradusi vienybę ir laisvės viltį, o gal tik sudužo iliuzijos, kad laisvė daugelį dalykų išspręs savaime. Dažnai mėgstama apgailestauti, esą „ne už tokią Lietuvą kovojom“… Kun. R. Grigo nuomone, mūsų aplinkoje esantis socialinis ir politinis neteisingumas, korupcija ir kitos blogybės pirmiausia kyla iš mūsų pažeistos prigimties. Krikščionys tai įvardija kaip pirmapradę nuodėmę. Esminis tikslas yra sumažinti blogio savyje, tuomet jo sumažės ir Lietuvoje. Kartais gali pasirodyti, jog gyvename „laikų pabaigoje“, kai regis, yra daugiau blogio negu gėrio, tačiau kiekvienai kartai, matyt, skirti savi išmėginimai.

    Kun. R. Grigas griauna mitus, nors ir būtų jie visiems labai priimtini ir patogūs. Kunigo teigimu, yra savotiška iliuzija, kad 1988–1991 m. Sąjūdžio veikloje, masiniuose mitinguose, kurie iš tikrųjų taikiu būdu nugalėjo sovietinę sanklodą, dalyvavo visa tauta. Masiškiausiame renginyje – Baltijos kelyje – dalyvavo per 300 000 Lietuvos piliečių. Jei žiūrėtume į skaičius, tai būtų tik dešimtadalis tautos. „Politologų apskaičiuota, kad didžiausiems valstybių ir visuomenių pokyčiams reikalingi 5 procentai aktyvių to krašto gyventojų. Politologai tai įvardija politinės tautos vaizdiniu. Tai tie žmonės, kurie neša tautos idėją“, – teigia R. Grigas. Į susitikimo dalyvių pastabą, kad šiandien toji tautos dalis nejuntama, kunigas atsako, jog galbūt, esant matomai, apčiuopiamai grėsmei, toji sąmoningoji tautos dalis vėl stotų ginti valstybę.

    Po 20 metų. Sausio 13 d. išvakarėse kun. Robertas Grigas (šeštas iš dešinės) vėl LR Seime - susitinka su vilniečiais ateitininkais. (M. Žilionytės nuotr.)

  • ATGAL
    Jolanta Žakevičienė: Stipri šeima – tai stipri valstybė
    PIRMYN
    Savivaldos rinkimai: įvaizdis, kova ir iššūkiai
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.