Sausio sesija | Apžvalga

Asmenraščiai

  • Sausio sesija

  • Data: 2012-05-15

    Žiemos grafika. Kęstučio D. Rimkevičiaus nuotrauka

    Tiems, kas mokėsi ar mokosi aukštojoje mokykloje – ne moduliniu, nuotoliniu ar kokiu nors kitokiu moderniu būdu, o įprastuoju – sausis turėtų atmintyje palikti savąjį įspaudą su didelėmis raidėmis įrašytu žodžiu SESIJA. Visas mėnuo studentų skaičiuojamas ne dienomis, o egzaminais, kolei po paskutinio atsiskaitymo peržengus auditorijos slenkstį, pasaulis vėlei nušvinta visomis savo spalvomis ir į sielą bei kūną grįžta gyvybė.

    Panašu, kad sausis linkęs egzaminuoti ne tik studentus. Apskritai studijų metais puoselėta viltis, kad pabaigus mokslus, daugiau nebebus sesijų, atrodo, tėra iliuzija. Egzaminas, kaip gyvenimo principas, ištinka nuolat – tiek atskirą pilietį, tiek valstybę. Tik skirtingai nei universitete, gyvenimo egzamino negali perlaikyti. Dažnai ir pasiruošti nebūna kada…

    Prieš 20 metų, sausio 13 dieną, visa Lietuva laikė didįjį egzaminą. Beginkliai žmonės, stiprūs tik Tėvynės meile ir tikėjimu, stojo prieš tankus ir automatus. Laisvės troškimas ir viltis pasirodė esą galingesni už visos imperijos įniršį. Šiandien visas pasaulis į mūsų tautos garbės knygą rašo dešimtukus – egzaminas išlaikytas, mūšis už tautų lausvę laimėtas.

    Kaimynai, deja, ne visi įvertino ir suvokė mūsų pergalės reikšmę, tad po 20 metų Baltarusijai, vis dar mėginančiai atrasti kelią į laisvąją Europą, laisvės mokslus krimsti – sunkus uždavinys. Žinia, baltarusių tauta jau pasirengusi žengti į pasaulį – tai rodo masiniai protestai ir mitingai, tačiau „batiuška“ Aliaksandras tik imituoja, kad nori mokytis laisvėti. Pūsdamas į akis miglą Vakarams, savuosius žmones vaišina guminiais bananais ir atiduoda KGB smogikams perauklėti. Už tokias studijas baltarusių tauta, reikia manyti, parašys tam tikrą įvertinimą „paskutiniajam Europos diktatoriui“. Europos Sąjunga ir visas pasaulis bent jau aiškiai davė suprasti – A. Lukašenka egzamino neišlaikė.

    Visai kitaip yra su mūsų Baltijos kaimynais ir nepriklausomybės kovos bendražygiais estais. Jie vieningosios Europos studijose, panašu, pasistūmėję kur kas toliau nei mes. Nors krepšinį žaidžiame geriau, bet mūsų šiauriečiai bičiuliai į ekonominę euro lygą pakliuvo pirmieji. Ir krizei buvo kažkaip labiau pasirengę. Matyt, per dvidešimtį pastarųjų metų mažiau dairėsi atgalios, į komunistinę praeitį – ir balsuodami per rinkimus, ir kasdieniuose darbuose.

    Jeigu jau užsiminėme apie rinkimus, tai reikėtų pažymėti, kad trumpojo mėnesio vasario pabaigoje Lietuvos laukia svarbus išmėginimas – balsavimas už kandidatuojančius į savivaldybių tarybas. Šįmet rinkimai ypatingi – partiniai kandidatai, jau nuo vasaros ar rudens bolotiravęsi ir praėję atrankas tarp savų partiečių, turės ne tik konkuruoti su rinkimų kovos dalyviais iš kitų partijų, tačiau bus egzaminuojami ir nemažo būrio save išsikėlusių nepriklausomųjų. Kai kurie nepartiniai kandidatai per viešųjų ryšių akcijas jau suskubo „laidoti“ partijas – tik ar tokia skuba turi pagrindą, pamatysime po rinkimų. Politologo Antano Kulakausko nuomone, tradicinės partijos savo įtaką išlaikys. Bus išties įdomu po rinkimų pažvelgti į savivaldybių tarybų politines dėliones – tada turėtų atsiskleisti, kurie iš nepriklausomųjų tikrai nepriklausomi…

    Šiais metais mūsų valstybė rengiasi laikyti ir dar vieną nelengvą egzaminą – rugsėjį Lietuvoje šėls didžiojo Europos krepšinio aistros. Laukiant krepšinio fiestos, nemažai erdvės pasirodyti turi mūsų regionai. Čempionatas juk vyks ne tik Vilniuje, bet visoje Lietuvoje. Prienai štai statosi naują areną, kad būtų Europos didmeistriams kur treniruotis, o panevėžiečiai džiaugiasi, kad į jų miestą rungtiniauti su lietuviais atvyks ir patys dabartiniai Europos čempionai ispanai.

    Krepšinio čempionatas – ne vienintelis egzaminas, kurį turi laikyti mūsų regionai (beje, ir krepšinis – ne vienintelė populiari sporto šaka, futbolui Lietuvoje, pasirodo, taip pat yra dar vietos). Savivaldybių skolos, šildymo kainos, pastatų renovacija, informacinių technologijų plėtra, istorinės atminties gaivinimas ir išsaugojimas, galiausiai visa kultūros politika – visa tai mūsų valstybės kasdieniai rūpesčiai ir išmėginimai. Nuoširdžiai norisi tikėtis, kad nesame prasti studentai ir sesija mums nebaisi. Netgi tokio niūraus ir potamsio, tikrai žiemiško mėnesio sausio sesija.

    „Apžvalga“, 2011 m. sausis, nr. 1 (17) (498)

  • ATGAL
    Ar grįžta į Lietuvą viltis?
    PIRMYN
    Iškalbingas akmenų tylėjimas
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.