Savanorystė puošia žmogų ir jo aplinką | Apžvalga

Įžvalgos

  • Savanorystė puošia žmogų ir jo aplinką

  • Gytis ŽAKEVIČIUS
    Gytis ŽAKEVIČIUS
    Temos: Visuomenė
    Data: 2010-12-20

    Į savanorišką veiklą, tvarkant Fredos kapines, įsitraukė TS-LKD jaunimas. Iš kairės - Aistė Gaučytė ir Gintarė Skaistė. (M. Radzevičiaus nuotr.)

    Būsimi 2011 m. ES Tarybos sprendimu yra paskelbti savanorystės metais. Savanoriškas aktyvumas yra ypač populiarus senas tradicijas turinčiose demokratijose. Statistika yra įspūdinga, pavyzdžiui, Didžiojoje Karalystėje apie 23 milijonus žmonių kiekvienais metais atlieka savanorišką veiklą, o pats darbas  vertinamas 65 bilijonais eurų, kas sudaro apie 7,9 % bendrojo valstybės vidaus produkto (BVP). Vokietijoje apie ¼ gyventojų, t. y. 25 milijonai žmonių, kasmet įsitraukia į savanorišką darbą. Verta paminėti, kad savanoriška veikla senosiose Europos Sąjungos valstybėse neretai yra sietina su užsienio valstybėmis ir pagalba trečiųjų šalių piliečiams, tačiau yra  nemažai ir nacionalinės reikšmės projektų.

    Jeigu Jūsų paklaustų, kas gi yra toji savanorystė, ką atsakytumėte? ES oficialiai įvardija, kad savanorystė – tai veikla, vykdoma laisva valia, pasirinkimu ir motyvacija. Savanorių darbas yra neatlyginamas, tačiau gerai organizuotas, siekiant padėti kitiems ir akcentuojant bendrąsias visuomenės vertybes. Lietuvoje nevyriausybinės organizacijos, religinės ar vietos gyventojų bendruomenės egzistuoja senokai, tačiau jos mūsų visuomenėje nėra populiarios, o jų veikla nevertinama tokiu mastu kaip Vakarų Europoje.

    Šiuo metu yra įregistruojamos įvairios nepolitinės organizacijos, o jų reitingai didžiuliais tempais auga, lenkdami net kai kurių politinių organizacijų reitingus. Vis dėlto nemaža organizacijų yra kuriamos ne savanoriškai veiklai, o  tik prisidengiama ja ir siekiama artėjančiuose politiniuose rinkimuose šturmuoti valdžios postus. Yra sakoma, kad iš apgaulės tiesa negimsta. Taip ir „nepolitinių“ organizacijų bumas praeis pro šalį, tačiau tikrųjų nevyriausybinių organizacijų įvaizdis bus stipriai iškreiptas.

    Visgi dažnas lietuvis nepatikliai žiūri į įvairių organizacijų neatlygintiną veiklą ir nemato tokios veiklos naudos. Neseniai atliktos apklausos duomenimis, tik 46% respondentų yra dalyvavę vienokioje ar kitokioje savanoriškoje veikloje arba yra prie jos prisidėję. Tad nors ir lygiuojamės į senąsias Europos Sąjungos nares, tačiau šioje srityje dar turime, ką nuveikti.

    Norėtųsi, kad daugiau žmonių prisidėtų prie savanoriškos veiklos, o jau įvykusios akcijos būtų plačiau reklamuojamos. Neseniai Kauno m. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos jaunimas kartu su Julianavos katalikiškosios mokyklos direktoriumi Viktoru Zuzevičiumi, Aleksoto dekanu kunigu Deimantu Brogiu, Lietuvos mokytojų katalikų draugijos delegate Antanina Skaudžiuviene ir Aleksoto katalikių moterų draugijos pirmininke Jolanta Žakevičiene surengė savanorišką akciją – sutvarkytos 1952 m. uždarytos senosios Fredos kapinės. Šios kapinės buvo įkurtos 1880 m. Jose amžinojo poilsio yra atgulę pirmasis Kauno tvirtovės komendantas, generolas Oskaras Klemas, per Pirmąjį pasaulinį karą žuvę Vokietijos kariai, Antrojo pasaulinio karo aukos ir vietos gyventojai. Sovietinės okupacijos metais šios kapinės buvo uždarytos, o 1995 m. paskelbtos istorijos ir kultūros paminklu.

    Talkininkai savanoriai Rimvydas Buinickas ir Gediminas Lankevičius - taip pat TS-LKD jaunimo atstovai. (M. Radzevičiaus nuotr.)

    Šalia kapinių esanti senutėlė koplyčia taip pat susilaukė savanorių dėmesio ir buvo sutvarkyta. Antrą šimtmetį skaičiuojanti koplyčia 1948 m. buvo nacionalizuota ir ilgam neteko savo sakralinės paskirties. Sovietmečiu ji buvo naudojama kaip kinematografijos sandėlys, o vėliau – ir kaip krepšinio aikštelė. Dabar koplyčia priklauso Vilkaviškio arkivyskupijai, tačiau šiuo metu nėra lėšų rekonstruoti autentišką  pastatą. Julianavos katalikiškosios mokyklos direktorius Viktoras Zuzevičius viliasi, kad Fredos koplyčia galėtų priklausyti jo vadovaujamai mokyklai. Koplyčioje galėtų vykti ne tik tikybos pamokos, bet ir sakralinės apeigos.

    Savanoriškos akcijos tikslas buvo ne tik sutvarkyti apleistas ir niekieno nebetvarkomas kapinaites ir griūvančią koplytėlę, bet ir atkreipti visuomenės dėmesį į šį unikalų statinį, esantį Kauno mieste, netoli botanikos sodo.

  • ATGAL
    A. Kučikas: Gerovė priklauso nuo pačios visuomenės sutelktumo
    PIRMYN
    Jolanta Žakevičienė: Stipri šeima – tai stipri valstybė
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.