Valstybės naujienos

  • Seimas apsvarstė dalį Miškų įstatymo pataisų

  • Institucijos: Seimas
    Temos: Aplinka
    Data: 2011-03-31

    Seimas rytiniame posėdyje apsvarstė dalį Miškų įstatymo pataisų (projektas Nr. XIP-1649 (2). Pasibaigus darbotvarkėje numatytam šio klausimo svarstymo laikui, tolesnį pataisų svarstymą planuojama pratęsti balandžio 12 d. plenariniame posėdyje.

    Svarstymo metu Seimas nepritarė siūlymui tikslinti miško sąvoką ir nustatyti, kad miškas būtų laikomas nemažesnis kaip 0,5 ha žemės plotas. Galiojančiame įstatyme yra nustatyta, kad miškas – ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, kita miško augalija, taip pat išretėjęs ar dėl žmogaus veiklos ir gamtinių veiksnių netekęs augalijos (kirtavietės, degavietės, aikštės).

    Pagal įstatymo projektą ir svarstymo metu pritartas pataisas privati miško valda ar privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė negalės būti skaidomos į dalis, jeigu šiame sklype esančios miško žemės plotas bus arba taps mažesnis kaip 5 ha. Įstatymo pataisomis siūloma nustatyti, kada šis draudimas negaliotų:

    1) kai padalijama bendraturčių valdoma privati miško valda ar privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė, jeigu šie sklypai buvo suformuoti atkuriant nuosavybės teises asmenims bendrosios nuosavybės teise pagal įstatymus, reglamentuojančius piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą. Šiuo atveju privati miško valda ar privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė galėtų būti padalyta ne į daugiau dalių negu nurodyta sprendime dėl nuosavybės teisių atkūrimo šiame sklype.

    2) kai padalijama privati miško valda, kurioje yra žemės ūkio naudmenos, atidalijant šias žemės ūkio naudmenas. Šiuo atveju būtų formuojami du – miškų ūkio paskirties ir žemės ūkio paskirties – žemės sklypai, o suformuoto miškų ūkio paskirties žemės sklypo plotas negalėtų būti mažesnis negu iki atidalijimo buvusios miško žemės plotas.

    3) kai padalijama privati miško valda ar privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė, kurioje yra iki 1995 m. sausio 1 d. pastatytas gyvenamasis namas arba gyvenamasis namas kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas atskiru nekilnojamojo turto objektu (pagrindiniu daiktu), formuojant atskirus žemės sklypus – miškų ūkio paskirties žemės sklypą ir kitos paskirties žemės sklypą, kuris formuojamas gyvenamajam namui ir jo priklausiniams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotam atskiru nekilnojamojo turto objektu (pagrindiniu daiktu), eksploatuoti.

    Įgyvendinant Konstitucinio Teismo nutarimą, įstatymo projekte siūloma reglamentuoti išimtinius atvejus, kai miško žemė galėtų būti paverčiama kitomis naudmenomis, t. y.: valstybinės svarbos objektams įrengti; inžinerinės infrastruktūros teritorijoms, apimančioms komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir aptarnavimo objektus, formuoti; visuomeninės paskirties ir bendrojo viešojo naudojimo teritorijoms formuoti; naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti, kai toje pačioje savivaldybėje nėra galimybės eksploatuoti šias iškasenas ne miško žemėje, Vyriausybės nustatyta tvarka; krašto apsaugos teritorijoms, skirtoms valstybės sienos apsaugai ir specialiems krašto apsaugos tikslams, formuoti; atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo teritorijoms, formuoti kai nėra galimybės formuoti tokias teritorijas ne miško žemėje. Pagal svarstymo metu priimtas pataisas buvusias sodybas atstatyti privačioje miško žemėje nekeičiant pagrindinės tikslinės žemės paskirties galėtų tik neišlikusio nekilnojamojo turto buvę tikrieji savininkai arba jų tiesioginiai palikuonys. Teisė į buvusios sodybos atstatymą būtų netaikoma asmenims tiesioginiais giminystės ryšiais nesusijusiems su buvusios nugriautos ar sunykusios sodybos savininkais, t. y. asmenims nusipirkusiems ar kitaip įsigijusiems nuosavybės teisių atkūrimo dokumentus.

    Seimas, tęsdamas pataisų svarstymą kitame plenariniame posėdyje, dar turės apsispręsti, ar pritarti nuostatai ir kaip reglamentuoti dėl miško žemės pavertimo namų valdoms formuoti, svarstys pasiūlymus, kada paversti miško žemę kitomis naudmenomis būtų draudžiama. Taip pat spręs dėl kompensacinių priemonių už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis įtvirtinimo.

    Šiuo metu galiojančio Miškų įstatymo nuostatos reglamentuoja, kad privačių miškų valdos neskaidomos į dalis, jei valda yra arba tampa mažesnė kaip 5 hektarų ir nenumato galimybės miško valdose atidalinti žemės ūkio naudmenas ar formuoti sklypą Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems gyvenamajam namui ir jo priklausiniams eksploatuoti. Miškų įstatyme šiuo metu taip pat nereglamentuojami atvejai ir sąlygos, kuomet miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis. Šie atvejai ir sąlygos yra apibrėžti Vyriausybės 2002 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 641 patvirtintoje Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkoje. Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutarime nurodoma, jog šie atvejai privalo būti reglamentuojami Miškų įstatymo nuostatomis. Kompensacinės priemonės už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, leisiančios kompensuoti šio proceso metu aplinkai daromą žalą, šiuo metu jokiuose teisės aktuose nėra įteisintos.

    Seimo ryšių su visuomene skyrius

  • ATGAL
    Priimtos krašto apsaugos sistemą optimizuojančios įstatymo pataisos
    PIRMYN
    Pristatyta R. K. Urbaičio kandidatūra į Konstitucinio Teismo pirmininkus
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.