Valstybės naujienos

  • Seimas pritarė Respublikos Prezidentės veto dėl Miškų įstatymo pataisų

  • Institucijos: Seimas
    Temos: Aplinka
    Data: 2011-06-16

    Seimas nusprendė pritarti Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės veto ir priimti grąžintą pakartotinai svarstyti Miškų įstatymo 2, 4, 11, 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą su visomis šalies vadovės pateiktomis pataisomis.

    Už tai, kad įstatymo pataisos būtų priimtos be pakeitimų balsavo 45 Seimo nariai, prieš – 57, susilaikė 6. Nepriėmus įstatymo be pakeitimų, Seimas turėjo nuspręsti, ar įstatymą priimti su visomis Respublikos Prezidentės pataisomis. Už įstatymą su visomis šalies vadovės pateiktomis pataisomis balsavo 75 Seimo nariai, prieš – 6, susilaikė 22.

    Kaip teigiama Respublikos Prezidentės dekrete, Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad miškai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, kad miškams, palyginti su kitais objektais, įstatymu gali būti nustatytas specialus, ypatingas teisinis režimas, kad ypatinga ekologinė, socialinė ir ekonominė miško reikšmė aplinkai lemia miško savininkų nuosavybės teisės tam tikrus apribojimus ir suvaržymus, kad tokie apribojimai, suvaržymai turi būti proporcingi siekiamam konstituciškai pagrįstam tikslui. „Taigi pripažįstama, jog atsižvelgiant į ypatingą miško, kaip nuosavybės teisės objekto, statusą, tam tikras ūkinės ir kitokios veiklos bei privačių miškų savininkų nuosavybės teisių ribojimas yra konstituciškai pateisinamas“, – pabrėžiama dekrete.

    Miškų įstatyme nustatyta, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik šiame įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais. Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas Nerijus Udrėnas yra pažymėjęs, kad, Respublikos Prezidentės nuomone, toks įstatyme įtvirtintas išimtinumo principas, ypač atsižvelgiant į miško, kaip išimtinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės, ypatingą teisinį statusą, reiškia, kad miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejai turi būti itin reti, išimtiniai, tai negali tapti paplitusiu reiškiniu.

    Seimo gegužės 17 d. priimtame įstatyme buvo nustatyti septyni išimtiniai atvejai, kai miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis. Vienas iš jų – buvusioms sodyboms atstatyti privačioje miško žemėje, kai šių sodybų buvimo juridinis faktas nustatytas vadovaujantis Civilinio proceso kodeksu pagal archyvinius dokumentus. „Vertinant šią įstatymo nuostatą konstitucinių nuostatų bei praktinio įgyvendinimo aspektais, ji nėra niekaip susijusi su viešuoju interesu, ja ne tik paneigiamas bendrasis miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis išimtinumo principas, bet ir sukuriamos realios prielaidos visiškai neprognozuojamai ir stichiškai miškų urbanizacijai, miškų bei jų ekosistemų niokojimui, esminiam visuomenės prieinamumo prie miškų bei gamtos turtų ribojimui. Be to, vertinant antikorupciniu požiūriu kritikuojamą panašaus turinio Saugomų teritorijų įstatymo nuostatą, kyla pagrįstų abejonių dėl galimo piktnaudžiavimo praktikoje taikant šią įstatymo normą, nes vadovaujantis Civilinio proceso kodeksu, kuris turi pirmenybę jo nuostatų prieštaravimo kitiems įstatymams atveju, sodybos buvimo juridinis faktas teisme galės būti įrodinėjamas visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, neapsiribojant vien tik archyviniais dokumentais“, – argumentuojama Respublikos Prezidentės dekrete. Seimas, pritardamas šalies vadovės veto, nusprendė atsisakyti šio išimtinio atvejo.

    Nuspręsta išimtinius atvejus, kai miško žemė galės būti paverčiama kitomis naudmenomis, taikyti: valstybinės svarbos objektams įrengti; inžinerinės infrastruktūros teritorijoms, apimančioms komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir aptarnavimo objektus, formuoti; visuomeninės paskirties ir bendrojo viešojo naudojimo teritorijoms formuoti; naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti, kai nėra galimybės eksploatuoti šių iškasenų ne miško žemėje; krašto apsaugos teritorijoms, skirtoms valstybės sienos apsaugai ir specialiems krašto apsaugos tikslams, formuoti; atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo teritorijoms formuoti, kai nėra galimybės formuoti tokias teritorijas ne miško žemėje.

    Seimas taip pat pritarė Respublikos Prezidentės D. Grybauskaitės siūlymui sumažinti atvejų skaičių, kai privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė galėtų būti skaidoma į mažesnius nei 5 ha plotus, panaikinti nuostatą nereikalauti įveisti mišką arba sumokėti piniginę kompensaciją už tą kitomis naudmenomis paverčiamos žemės dalį, kurioje ne trumpesniam kaip 20 metų laikotarpiui formuojami atskirieji želdynai.

    Seimo ryšių su visuomene skyriaus informacija

  • ATGAL
    Seimo priimtos pataisos padės užtikrinti skaidresnę ir veiksmingesnę viešosios įstaigos bei jos darbuotojų veiklą
    PIRMYN
    Iš didžiausių Baltijos jūros teršėjų sąrašo išbraukti dar keturi Lietuvos objektai
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.