Seimo naujokai pasiryžę rimtiems darbams | Apžvalga

Valstybės naujienos

  • Seimo naujokai pasiryžę rimtiems darbams

  • Data: 2016-12-22
    Autorius: Jonas Kazimieras Švagžlys

    Šių metų lapkričio 14 d. prisiekė 141 naujojo Seimo narys. Net 77 iš jų ši kadencija Seime yra pirmoji. Nors dauguma Seimo naujokų – rinkimus netikėtai laimėjusios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovai, nemažai jų ir kitose partijose. Pavyzdžiui, dešimt Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narių šiemet į Seimą išrinkti pirmąsyk. Šiame žurnalo „Apžvalga“ numeryje nusprendėme pakalbinti keturis Seimo naujokus – Gintarę SKAISTĘ, Moniką NAVICKIENĘ, Lauryną KASČIŪNĄ bei Žygimantą PAVILIONĮ.

    LR Seimo narys Ž. Pavilionis

    Kokie pirmieji darbo Seime įspūdžiai? Kokie buvo didžiausi netikėtumai?

    Gintarė Skaistė: Prieš patekdama į Seimą, kelerius metus dirbau Kauno miesto savivaldybės taryboje, todėl didelių netikėtumų nebuvo. Klausimų rengimo ir derinimo procesas yra panašus, tačiau gerąja prasme nustebino pagarba net ir opozijoje dirbančių politikų idėjoms. Savivaldoje to labai trūksta.

    Monika Navickienė: Pradėčiau nuo to, kad tai yra visiškai kitokia darbo aplinka, kitoks veiklos pobūdis. Didelių netikėtumų kol kas nepatyriau. Tik kiek lėtokas pasirodė sprendimų priėmimo procesas. Labai norėjosi nuo pat pradžių imtis svarbių Lietuvai socialinių, ekonominių klausimų sprendimo, valstybės valdymo pertvarkos. Vietoje to, dirbome ties Seimo statuto pakeitimais, laukėme LVŽS programos ir vizijos. Valdančiųjų tarpe teko stebėti nemažai padrikos komunikacijos. Kadangi esu išrinkta į Seimą vienmandatėje Naujosios Vilnios apygardoje, jaučiu didžiulę atsakomybę skirti deramą dėmesį šiai apygardai ir jos gyventojams. Jau pradėjau dirbti apygardoje, turiu savo biurą, priiminėju šios apygardos gyventojus. Turiu tikslą, kad ateityje Naujosios Vilnios apygardoje būtų kuo mažiau socialinės bei informacinės atskirties ir tokie veikėjai kaip Algirdas Paleckis neturėtų lengvos terpės savo veiklai vykdyti.

    Laurynas Kasčiūnas: Kai Irena Degutienė buvo Seimo pirmininkė, dirbau jos patarėju ir turėjau galimybę iš arčiau susipažinti su darbo parlamente specifika. Be to, prieš tapdamas Seimo nariu neblogai pažinojau tiek TS-LKD, tiek nemažai kitų partijų politikų, todėl adaptuotis naujoje darbovietėje nebuvo sunku. Beliko kibti į darbus.

    Žygimantas Pavilionis: Per pirmąsias savaites Seime sutikau daug iniciatyvių žmonių. Labai maloniai nustebino Seimo kanceliarijos darbuotojų geranoriškumas. Bandau sukurti tvirtus profesinius ryšius su įvairiais Seimo nariais, kuriems rūpi Lietuvos ateitis. Šiuo metu su komanda baigiam susipažinti su visomis darbo Seime techninėmis subtilybėmis bei ruošiamės vykdyti programą, su kuria dalyvavau rinkimuose. Kalbant apie netikėtumus, bene labiausiai suglumino mažas dėmesys parlamentinei diplomatijai, kuria bent jau tarp užsienio diplomatų garsėjo  mūsų Seimas – Kovo 11-oji ir įvairūs nepriklausomos Lietuvos istorijos etapai įrodė mūsų parlamentinės diplomatijos tarptautinį svorį, tačiau šiandien šiai sričiai nėra skiriama pakankamai lėšų ir dėmesio. Šiuo neramiu laikotarpiu mūsų parlamentarai privalo aktyviai plėsti tarpparlamentinius ryšius su svarbiausiomis Vakarų sostinėmis ir stengtis padėti mūsų diplomatams siekti visam regionui naudingų sprendimų. Aktyviai dalyvausiu parlamentinėje diplomatijoje mūsų regione padedant Gruzijai, kurios draugų grupei Seime vadovauju, Moldovai ir Ukrainai integruotis į Vakarus, kovojant už žmogaus orumą bei laisvę Rusijoje, Baltarusijoje, atstatant strateginę partnerystę su Lenkija ir įtvirtinant mūsų transatlatinius  ryšius – gruodžio pradžioje su pirma Seimo delegacija buvau Čikagoje ir Vašingtone, kur kartu su kitais Baltijos šalių parlamentarais priminėme apie mūsų raudonas linijas ir pagrindinius interesus.

    Kokiuose komitetuose pasirinkote dirbti ir kas lėmė tokį Jūsų pasirinkimą?

    LR Seimo narė G. Skaistė

    G. Skaistė: Rengdamiesi darbui Seime drauge su kolegomis parengėme ekonominę studiją „Kokios gerovės reikia Lietuvai?“, kurioje išskirtos pagrindinės šalies gyventojų problemos ir siūlomos jų sprendimo kryptys. Didelį dėmesį skyrėme pajamų nelygybės, atskirties mažinimui, dirbančiųjų galimybėms dirbti ir užsidirbti. Šių esminių uždavinių sprendimas priklauso nuo Socialinių reikalų ir darbo komiteto požiūrio ir indėlio, todėl pasirinkau darbą šioje sudėtingoje srityje.

    M. Navickienė: Pradėjau dirbti Socialinių reikalų ir darbo komitete. Šis sprendimas buvo nuoseklus, rinkausi komitetą pagal savo tikslus, kuriuos buvau nusimačius dar prieš tapdama Seimo nare. Motyvai yra labai paprasti. Suprantu, kad valstybės, kurios daugiausiai investuos į vertingiausią savo turtą – žmones – eis sėkmės keliu. Mūsų valstybė taps gera vieta gyventi tik tada, kai Lietuvos žmonės norės čia likti, sąžiningai dirbti ir auginti vaikus. Būtent Socialinių reikalų ir darbo komitetas yra geriausia vieta siekti šių tikslų.

    L. Kasčiūnas: Dirbu Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK). Šį komitetą pasirinkau dėl to, kad jaučiuosi neblogai išmanąs šią sritį. Dirbdamas Rytų Europos studijų centre, su kolegomis analizuodavau didžiausias Lietuvos saugumui kylančias grėsmes ir būdus su jomis kovoti. Manau, kad įgyta patirtis bus naudinga dirbant NSGK. Mano požiūriu, geopolitinio saugumo užtikrinimas yra vienas svarbiausių mūsų valstybės tikslų.

    Ž. Pavilionis: Esu Užsienio reikalų komiteto narys. Taip pat priklausau Migracijos bei Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijoms. Tokius pasirinkimus lėmė mano diplomatinė patirtis, kurią pritaikysiu dirbdamas šiame komitete, bei ilgametis darbas su lietuviais visame pasaulyje. Manau, kad demografija ir tarpusavio susiskaldymas valstybėje ir už jos ribų šiandien yra didžiausios Lietuvą kamuojančios problemos, todėl matau prasmę savo laiką ir jėgas skirti šioms sritims. Be įvairių užsienio politikos draugų grupių dalyvausiu ir Seimo narių grupėse „Už Lietuvą be korupcijos“ bei „Už istorinę atmintį“. Manau, kad būsiu gana dažnas Europos komiteto ir, jei turėsiu galimybę, NSGK posėdžių dalyvis.

    Ne paslaptis, kad politikoje dažnai nepavyksta išvengti nesutarimų su kitų partijų atstovais, netgi su savo partijos kolegomis. Ar politiniai nesutarimai turi įtakos bendravimui su kitais Seimo nariais? Juk dažnai būna, kad geriausi asmeniniai politikų draugai būna jų politiniai bei ideologiniai oponentai.

    G. Skaistė: Pradedu darbus be išankstinio nusistatymo. Stengiuosi gerbti visų politikų nuomones, jei jos yra grindžiamos argumentais ir jų išpažįstamomis vertybėmis. Esame visi skirtingi, todėl nesitikiu, kad mano požiūris bus visiems priimtinas. Tačiau tikiu racionalių argumentų galia, įtikinant kitus savo pasiūlymų nauda visuomenei.

    LR Seimo narė M. Navickienė

    M. Navickienė: Nesu konfliktiška asmenybė. Žinoma, turiu savo nuomonę ir argumentuotai ją išsakau. Net ir mūsų frakcijoje dažnai kyla ginčų įvairiais klausimais, bet tai netrukdo išlaikyti kolegiškus santykius. Niekada nelaikau pykčio kitaip mąstantiems ir gerbiu jų nuomonę. Dažniausiai stengiuosi rasti kompromisą. Matyt, visi norime, kad mūsų priimami sprendimai tarnautų gražesnės Lietuvos kūrimui ir puoselėjimui. Tiesiog ne visada matome vienodas priemones ir prioritetus tam pasiekti ir ne visada dėl to sutariame. Tai normalus darbinis procesas, vedantis į geriausių sprendimų priėmimą.

    L. Kasčiūnas: Nemanau, kad politiniai ar ideologiniai nesutarimai turėtų tapti asmeninės neapykantos priežastimi. Gerbiu savo oponentus kaip žmones, o kylančius nesutarimus stengiuosi spręsti rimtose diskusijose, pateikdamas svarius argumentus, grindžiančius mano poziciją. Seime dirba įvairių pažiūrų politikai, priklausantys skirtingoms partijoms, ir jei darbe vadovausimės asmeniškumais, nieko gero nepasieksime.

    Ž. Pavilionis: Kaip diplomatas esu pasiekęs daug sudėtingų susitarimų, laikausi nuomonės, kad palaikyti ryšį privalome su visais. Moku statyti tiltus, o ne be reikalo juos griauti. Dirbdamas užsienyje, o ypač JAV, labai greitai supratau, kokie stiprūs ir dideli esame, kai susivienijame. Juolab, kad pasiekti Lietuvai labiausiai reikalingus sprendimus tiek vidaus, tiek užsienio politikoje reikia plataus susitarimo tarp Seime veikiančių partijų. Mano kabineto durys (tiesiogine ir netiesiogine prasme) yra atviros visiems. Tačiau niekada negalima prarasti budrumo – oponentas, nors ir galime rasti bendrų interesų, visada liks oponentu. Tuo įsitikinome jau šios kadencijos pradžioje – opozicija iki šiol neturi pirmininko ir tinkamo atstovavimo Seimo valdyboje.

    Kokius svarbiausius tikslus norėtumėte įgyvendinti per šią darbo Seime kadenciją?

    G. Skaistė: Šiandien Lietuvos svarbiausios problemos – mažos gyventojų pajamos, emigracija ir teisingumo trūkumas – tarpusavyje glaudžiai susijusios. Norėtųsi daugiau teisingumo mūsų ekonominėje politikoje, kad būtų išvengiama skurdo ir neteisingo turtėjimo. Kad žmonės turėtų galimybę dirbti ir užsidirbti, išlaikyti šeimą, o senatvės pensija užtikrintų orų pragyvenimo lygį. Tikiu, kad atliktais tyrimais paremti mano pasiūlymai bus vertingi keičiant susidariusią situaciją.

    M. Navickienė: Svarbiausi tikslai susiję su šeimos klausimais. Sėkmingos šeimos politikos trūkumas kyla ne dėl pinigų stygiaus, bet dėl klaidingų pasirinkimų, ką laikyti svarbiausiais valstybės vystymosi tikslais, o taip pat dėl politinės valios stokos imtis reikalingiausių pertvarkų. Būtina didinti dėmesį praktinių priemonių paketui, skirtam jaunoms šeimoms, įgalinant jas paprasčiau derinti darbą ir rūpestį vaikais, palengvinant galimybes įsigyti pirmąjį šeimos būstą.  Labai svarbu nuosekliai kovoti su smurtu prieš vaikus ir moteris, mažinti visų gyventojų toleranciją tokiam smurtui ir gerinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą, siekiant užkirsti kelią bet kokios formos smurto naudojimui mūsų visuomenėje.

    LR Seimo narys L. Kasčiūnas

    L. Kasčiūnas:  Svarbiausias uždavinys – Lietuvos saugumo stiprinimas. Darysiu viską, kad Lietuva nuosekliai vykdytų savo įsipareigojimus NATO, o tarptautinėje erdvėje būtų girdima Lietuvos pozicija. Kiti svarbūs uždaviniai – parama vaikus auginančioms šeimoms, regionų plėtra, siekiant mažinti atotrūkį tarp didmiesčių ir mažesnių miestų. Parama šeimoms bei ekonominės nelygybės mažinimas yra itin svarbūs tikslai, siekiant įveikti demografinę krizę ir užtikrinant tolesnį Lietuvos vystymąsi.

    Ž. Pavilionis: Savo veiklos prioritetus esu deklaravęs dar iki rinkimų – sieksiu, kad Lietuva būtų vieninga, o kiekvienas tautietis galėtų didžiuotis savo valstybe ir jaustų jos rūpestį nepriklausomai nuo to, kur tuo metu kurtų savo gyvenimą. Šios kadencijos metu sieksiu, kad tiek ekonominėmis, tiek švietimo priemonėmis būtų mažinama atskirtis tarp Vilniaus ir regionų, sieksiu Lietuvos ir išvykusių jos piliečių susijungimo – dvigubos pilietybės įteisinimo, organizacijos, padedančios piliečiams grįžti į Lietuvą, įsteigimo. Savo parlamentine-diplomatine veikla sieksiu užkardyti grėsmes valstybei, išplėsti transatlantinę laisvės, žmogaus orumo ir demokratijos erdvę bei įtvirtinti Lietuvą kaip sėkmingiausią valstybę regione.

    Ką galėtumėte pasakyti apie naująjį ministrų kabinetą bei Seimo komitetų pirmininkus? Kokie didžiausi privalumai bei trūkumai? Taip pat, kokiems klausimams turėtų skirti daugiau dėmesio naujasis ministras pirmininkas?

    G. Skaistė: Maloniai nustebino Vyriausybės programoje išskirta ekonominės politikos kryptis – socialios rinkos ekonomika, kuri šiuo metu yra dominuojanti krikščionių demokratų valdomoje Vokietijoje. Tuo pačiu ir naujasis ministrų kabinetas teikia vilčių, nes didžioji dalis jo narių atrodo kaip kompetentingi asmenys, išmanantys jiems priskiriamas sritis. Šiek tiek abejonių kelia politinės patirties stoka – juk net ir didžiausiems profesionalams be politinio palaikymo Seime gali būti sudėtinga įgyvendinti reikalingus uždavinius. Mano nuomone, siekiant gyventojų gerovės augimo, pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas darbo užmokesčio ir pensijų didinimui.

    M. Navickienė: Ministrų kabinetas iš pirmo žvilgsnio atrodo visai neblogai. Ypač džiugina, kad išlaikoma nuosekli geopolitinė kryptis ir strategiškai svarbioms Užsienio reikalų ir Krašto apsaugos ministerijoms vadovaus patyrę ir patikimi diplomatai. Taip pat pozityviai vertinu Švietimo ir mokslo ministrės pareigas užimsiančią buvusią Mokslo ir studijų stebėsenos centro (MOSTA) vadovę Jurgitą Petrauskienę. Ši sritis yra viena iš skaudžiausių, tad pokyčių reikia nedelsiant. Nuoširdžiai linkiu sėkmės ir Socialinės apsaugos ir darbo ministrui Linui Kukuraičiui. Norėčiau, kad jam pasisektų imtis esminių sisteminių reformų. Tačiau šiandien nežinome, kaip vadinamoji nepartinių profesionalų vyriausybė dirbs: ar turės autonomiją, ar valstiečiai reikalaus visiško paklusnumo. Pastaruoju atveju iš vadinamosios profesionalų vyriausybės daug naudos nebus. Kaip bus, parodys tik laikas.

    L. Kasčiūnas: Reikia pripažinti, kad naujoje Vyriausybėje esama tikrai daug sąžiningų ir kompetentingų žmonių. Tikiuosi, kad jie sugebės tinkamai susidoroti su kylančiais iššūkiais. Tačiau norėčiau, kad būtų skiriama daugiau dėmesio regionų plėtros, paramos vaikus auginančioms šeimoms, taip pat Vilnijos krašto klausimams.

    Ž. Pavilionis: Kabinetą vertinsiu iš darbų, o ne skambių premjero Sauliaus Skvernelio ar kitų valdančiųjų pažadų. Neslėpsiu, kad gerai nuteikė Roko Masiulio paskyrimas į Susisiekimo ministro pareigas. Šioje srityje laukia nemaži darbai, o R. Masiulis tam yra tinkamas žmogus. Puikiai pažįstu ir Užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių. Neblogai pažįstu ir siūlomą Krašto apsaugos ministrą, tačiau asmeniškai esu įsitikinęs, kad už valstybės ateitį atsakomybę turi prisiimti žmonių išrinkti politikai, aiškiai deklaravę tautai ir rinkimuose apgynę savo vertybes. Bijau, kad ir vėl bus plaukiama pasroviui, gali vis labiau įsitvirtinti nomenklatūrinės ir oligarchinės struktūros, suvaržyta žmogaus laisvė, orumas, kūrybingumas, verslumas, atvirumas tarptautinei prekybai bei užsienio investicijoms – svarbiausi mūsų ekonomikos varikliai.

    TS-LKD yra politinė partija, vienijanti gana plataus ideologinio spektro politikus – konservatorius, krikščionis demokratus, politinius kalinius bei tremtinius, tautininkus. Ar šios takoskyros turi įtakos darbui Seimo pozicijoje ir formuojant frakcijos darbotvarkę?

    G. Skaistė: Stengiamės dirbti kaip viena bendruomenė, įgyvendinanti TS-LKD rinkimų programą. Visgi yra atskirų klausimų, nenumatytų iš anksto aptartuose programinuose dokumentuose. Tokiais atvejais svarbu prisiminti, jog visi turime skirtingų patirčių ir prioritetų. Tai natūralu. Todėl pagarba kitokiai nuomonei ir sutarimo paieška turi būti tarpusavio bendravimo pagrindas.

    M. Navickienė: Visada sakiau ir laikiausi nuostatos, kad tai yra išskirtinė mūsų partijos stiprybė. Esame Sąjūdžio vertybių partija, kartu atsinaujinusi ir galinti kreiptis į pačius jauniausius rinkėjus. Esame skėtinė organizacija, ir po mūsų skėčiu telpa labai daug turinio. Tuo turime didžiuotis. O takoskyros paprastai atsiranda dėl asmenybinių dalykų, pavienių nesutarimų, dažnai ir dirbtinio tų takoskyrų akcentavimo. Kai tik išmoksime savo įvairovę panaudoti kaip stiprybę bendraudami su Lietuvos žmonėmis – laimėsime daugiau ir stiprinsime savo pačių bendruomenę. Esame tikrai brandi ir demokratiška politinė jėga.

    L. Kasčiūnas: Be abejo, esama klausimų, kur partiečių pozicijos išsiskiria. Tačiau stengiamės nesutarimus spręsti konstruktyviai. Kai kuriais klausimais, pavyzdžiui, dėl gyvybės apsaugos, partijoje esama skirtingų požiūrių, bet labai džiaugiuosi, kad partija vieningai sutaria nacionalinio saugumo, Rusijos grėsmės klausimais.

    Ž. Pavilionis: Būtų keista, jei neturėtų jokios įtakos. Tačiau dėka frakcijos senbuvių mediacijos, aukštų kompetencijos bei politinės kultūros standartų sugebame pasiekti kompromisą net sunkiausiose situacijose. Esu įsitikinęs, kad būtent dėl mūsų gebėjimo derinti ir apjungti krikščioniškas, demokratines, konservatyvias ir liberalias sroves sukursime stipriausią Lietuvoje centro dešiniąją partiją, kuri laimės būsimus rinkimus.

    Pabaigai: ko norėtumėte palinkėti žurnalo „Apžvalga“ skaitytojams artėjančių švenčių proga?

    G. Skaistė: Linkiu šiltų ir jaukių švenčių šeimos bei draugų apsuptyje. Tegul gerumas ir atjauta lydi Jus ir Jūsų artimuosius ateinančių metų darbuose. Tuo pačiu, manau, kad šio žurnalo skaitytojai nuosekliai domisi šalies ir pasaulio politika. Todėl kviečiu teikti siūlymus ir idėjas, savo ruožtu, pažadu nuosekliai siekti gyventojų gerovės augimo.

    M. Navickienė: Labiausiai norėčiau padėkoti Jums visiems už bendrystę 2016–aisiais metais. Šiemet dalyvavau sunkioje rinkimų kampanijoje prieš Algirdą Paleckį, kurioje tiek man, tiek mano šeimai teko išgerti taurę karčios netiesos ir šmeižto. Tačiau daug daugiau sulaukiau palaikymo ir paramos. Tai labai įkvėpė ir toliau įpareigoja niekada nenuvilti visų, kurie pasitikėjo, palaikė ir rėmė. Ačiū Jums už tai. Nė neabejoju, kad kiekvienam iš mūsų šie metai buvo skirtingi, tačiau esu įsitikinusi, kad Jus, kaip ir mane, nuolat palaikė artimųjų meilė, draugų bendrystė. Linkiu, kad to nepritrūktų ir ateinančias metais, o šv. Kalėdos atneštų džiaugsmo, stiprios sveikatos, santarvės, ramybės Jūsų namams ir įkvėpimo darbams.

    L. Kasčiūnas: Linkiu visiems jaukių švenčių šeimos ir draugų apsuptyje. Tikiu, kad ateinančiais metais ir toliau sėkmingai dirbsime vardan bendrų tikslų ir kartu sėkmingai įgyvendinsime užsibrėžtus tikslus.

    Ž. Pavilionis: Ateinantys metai bus dar vieni išbandymų kupini metai. Linkiu rasti vidinės stiprybės įveikti net sunkiausius kalnus, išlikti solidariais bei atvirais savo šeimos nariams, kolegoms, bendrapiliečiams. Suvienykime ir padarykime Lietuvą vėl didžią! ■

  • ATGAL
    A. Saudargas: Mano prioritetai – energetika bei daugiakalbystė skaitmeninėje erdvėje
    PIRMYN
    Dr. J.T Ramonaitė: Mokytis kalbos – tai išdrįsti bendrauti ir kalbėti
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.